Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį, tai bus daroma 3 valandą ryto. Pavasarį laiko sukimas yra skausmingesnis nei rudenį, nes netenkame vienos valandos miego.
„Gal geriau būtų, kad laikas nebūtų sukinėjamas. Visi prie laiko įpratę, viskas tvarkoje. Tai gaunasi šioks toks stresas organizmui, turbūt kiekvienam“, – kalbėjo vienas vilnietis.
Kita LNK žinių kalbinta Vilniaus gyventoja teigė, jog dėl laiko persukimo išsimuša iš miego ritmo.
„O daugiau problemų nesukelia“, – sakė ji.
Kita vilnietė pasakojo, jog ypač stipriai laiko persukimą jaučia mažametė dukra.
Ir kiti LNK žinių kalbinti vilniečiai sutiko, jog po laiko persukimo reikia pertvarkyti dienos režimą.
„Tai atsiliepia“, – sakė vilnietis.
LNK žinių kalbinta Santaros klinikų neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė teigė, jog sveikatai tai turi įtakos.
„Negaliu paneigti, kad pirmas kelias savaites po laiko persukimo tai turi įtakos sveikatai“. – sakė ji.
Laiko persukimas, pasak medikės, paliečia ir jaunesnius, ir senesnius.
„Tyrimai rodo, kad labai pagausėja autoįvykių rytinėmis valandomis pirmąsias savaites. Padaugėja ir rimtų susirgimų kaip miokardo infarktas, insultas. Jų padidėja iki 10 procentų. Tai rodo ženklų padaugėjimą“, – sakė medikė.
Lietuvos medikai kartu su kitų ES šalių kolegomis kreipėsi į Europos Parlamentą, kad laikas nebūtų sukiojamas.
„EP minčiai nustoti sukioti laiką pritarė dar 2019 metų kovo mėnesį. Ir buvo sakome, kad laiką nustosime sukioti nuo 2021 metų. Tuo tarpu sprendimas šiuo metu yra ES šalių Vyriausybių rankose. Jos iki šiol pozicijos šiuo klausimu nėra priėmusios“, – LNK sakė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Lietuvos valdžia aiškina, kad klausimas stringa, nes dauguma ES valstybių laiką sukioti nori.
„Reikėtų susiderinti pastovias laiko juostas kaimynams. Natūralu, kad tas derinimas užtruko. O šiuo metu, kaip suprantame, ES yra šiek tiek kiti prioritetai, dėmesys yra (skiriamas, aut. p.) geopolitinei situacijai“, – LNK žinioms sakė Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika.
Apklausos rodo, kad kas penktas lietuvis laiko sukioti nenori, o kas trečias norėtų, kad liktų vienas – vasaros laikas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas žmonėms pritaria. Esą ekonomiškai naudingiau yra palikti vasaros, o ne žiemos laiką.
„Tokiu būdu mes turėtume šviesesnius vakarus, todėl žmonės po darbo daugiau laiko praleistų lauke, būtų sveikesni, daugiau išleistų pinigų laisvalaikiui: sportas, hobiai“, – sakė jis.
Tačiau dar geriau, anot ekonomisto Ž. Maurico, laiką ir toliau sukioti.
„Žiemą mes tokiu būdu turime šviesesnius rytus, saulė pasirodo maždaug 8 valandą, o ne 9 kaip būtų, jeigu būtų vasaros laikas. Tai mes šiek tiek praskaidriname labai tamsius rytus. Aišku,vakare temsta labai anksti. Bet vasarą, pavasarį ir rudenį, kai įvedame vasaros laiką, automatiškai turime šviesesnius vakarus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Visgi, Lietuvai gresia trečiasis variantas – mat siekį palikti tik žiemos laiką pareiškė šiaurėje esanti Suomija.
„Jeigu Suomija įsivestų tą patį laiką kaip daugelyje vakarų šalių, tada automatiškai tai padarytų ir Estija. Ir Lietuva ir Latvija liktų tik dvi valstybės, kurios, neabejoju, taip pat paseks Suomijos, Estijos pavyzdžiu. Tada Lietuvoje mes turėtume amžinąjį žiemos laiką“, – sakė Ž. Mauricas.
Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas G. Mažeika savo ruožtu teigė, jog šis klausimas visai nejuda į priekį.
„Tai nėra šiuo metu galutinių sprendimų priimta“, – sakė jis.
Laiko sukiojimo atsisakytų ir didžioji dalis apklaustų europiečių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: