Priežastys dvi
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenko Žinių radijo eteryje teigė, jog tikrai ne viena priežastis lėmė šiuos pokyčius.
„Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad žvelgiant iš ilgojo karo perspektyvos, S. Šoigu nėra ir nebuvo tinkamas ministras palaikyti tokiam karui. Daugelis analitikų irgi tai pabrėžia, kad Rusija yra nusimačiusi kariauti karą ne tik šiuos metus, bet ir dar kelis metus į priekį, tad yra numatomas ilgasis karas.
Kadangi yra gana sunku pasiekti pergalės kovos lauke, yra numatoma karą laimėti kitu būdu – brutaliai ir fiziškai užspaudžiant savo ekonominius ir karinius resursus Ukrainai, kol ji nebegalės gintis. O S. Šoigu buvo gana ilgą laiką kritikuojamas ir dėl to, kad jis gana sunkiai tvarkosi ir iš ekonominės ir iš logistinės pusės, nesugeba tinkamai aprūpinti savo kariuomenės ir neišnaudoja tų resursų, kuriuos jis turi“, – Žinių radijo eteryje vieną iš priežasčių pateikė RESC analitikas A. Prochorenko.
Būtent dėl to, pasak pašnekovo, į jo vietą ir yra statomas ekonomistas, kuris žinomas kaip gerai apskaičiuojantis resursus, gebantis juos paskirstyti.
Antroji priežastis, kuri brendo jau ilgą laiką, anot A. Prochorenko, yra ir Jevgenijaus Prigožino sukilimas pernai metų vasarą.
„Jau tada gana aiškiai buvo kritikuojamas S. Šoigu, buvo kalbama, kad jis neturi kompetencijų šitoje vietoje. Jau tada krito jo populiarumas ir pasitikėjimas jau ne tik tarp pačių gyventojų Rusijoje, bet ir V. Putino tarpe“, – kalbėjo jis.
Dėl šių dviejų priežasčių S. Šoigu ir buvo pakeistas, sakė RESC analitikas.
Paklaustas, ar į svarbią ministro kėdę paskirti ne šios srities profesionalą turi rizikos, pašnekovas teigė, jog dalinė rizika yra.
„Bet manau, kad šiuo atveju yra naudojama visiškai kita logika. Jis nebus autoritetas kariniame lauke, tam yra kiti žmonės, <...> pastatomas žmogus, kuris naudojamas kaip įrankis, perduotų tam tikrus nurodymus į mūšio lauką.
Gal ir galime sakyti, kad autoritetas gali kristi, bet paskutiniais mėnesiais S. Šoigu irgi neturėjo didelio autoriteto nei tarp karių, nei tarp oligarchų, V. Putino žmonių“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas.
„Rokiruotę daryti reikėjo“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis Žinių radijo eteryje sakė, jog svarstoma, kad pokyčiai lemti pasiruošimo ilgam karui.
„Ir ekonominio profilio žmogus, ateinantis į gynybos sektorių, <...> panašu, jog yra suprantama, kad kalbama apie industriją, gamyklas, gebėjimą tęsti tuos pajėgumus, kuriuos dabar Rusija turi, ilgalaikėje perspektyvoje. Ir turėti tą pranašumą kovos lauke, kad būtų daugiau artilerijos, daugiau ginklų.
Šiuo atveju, tikimasi laimėti ir įgauti pranašumą didesnį ten. Ši rokiruotė turbūt labiausiai tą ir indikuoja“, – savo požiūriu Žinių radijo laidoje dalijosi V. Jurkonis.
Jo teigimu, sistemoje taip pat buvo S. Šoigu nepatenkintų žmonių, tad rokiruotę daryti reikėjo.
„Aš nežinau, ar šis sprendimas reikš, jog per vieną dieną išnyks korupcija, greičiausiai, kad ne. Akivaizdu, kad tam tikra dinamika ir Kremliaus vertikalėje yra. <...> Tai taip pat rodo, kad Kremliaus režimas nėra tvarus ir mes matysime tuos perstumdymus.
Bet pasitikėjimo struktūromis ten bus mažiau ir mažiau, korupcija tik gilės. Ir sistema išsigims“, – įžvalgomis dalijosi VU TSPMI politologas V. Jurkonis.
Kas laimės karą?
Saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ taip pat sutiko, kad pokyčiai daromi ruošiantis ilgalaikei konfrontacijai.
„Tai ne tik karo reikalas, bet ir reikia stiprinti karinį potencialą, norint konfrontuoti. Iš viso reikia keisti karinę doktriną, kuri kažkada buvo priimti – mobili, nedidelė ir profesionali Rusijos kariuomenė. Naudotis tik ja.
Bet aiškiai matome, kad politika, kurią Rusija dabar bando vykdyti, su tokia kariuomene nelabai, ką gali padaryti. Ir ne tik karas Ukrainoje, bet konfrontacija su NATO šalimis“, – laidoje sakė I. Stankovičius.
Ekspertas tikino, jog pokyčiai Kremliaus saugumo elito struktūroje nestebina.
„Reikia žmogaus organizatoriaus. Nei S. Šoigu nebuvo karo specialistas šios srities. Bet jis nebuvo ir ekonomistas. O ateina žmogus, kuris labiausiai atitiktų tą profilį, kuris yra reikalingas. Tai yra, užtikrinti pakankamą karo medžiagos ir gamybą, ir tiekimą. Manau, kad su tuo jis susitvarkys, nes karinę dalį prižiūri ne ministras“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo saugumo politikos ekspertas I. Stankovičius.
Jis toliau kalbėjo, jog karą Ukrainoje laimės ta pusė, kuri tinkamu momentu sugebės sukaupti „ženklią persvarą karo medžiagos“.
„Turiu omenyje ir technikos, ir amunicijos, ir gyvosios jėgos. Ir jeigu bus toks momentas, jog sugebės tokį kumštį padaryti, gali tai ir ukrainiečiai, ir rusai padaryti“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi I. Stankovičius.
Parodo Putino požiūrį į premjerą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas, daug laiko praleidžiantis Ukrainoje, Žinių radijo laidoje sutiko, jog rokiruotės Kremliuje tikrai yra įvykis.
„Lygiai taip pat, kaip įvykis yra šios Vyriausybės formavimas. Nes tai yra labai įdomus procesas. Jame jau įvyko visa eilė dalykų, kurie rodo, kad prezidentas V. Putinas, nepaisant premjero Michailo Mišustino teikimo, nelabai nusiteikęs matyti jį stipriu. Todėl jis iš įvairių pusių yra apstatomas kitomis pareigybėmis. Net ir tais, su kuriais M. Mišustinas nelabai ir norėjo dirbti. Ir naujasis gynybos ministras yra būtent iš tų žmonių kategorijos“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Jis teigė, jog šie pokyčiai taip pat nurodo, kad V. Putinas yra pasiruošęs sutvarkyti „karinę mašiną“.
„Vadinasi, jog jis rengia struktūrą ilgam karui. Ši naujiena yra svarbi ne tik Ukrainai, bet ir mums, kitoms NATO šalims.
Jeigu dabar Rusijoje fiksuojamos vos ne triumfo nuotaikos, jog Ukrainos klausimą, vėluojant karinei pagalbai, galės spręsti vos ne šiais metais, tai kam jam reikia tos ilgai veikiančios karinės mašinos?“ – klausimą kėlė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas A. Medalinskas.
