Į šiuos klausimus atsakymus turėtų turėti savivaldybių komendantūros, į kurias pirmiausia ir kreiptųsi žmonės, norintys žinoti savo vietą gynybos sistemoje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas rugsėjo pradžioje Krašto apsaugos ministerijai išsiuntė raštą „Dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų įtraukimo į gynybą“. Jame rašoma apie gynybos visuotumą, kuris reiškia, kad kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi okupantui visais pagal tarptautinę teisę leidžiamais būdais.
„Esminis valstybės uždavinys – įgyvendinti šį visuotinės gynybos principą, kuris yra įtvirtintas ir Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo. Gynybos visuotinumas reiškia, kad valstybės gynyba yra suprantama ne tik kaip gynyba ginklu, ir todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė.
Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – rašoma dokumente.
Jame atkreipiamas dėmesys, kad kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo bei partizanų vienetų priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms yra reglamentuotas.
„Deja, šios įstatymo nuostatos įgyvendinimas vyksta vangiai, iki šiol nėra imtasi konkrečių veiksmų dėl dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimo, jų narių atrankos, patikros, mokymų, aprūpinimo, sąveikos su ginkluotomis pajėgomis“, – rašoma L. Kasčiūno rašte.
Jo teigimu, kiekvienam piliečiui, galinčiam prisidėti prie ginkluotos ar neginkluotos gynybos, turi būti sudarytos tokios galimybės.
„Taikos metu jis turėtų žinoti kur (į ką) konkrečiai jam reikia kreiptis savo savivaldybėje, kad karo padėties atveju žinotų konkrečią vietą šalies gynybos sistemoje ir jam būtų sudarytos galimybės įgyti bei tobulinti tam reikalingus įgūdžius.
Norintys prisidėti prie valstybės gynimo ir tinkamai suorganizuoti į komendantinius vienetus asmenys galėtų ženkliai prisidėti prie komendanto funkcijų vykdymo kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje. Visgi, šiuo metu asmenys, norintys prisidėti valstybės gynimo, iš Krašto apsaugos sistemos institucijų negauna atsakymo, kokiu būdu galėtų tai padaryti, todėl neretai kreipiasi į NSGK narius“, – rašoma rašte, prašant KAM parengti aiškų besikreipiančių asmenų įtraukimo į komendantūras savivaldybėse algoritmą ir jų mokymo kursus.
Posėdyje užvirė diskusijos dėl komendantūrų
Praėjusios savaitės trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje užvirė diskusijos dėl komendantūrų pasirengimo vykdyti savo funkcijas karo metu. Posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, ar nėra taip, kad šios iniciatyvas tolesnis realizavimas stringa dėl to, kad jam prieštarauja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas posėdžio metu priminė apie siųstą raštą.
„Aš labai prašau, kad man kuo greičiau pateiktų aiškų algoritmą, į ką turėtų kreiptis koviniai asmenys, norintys prisidėti prie Lietuvos Respublikos gynybos savo savivaldybėse, kad juos galėtų patikrinti, apmokyti ir integruoti. Aš šio algoritmo noriu kuo greičiau“, – Eltai po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad šį algoritmą turi pateikti KAM.
„Mes jau po truputį judame link to, bet tai turi būti daroma daug greičiau, daug sparčiau. Reikia, kad žmogus, kuris nori prisidėti, žinotų, kam savivaldybėje paskambinti, kad jis įsitrauktų į procesą. To kol kas nėra“, – taip pat pažymėjo jis.
Ministrui kritika teko ir iš opozicijos
Posėdžio metu NSGK komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinių valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas iškėlė klausimą, ar komendantūrų tolesnė realizacija nestringa dėl to, jog iniciatyvos nepalaiko krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Krašto apsaugos ministrui parašai raštą kaip komiteto pirmininkas, bendrapartietis ir esi visiškai ignoruojamas. (...) Ar čia nėra susipriešinimo kova, kuri mums pradeda maišyti priimti įstatymus tokios svarbos, kurie susiję su nacionaliniu saugumu. Aš, pavyzdžiui, nesuvokiu. Gal viešai padiskutuokime, gal ta problema išsispręs“, – ministrą kritikuodamas teigė „valstietis“ D. Gaižauskas.
„Gal A. Anušauskas visiškai sužvaigždėjo, kad jis jau nusispjovė į nacionalinį saugumą“, – ministrą kritikavo opozicijai priklausantis komiteto narys.
KAM: siūlymai ne visiškai atitinka mūsų matymą
Savo ruožtu posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus patikino, kad ministerijos komendantūrų vizija konceptualiai nesiskiria. Visgi, pripažįsta jis, NSGK parengti siūlymai dėl komendantūrų ne visiškai atitinka KAM matymą.
„Šiuo atveju turime tam tikrą iššūkį, kai matome, kad parengti siūlymai dėl komendantūrų galbūt ne visiškai atitinką tą matymą ir įstatyminį reglamentavimą arba tą filosofiją, apie ką mes kalbame. Dėl to yra tam tikrų kritinių pastabų. Bet aš tikiu, kad per tą kalbėjimąsi mes surasime tą bendrą leitmotyvą, bendrą vardiklį, kuris leis patobulinti i Karo padėties įstatymą“, – komiteto posėdžio metu sakė Ž. Tomkus.
„Tai šiuo atveju tikrai tiek ministras, tiek kiti ministerijos darbuotojai yra tame pačiame puslapyje ir siekiame to paties bendro tikslo“, – pažymėjo viceministras.
Karo komendanto institucija skirta užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės. Jų veiklą, atliekant vietos savivaldos institucijų funkcijas, kontroliuoja Lietuvos kariuomenės vadas. Įsteigus šią instituciją planuota į pareigas paskirti 60 karo komendantų – tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių.