– Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderius Vladimirui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją. Tačiau daugelis abejoja, ar tai kada nors pasieks savo tikslą, nes įstatymai, regis, apsiriboja valstybių sienomis – Rusija savo prezidento neišduos. Kaip praplėsti tas ribas? Koks būtų veiksmingiausias karo kurstytojų baudžiamojo persekiojimo būdas?

– Manau, kad šis orderis iš tiesų yra labai svarbus ir tai jau dabar mums duoda rezultatų: štai, dabar juk yra diskusijų, pavyzdžiui, dėl BRICS susitikimo, kuris turėtų vykti Pietų Afrikoje. Rimtai svarstoma, ar Putinas gali ten vykti, ar ne. Taip pat yra diskusijų, ar BRICS susitikimo neverta perkelti į kitą šalį. Taigi, manau, kad tai jau dabar duoda efektą – Putinui nustatytos ribos, jis negali keliauti taip nerūpestingai kaip anksčiau. Tačiau šitai susiję ne tik su praktine, bet ir simboline prasme. Žinoma, dar ne pabaiga, bet kažkas jau pradėjo judėti. Kartu tai svarbu ir vėl kalbant apie laiko elementą. Manau, tai – atskaitos, pradžios taškas. Kaip ir kalbėjome, gali būti ir kitų kaltinimų – mes tik pradėjome.

– Ekspertai taip pat aiškina, kad surinkti įkalčius, įrodymus, kitą svarbią informaciją užtrunka laiko, juo labiau kad karas toliau tęsiasi. Daug kas sako: karas baigsis mūšio lauke. Kiti ragina sėsti prie derybų stalo, bet kol kas tai padaryti sunku. Ar tarptautinė teisė tikrai turi įrankių bausti tokį žmogų kaip Putinas? Kalbu apie tą asmeninę atsakomybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją