Viešumoje gyventojai reiškia nepasitenkinimą dabartiniu pensijų kaupimo II pakopos fonduose modeliu, kai žmonės į kaupimą įtraukiami automatiškai kas trejus metus, nors to nenori, kai nėra galimybių kaupimo nutraukti arba susistabdyti ilgiau nei metams. Tokia tvarka įsigaliojo 2019-aisiais.
Sysas: II pakopos neturėtų būti
Ji, atstovo iš opozicijos, Seimo socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, bloga ne tik dėl paminėtų aspektų, bet ir dėl to, kad yra neteisinga mažiau pajamų turinčių žmonių atžvilgiu, nepadėjo žymiai pagerinti gyvenimo lygio senatvėje.
„Aš esu senas šitos sistemos kritikas, ji <...> apiplėšia mažiau pajamų turinčius žmones. Žmonės, kurie gauna didesnes pajamas ir gaus didesnę socialinio draudimo pensiją, gauna dar papildomai iš šitų žmonių rėmimą. Jau šituo aspektu yra visiškai neteisinga, – dėstė parlamentaras. – Ši II pensijų pakopa neįvykdė savo pagrindinio tikslo, o jis buvo toks, kad prie nedidelės socialinio draudimo pensijos 20–30 proc. sudarytų II pensijų pakopos lėšos.
Jau praėjo 18 metų, geriausiu atveju anuitetas prie vidurinės pensijos yra apie 10 proc. Žiūrint į realias žmonių, kurie gauna anuitetus, pajamas, o jie gauna virš 1 tūkst. eurų ir daugiau, priedas yra visiškai juokingas – apie 5 proc.“
A. Syso įsitikinimu, kaupimą II pakopos pensijų fonduose išvis reikėtų naikinti ir remtis ne nutylėjimo, o savanoriško sutikimo principu, nes dabar, anot jo, žmonės į II pakopos pensijų fondus „įkišami prievarta valstybės pastangomis“.
„Aš esu šalininkas, kad jos (II pakopos – Delfi) neturėtų būti. Yra III pensijų pakopa ir ji atitiktų tai, kaip yra kitose šalyse, kai žmogus pats draudžiasi, yra tam tikros mokestinės lengvatos, bet ne mokesčių mokėtojų pinigais fondų rėmimas, nes tokių pensinių fondų tik Lotynų Amerikoje ir postsocialistinėse šalyse yra.
Ją reikėtų naikinti, kaip tai padarė kai kurios Vidurio Europos šalys – iš dalies nacionalizavo ar visai uždarė, arba leisti persivesti pinigus į III pensijų pakopą“, – dėstė socialdemokratas.
Siūlo leisti dalį sukauptos pensijos išsiimti
O jeigu visgi būtų ruošiamasi modelį taisyti, pirmiausia, anot jo, reikėtų leisti žmonėms bent dalimi pensijų fonde sukauptų lėšų pasinaudoti.
„Reikia sudaryti galimybę – čia yra diskusinis klausimas – nuo 10 tūkst. ar nuo kitos tam tikros sumos leisti išsiimti bent dalį sukauptos pensijos, nes modelis neatitinka pagrindinio tikslo – ženkliai prisidėti prie senatvės pensijos, o tai yra, kad keitimo koeficientas būtų bent 60 proc. ar 55 proc. buvusio darbo užmokesčio“, – kalbėjo A. Sysas.
Tiesa, tautos atstovas teigė nematantis politinės valios net tik kad naikinti kaupimą II pakopos fonduose, bet ir taisyti modelį – esą baiminamasi, kad jis apskritai žlugs. Politiko nuomone, tam įtakos turi ir bankai, lobistai.
„Man atrodo, nėra, pirmiausia, suvokimo ir supratimo, kaip ši sistema veikia – Laisvos rinkos instituto apžavėti gyventojai ir ypač politikai patikėjo, kad čia – kažkoks stebuklas.
Noriu priminti, jūs turbūt nepamenate pradžios, kai „Swedbank“ išleido brošiūrą, kur buvo parašyta, kad senatvėje ant duonos atneš „Sodra“, o jau sviestą ir ikrą – II pensijų pakopa. Tai žmonės patikėjo, kad iš dangaus atsiras pinigai ir jie laimės. Čia yra loterija, už kurią šitie ponai, kurie dirba fonduose, II pensijų pakopoje, neatsako nei savo atlyginimais, nei darbais, nei kuo. Jiems valstybė, tiksliau „Sodra“, atneša pinigėlius, surenka, atiduoda, duoda valdyti, niekas nekontroliuoja.
Gali patys žmonės kontroliuoti – eiti iš vieno fondo į kitą, čia visa kontrolė. O po to pasipinigauja ir atiduoda „Sodrai“ anuitetus mokėti. Ne valstybės reikalas tai daryti: jeigu tai privatus pensinis fondas, tai yra piliečio ir to fondo reikalas, kaip jie po to atsiskaito, ką daro, jokiu būdu nemaišyti valstybės“, – dėstė A. Sysas.
Širinskienė: padarėme reguliavimo klaidų
2018-ųjų birželį pensijų kaupimo reforma buvo patvirtinta valdančiųjų „valstiečių“ balsais. Tačiau, pasak buvusios „valstietės“, dabar Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės, nuo to laiko daug kas pasikeitė, klaidas reikia pripažinti ir ištaisyti.
„Kai kuri teorinį modelį, tai gali atrodyti gražiai ir mes tuomet buvome užtikrinti ir patikinti, kad visus žmones pakvies ir informuos laiškai, žmonės turės realią galimybę atsisakyti kaupimo. Dabar aiškėja spragos, kad laiškų įteikimas vyksta taip, kad žmogus apie laišką nesužino, o sužino, kad yra įtraukiamas ir nuskaičiuojami pinigai.
Kitas dalykas, tokios ekonominės situacijos L. Kukuraičio laikais buvo neįmanoma suprognozuoti. Tuo metu nebuvo nei pandemijos, nei ekonominės krizės ir kitų pokyčių, kurie lemia ir tam tikrą indėlių nuvertėjimą, dėl ko, aš manau, neapsimoka kaupti <...>. Bet visi padaro reguliavimo klaidų, laikas tas klaidas parodo <...>, yra protinga jas pripažinti“, – teigė A. Širinskienė.
Opozicija, pasak jos, vienysis ir sieks taisyti esamą pensijų kaupimo modelį, galbūt dėl kurio nors aspekto net kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT).
„Kiek aš matau ir nuotaikas Seime, matyt, pavasario sesijoje užderės visokių sprendimų ar pasiūlymų. Matyt, tikslinga ir vadinamąsias atostogas, susistabdymą padaryti ilgesnį <...>.
Manau, žmonės yra teisūs sakydami, kad, viena vertus, jie negauna laiškų ir paskui nustemba, kad yra įtraukiami, o, kita vertus, jie tą sukauptą turtą ne visą laiką gali pasiimti – vos pasiekiama ta nustatyta riba, pradedami mokėti anuitetai. Tai yra probleminiai aspektai, kuriuos reikėtų taisyti.
Šnekamės su opozicijos kolegomis, derinamės ir žingsnius dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą <...>. Ir, matyt, tas atostogų klausimas irgi bus reguliavimo klausimas, nes vienerių metų, esant tokiai situacijai, yra per mažai“, – vertino opozicionierė.
Tiesa, detaliau komentuoti klausimo dėl kreipimosi į KT A. Širinskienė teigė kol kas nenorinti.
Kukuraitis pripažįsta, kad tvarką reikia taisyti
Prieš kurį laiką KT jau nagrinėjo su pensijų kaupimu susijusį klausimą: 2020-aisiais konstatavo, jog automatinis žmonių iki 40 metų įtraukimas į pensijų kaupimą Konstitucijai neprieštarauja, nes, pasak Teismo, jie vis tiek turi galimybę apsispręsti ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dirbęs „valstiečių“ frakcijoje, o dabar opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis Delfi pripažino, jog jo inicijuotą pensijų kaupimo pertvarką dabar reikia taisyti ir gana smarkiai.
„Kai buvo kuriama sistema, niekas negalvojo apie tokius infliacijos svyravimus, tokius rinkų kritimus, kuriuos matome dabar, ir mes suprantame, kad tai – neordinarinė, netipinė situacija, ir karo situacija, – komentavo politikas. – Automatinis įtraukimas rodo, kad žmonės jaučiasi socialiai neteisingai, kad prieš juos valstybė panaudojo prievartą jiems nežinant.“
L. Kukuraičio įsitikinimu, dabar reikėtų sustiprinti žmonių, įtraukiamų į kaupimą, informavimo sistemą – esą galbūt tai turėtų būti daroma per darbdavius, pratęsti laiką, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti dėl kaupimo, leisti kaupimą susistabdyti ilgesniam laikui nei metai.
Visgi, patį automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą principą, L. Kukuraičio įsitikinimu, derėtų išlaikyti.
„Automatinį įtraukimą reikėtų palikti tam, kad užtikrintume lygiavertiškumą, kad valstybės indėlis pasiektų kaip galima daugiau žmonių, bet taip pat, kad būtų sukurta teisė žmonėms sustabdyti savo dalyvavimą.
Yra dalis žmonių, kurie nežinojo [apie įtraukimą], ar šiuo metu ir, tikėtina, artimoje perspektyvoje ateityje, mato, kad susidurs su pragyvenimo problemomis ar kitais iššūkiais“, – dėstė L. Kukuraitis.
Tikisi dabartinės valdžios lyderystės
Taip pat, pasak jo, reikia keisti ir su periodinių išmokų skyrimu susijusią tvarką.
„Už periodines išmokas niekas neprisiima atsakomybės – kokia grąža bus, tokia bus. Jeigu jau kris periodinė išmoka, tai ir žmogui kris. Tuo metu už anuitetus yra prisiimama atsakomybė <...>. Turime surasti būdą, kaip sutvarkyti periodines išmokas, kad arba jos būtų apsaugotos, arba gal išvis jų reikėtų atsisakyti – apie tai irgi reikėtų kalbėtis“, – aiškino L. Kukuraitis.
Šiuo metu, jeigu išėjus į pensiją fonde sukaupta 5,4 tūkst. eurų ar mažiau, asmeniui lėšos išmokamos vienkartine išmoka. Gyventojai, pasak L. Kukuraičio, turėjo lūkestį, kad ši riba bus aukštesnė ir atitinkamai, anot jo, tai irgi reikėtų koreguoti.
„Dalis žmonių tikėjosi, kad iki 10 tūkst. eurų galės išsiimti, bet atėjo pensija ir išsiimti galima tik iki 5 tūkst. eurų. Normalu, kad žmonės yra pikti, kad jų teisėti lūkesčiai buvo neišpildyti. Dėl to ir čia reikia ieškoti sprendimo, ir tą sprendimą suradus, sutvarkyti šitą situaciją“, – dėstė buvęs ministras.
Problema, anot jo, ir tai, kad įtrauktų į kaupimą dirbančių pensininkų pajamų dalis keliauja į fondus.
„Ne visi tą nori daryti <...>, čia irgi tvarkytina vieta“, – pažymėjo parlamentaras.
Nepaisant to, kad koreguotinų aspektų įvardijo nemažai, L. Kukuraitis tikino, jog tai normalu – esą tik praėjus kuriam laikui pasimato pakeitimų spragos praktikoje.
„Yra konkrečių vietų, kurios pasimatė nuo reformos pradžios, kurios yra tvarkytinos. Ir turi būti lyderystė iš dabartinės valdžios dėl šių, žmonių keliamų klausimų <...>. Po kiekvienos reformos mes po dvejų, trejų, ketverių metų darome pakeitimus tam, kad ji dar labiau atitiktų geriausius žmonių interesus“, – dėstė jis.
Išeitis – profesiniai fondai
Kalbėdamas apie socialdemokratų kritiką ir siūlymus apskritai naikinti kaupimą II pakopos pensijų fonduose, L. Kukuraitis tikino, kad tokios kalbos – nekorektiškos: esą patys socialdemokratai ankstesnėse kadencijose sistemą sukūrė „ant prastų bėgių“, supriešino „Sodrą“ ir pensijų kaupimą fonduose.
Be to, politiko įsitikinimu, savanoriškas privatus kaupimas, kam kviečia sistemos kritikai, nepasiteisintų.
„III pakopos kaupimo pamoka rodo, kiek žmonių dalyvauja, kai yra privatus kaupimas – tai yra keliasdešimt tūkstančių. Ar išvis mums tada reikia kalbėti apie tai, kaip apie esminę valstybinės sistemos dalį, jeigu dalyvauja keliasdešimt tūkstančių? Greičiausiai panašiai būtų ir su II pakopa, jeigu nebūtų valstybės paskatos“, – svarstė L. Kukuraitis.
Ilgainiui, anot jo, Lietuvoje turėtų kurti profesiniai fondai, o „valstybės indėlis galėtų būti pakeistas darbdavių indėliu“.
„Nes jie turi interesą skatinti žmones dirbti jų įmonėse“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Reaguodamas į siūlymą leisti išsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas bet kuriuo gyvenimo momentu, buvęs ministras svarstė, kad tai greičiausiai būtų nepatrauklu.
„Dalis lėšų yra įdėta valstybės ir jeigu valstybė savo dalį atsiimtų ir pritaikytų gyventojų pajamų mokestį, kuris taikomas finansų rinkose <...>, gali būti, kad toks tariamas atsiėmimo variantas būtų labai nepatrauklus“, – dėstė L. Kukuraitis.
Neigia, kad pertvarka gimė su lobistų įtaka
Kalbėdamas apie esamą tvarką ir būtinas, jo nuomone, korekcijas, opozicionierius nepagailėjo ir valdančiųjų.
„Turėčiau kritišką vertinimą ir dabartinės Vyriausybės, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybei, ir Lietuvos banko atstovams, nes dabar jie, o ypač Lietuvos bankas, kuris atsakingas už sistemos kontrolę ir labai stipriai prisidėjo prie 2019 metų reformos, tyli ir ta tyla neadekvati.
Nepakankamas kalbėjimas leidžia kelti didžiulę įtampą Lietuvoje dėl šitos sistemos. O kalbėti, pirmiausia, reikėtų apie žmonių keliamus klausimus, nes juose yra tiesos – tiek apie grąžas, tiek apie konservatyvių fondų didžiulius kritimus <...>. Taigi, ta grupė žmonių (priešpensinio amžiaus žmonės ir pensininkai, kurie dar dirba – Delfi), kurią mes norėjome apsaugoti, procentiškai nukentėjo labiausiai“, – kalbėjo opozicionierius.
Atsakydamas į įtarimus, kad pensijų kaupimo pertvarka atsirado su bankų ir lobistų įtaka, L. Kukuraitis tai neigė: pasak jo, darbo grupėje dėl kaupimo pertvarkos apmatų pensijų fondų atstovai nedalyvavo.
Tiesa, spaudimo, politiko teigimu, buvo kitu klausimu.
„Aš, ką pamenu, tai didžiulį pensijų fondų spaudimą atstovų, kad mes taip nespaustume pensijų fondų administravimo mokesčio, nes jis yra prispaustas labai žemai. Čia buvo didžiulis spaudimas, bet mes jį atlaikėme“, – tikino L. Kukuraitis.
Lingė: gal nesutikimą užtektų išreikšti vieną kartą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, svarsto, ką reikėtų daryti su įtraukimu į II pakopą, bet radikalūs pakeitimai esą neplanuojami.
Pirmiausia, pasak politiko, galvojama apie automatinį įtraukimą į kaupimą – esą galbūt žmogui, nenorinčiam kaupti, tokią valią užtektų išreikšti vieną kartą.
„Pati forma (automatinis įtraukimas – Delfi), nors KT yra patikrinta ir įvardyta, kad neprieštarauja Konstitucijai, bet santykyje, žiūrint į žmogaus išreikštą poziciją, galima paieškoti ir pasvarstyti būdų, ar tas vienas valios išreiškimas ir neturėtų būti vienintelis, ir pakartotinai žmogaus įtraukinėti nereikėtų“, – dėstė M. Lingė.
Vėliau, anot jo, patys pensijų fondai galėtų dėti pastangas, kad žmogus kaupti fonde visgi sutiktų.
„Šituo aspektu žinau, kad diskusija ministerijoje vyksta ir, matyt, nuo jos apsisprendimo priklausys, ar Seimui bus pasiūlytos korekcijos“, – tikino M. Lingė.
Visgi, jis teigė nesutinkantis, kad su požiūriu, kad esamas automatinis įtraukimas yra prievartinis.
„Čia gal žodžių pasirinkimo klausimas, bet, vadovaujantis ir EBPO ekspertų vertinimu, iš tų šalių, kurios priklauso šiai organizacijai, laikoma, kad dvylikoje jų įtraukimas į II pakopą ir dalyvavimas yra privalomas, ir Lietuvos tarp jų nėra“, – pastebėjo tautos atstovas.
Teigia, kad svarbu stabilumas
Žmonės, pasak jo, turi galimybę apsispręsti dėl dalyvavimo kaupime, tam esą numatytas „adekvatus“ pusės metų laikotarpis, žmonės apie tai informuojami ne tik elektroniniu būdu, bet ir registruotais laiškais.
„Tas mechanizmas veikia, veikia ir galimybė skųsti praleistą įtraukimą, jeigu priežastys yra pagrindžiamos objektyviais įrodymais, kad žmogus nebuvo supažindintas ir negalėjo susipažinti“, – tikino M. Lingė.
Paklaustas, ar korekcijų galėtų gimti Seime, valdančiųjų greitose, politikas tuo suabejojo – esą svarbu, kad sisteminiai pakeitimai ateitų iš Vyriausybės. O ir apskritai, anot jo, prioritetas turėtų būti pensijų sistemos stabilumas, kuri, konservatoriaus teigimu, ir taip daug kartų taisyta.
„Mes matėme, kad Seime iš opozicijos kilo siūlymų didinti ribą, nuo kada lėšas būtų galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, bet tie siūlymai buvo labiau paremti politiniais argumentais, bet ne objektyviu skaičiavimu ar nuostatomis <...>. Tokios iniciatyvos, kurios leistų įnešti daugiau sumaišties sistemoje ir neužtikrintumo, vis dėlto turėtų ateiti iš Vyriausybės“, – vertino M. Lingė.
„Yra ir interesas tų žmonių, kurie dalyvauja kaupime, ir jie turi lūkestį, kad fondai sėkmingai vykdytų veiklą, sėkmingai investuotų ir uždirbtų, kad grįžtamosios pajamos jiems būtų kuo didesnės. Jei keisis ribos, tarifai, atsiėmimo galimybės, to stabilumo mes negalėsime užtikrinti ir tai taip pat atsilieps tam lūkesčiui – yra viešas interesas, nes sistema apima labai didelę visuomenės narių“, – pridūrė parlamentaras.
Vyriausybėje, jo žiniomis, kalbų apie siūlymus apskritai naikinti kaupimą II pakopos pensijų fonduose nėra.
Ministerija: diskusijos numatytos vasarį
Diskusijos dėl pokyčių, susijusių su pensijos kaupimu II pakopoje, yra numatytos, Delfi patvirtino konservatorės Monikos Navickienės vadovaujama SADM. Bet bent kol kas svarstomas tik vienas pokytis – atsisakyti esamo automatinio asmenų įtraukimo modelio.
„Nuo paskutinių II pensijų pakopos pakeitimų 2018 metais praėjo labai nedaug laiko, tad prieš kažką koreguojant, būtina ne tik diskusija, bet ir tam tikra stebėsena bei analizė, kokį efektą duoda paskiausias pokytis.
Apskritai, diskutuojant dėl II pensijų pakopos patobulinimų, reikia žvelgti per visos sistemos tvarumo apsektą, įvertinant vieno ar kito sprendimo poveikį gyventojams. Netekę papildomos apsaugos, sukakę pensinį amžių, žmonės galėtų „įkristi“ į socialinės paramos sistemą ir tapti pažeidžiamesniais.
Kol kas svarstoma atsisakyti keleriopo automatinio asmenų įtraukimo po to, kai asmuo atsisakė būti įtraukiamas kaupti II-oje pensijų pakopoje. Vasario mėnesį dėl to, ir galbūt atsirasiančių kitų siūlymų, planuojame surengti diskusiją su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondų ir juose kaupiančiųjų asociacijomis“, – komentavo SADM Komunikacijos skyrius.