Apie 3 mln. gyventojų Lietuvoje dabar primena tik atlikėjo Marijono Mikutavičiaus daina – daugiausiai – 3 mln. 700 tūkst. – Lietuvoje gyveno prieš 31 metus, nuo to laiko lietuvių sumažėjo ketvirtadaliu, o tai yra daugiau nei Vilniaus ir Kauno gyventojus kartu sudėjus.
Prognozuojama, kad ir toliau mūsų šalyje gyventojų mažės.
„Kad Lietuvoje gyventojų skaičius tikrai mažės, prognozuoti tikrai nereikia, nes mes negalime atsakyti į klausimą, o kaip vyks imigracija“, – pažymėjo Vilniaus universiteto demografas doc. Rolandas Tučas.
Prognozuojama, kad po 30 metų darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje likti gali dar trečdaliu mažiau nei dabar, o tai reiškia, kad vienam dirbančiajam tektų išlaikyti vis daugiau pensininkų.
„Bet kokia užsienio įmonė, norinti investuoti, pirmiausia tiria, ar yra pakankamas pasirinkimas darbo jėgos. Jeigu nėra, jeigu nėra žmonių, tam tikrų kvalifikacijų žmonių, tokia įmonė tikrai neinvestuos ir nekurs čia tūkstantinių darbo vietų, apie kurias mes svajojame“, – komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Nesutarimai Seime
Atsakymų, kaip spręsti demografines problemas, ieškojo ir specialiai Seime sudaryta darbo grupė. Ji Vyriausybei pateikė rekomendacijas, tačiau dėl jų dalis tos pačios darbo grupės narių nustebę.
„Jos buvo pateiktos nesulaukus visų darbo grupės narių pasisakymų ar net neturėjus bendro posėdžio šituo klausimu“, – teigė Seimo konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Nepritarimą rekomendacijoms išreiškė ir Seimo „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
„Mano supratimu, <...> tokie dalykai turi būti sprendžiami diskusijų, posėdžių metu“, – sakė ji.
Teigiama, kad darbo grupės vadovas Seimo konservatorius Justas Džiugelis bendražygiams paruošė šventinę staigmeną.
„Jis išsiuntė [mums] tą dokumentą gruodžio 23 dieną, man atrodo, po pietų derinimui šventiniu laikotarpiu“, – pastebėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pats J. Džiugelis teigė nesutinkantis, kad rekomendacijos nebuvo derintos.
„Darbo grupė daugiau negu 8 mėnesius posėdžiavo, taip pat esminių pastabų, tiksliau jokių pastabų, kolegos neteikė“, – sakė jis.
Naujasis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis Vyriausybei pateiktame dokumente be kitų priemonių demografines spragas siūlo užlopyti atlaisvinant imigracijos politiką: panaikinant kvotas, trumpinant terminus.
„Turėtume susitelkti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad neišsivaikščiotume kaip tauta“, – pažymėjo konservatorius.
Mano, kad sąlygos atvykti migrantams ir dabar geros
Su J. Džiugelio siūlymais nesutinka net partijos kolegos.
„Jeigu mes orientuojamos vien į tai, kaip pigesnės darbo jėgos prisitraukti, panašu, kad ilgai ir ieškosime to stebuklo“, – vertino naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
„Visiškai nuimti bet kokius reikalavimus, aš manau, neteisinga dėl to, kad turime apsaugoti ir savo darbo rinką, ir savo žmones, kurie yra ir ilgalaikiai bedarbiai“, – antrino D. Asanavičiūtė.
Dalies konservatorių matymu, lankstesnė, paprastesnė migrantų priėmimo tvarka demografinių problemų neišspręs. Didžioji dalis imigrantų Lietuvoje – tik laikini svečiai.
„Jie jau dabar į Lietuvą gali atvažiuoti ir pradėti dirbti – ar ir iš Europos Sąjungos, ar iš trečiųjų šalių. Tos procedūros jau yra paprastinamos, ir Seime yra jau priimtų sprendimų“, – pasakojo M. Lingė.
Demografai sako, kad su ar be liberalesnės imigracijos politikos, imigrantai vis tiek pakeis Lietuvos veidą, taip jau nutiko kitose Vakarų Europos valstybėse.
„Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas – tai realybė ir ateities Lietuvai“, – pastebėjo demografas R. Tučas.
Lietuvai susirūpinti reikėtų ne tik dėl gyventojų trūkumo, bet ir dėl visuomenės senėjimo.
Eurostatas prognozuoja, kad 2050 metais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis bus 51 metai. O tai būtų antras didžiausias amžiaus vidurkis Europos Sąjungoje po Italijos.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie demografines problemas Lietuvoje žiūrėkite čia: