Raštas su opozicijos pareiškimu buvo įteiktas parlamento pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Reikalavimus įteikė Čmilytei-Nielsen: siūlo vienkartines išmokas
Opozicija savo pareiškime atkreipia dėmesį į didžiulę infliaciją, taip pat – į problemas, jų nuomone, susijusias su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kurio interpeliacija žlugo trečiadienį.
„Darnus ir visapuse pagarba grįstas Lietuvos Respublikos Seimo darbas toliau darosi neįmanomu, nes Seime susiklostė precedento neturinti situacija, kuomet Seimo dauguma, manipuliuodama Seimo Statute įtvirtintomis procedūromis, izoliuoja Lietuvos Respublikos piliečių demokratiniu būdu išrinktus opozicijai priklausančius Seimo narius ir siekia paralyžiuoti Seimo opozicijos darbą, kas yra nesuderinama su konstituciniais demokratijos ir atsakingo valdymo principais bei kenkia valstybei“, – rašoma opozicijos parengtame dokumente.
Jų manymu, valdantieji turėtų skirti prioritetą svarbiausiems socialiniams bei ekonominiams klausimams, o ne, kaip vėliau aiškino, visuomenę skaldantiems projektams.
„(Opozicija) reikalauja Seimą besibaigiančioje pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“, – tvirtinama pareiškime.
Be to, opozicija kreipiasi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami „įvertinti pasitikėjimo žemės ūkio ministru K. Navicku klausimą“, o valdančiuosius – spręsti dėl jo atstatydinimo. Opozicija taip pat ragina Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasitikrinti Seimo narių pasitikėjimą.
“(Opozicija) kviečia Seimo daugumą gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises;
kviečia atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo, kviesdama nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“, – priduriama rašte.
Nielsen ragina nepavykusios interpeliacijos neišpūsti iki tokių problemų
Pati Seimo pirmininkė, gavusi reikalavimus, ragino opozicijos atstovus grįžti į plenarinių posėdžių salę.
„Nereikėtų nepavykusios interpeliacijos ministrui išpūsti iki tokių sudėtingesnių problemų, kai tikrai jų valstybėje turime pakankamai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis ragino suprasti situacijos rimtumą ir teigė, kad valdantieji džiaugiasi, jog opozicijos salėje neliko.
„Jūs puikiai suprantate, kad Seimo pirmininkas nėra darželio auklėtojas ir neatsako už kiekvieno Seimo nario – ar jis būtų pozicijos, ar opozicijos – pasisakymų. Jūs tai puikiai žinote, kaip buvęs premjeru ir buvęs frakcijos vadovu.
Jei jūs galite pacituoti kažkokį nekorektišką mano pasisakymą, aš tikrai už jį atsiprašysiu, jei manysiu jį esant nekorektišku, bet tikrai stengiuosi visą laiką tiek opozicijos, tiek pozicijos nariams būti vienodai teisinga“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Po to žurnalistams Seimo pirmininkė teigė įvertinsianti gautus reikalavimus.
„Matau, kad jų meniu plečiasi. Jei vakar buvo interpeliacija, tai dabar jau esminis fokusas pasislinko link socialinių, ekonominių klausimų, kurie yra grynai Seimo darbotvarkės dalykas. Opozicijai grįžus į Seimo salę, jie gali teikti įvairiausius siūlymus ir juos svarstyti. Tikiuosi, kad taip ir įvyks.
Dabar matau tiesiog tam tikrą teatralizuotą veiksmą, mėginant nepavykusią interpeliaciją paversti platesne problema. Tikiuosi, kad tai nepavyks“, – sakė parlamento pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, valdantieji sprendimais nepažeidė jokių statuto nuostatų.
„Kol tai nesispręs, mes niekur nesitrauksime“
Opozicijos atstovai teigė, kad savo pasirinkimo boikotuoti posėdžių nekeis, kol valdantieji neįvertins jų reikalavimų.
„Kol tai nesispręs, mes niekur nesitrauksime“, – sakė Demokratų frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis, pakvietęs opozicijos kolegas pagalvoti ir apie galimą nepasitikėjimą visa Vyriausybe.
Opozicijos nariai teigė, kad sprendimą boikotuoti posėdžius lėmė ne tik trečiadienį žlugusi interpeliacijos K. Navickui procedūra, o nuolat valdančiųjų rodoma nepagarba opozicijai.
Jie piktinosi ir tuo, kad reikalavimus priėmusi V. Čmilytė-Nielsen iš Kovo 11-osios salės išėjo neišgirdusi visų opozicijos klausimų.
„Kiekvienas atsakymas nepagarbus“, – piktinosi Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus.
Darbiečio Viktoro Fiodorovo teigimu, opozicija tikisi greitos reakcijos dėl K. Navicko tiek iš valdančiųjų, tiek iš prezidento.
„Mes kiekviename žingsnyje ieškome dialogo“, – akcentavo socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat sakė besitikinti, kad valdantieji „padės į šoną savo aroganciją ir sugebės įsiklausyti į tai, ką kalbame nuo kadencijos pradžios“.
Prašo trečiadadienį vykusį posėdį pripažinti neteisėtu
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė feisbuke pranešė, kad opozicija prašo trečiadienį vykusį posėdį, kurio metu valdantieji nubalsavo prieš interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, pripažinti neteisėtu.
„Seime balaganas tęsiasi. Posėdžiai naktimis, posėdžiai nušalinus opoziciją nuo pirmininkavimo, posėdžiai be kvorumo. Tokia nauja politinė kultūra.
Dėl vakar be kvorumo vykusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio kreipėmės į etikos ir procedūrų komisiją“, – rašo politikė.
Valdantieji vieną klaidą pripažįsta
Šis klausimas ir opozicijos reikalavimai gana karštai buvo aptarti ir tiesioginiame Žinių radijo eteryje.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog susiskaldymas Seime jį nustebino, nors pripažįsta ir padarytas klaidas.
„Man pačiam siurprizas buvo, nes tik grįžau iš Alytaus šįryt ir pamačiau, kas čia vyksta Seime. Aišku, aš manau, kad pagrindinė priežastis yra nepavykusi interpeliacija. Ir, matyt, bandymai tam tikromis procedūromis prisidengiant šiek tiek laužyti Seimo darbą. Bet visko būna, nedramatizuočiau ir šito proceso.
Aišku, tokioje geopolitinėje situacijoje ir bendrai dėl iššūkių mūsų valstybei šiandien galbūt reikėtų kiek kitaip modeliuoti savo veiksmus. Bet manau, kad kai kam tai gali atrodyti ir kaip vaikų darželis. Galbūt negerai buvo tas paskutinis momentas, reikia ir į savo daržą pasižiūrėti – kad išėjo tas pirmininkavimo posėdžiams grafikas“, – laidoje sakė L. Kasčiūnas.
Delfi primena, jog ketvirtadienį ryte paskelbtoje likusio birželio mėnesio posėdžių pirmininkavimo grafike nebeliko nei vieno opozicijos atstovo. Bet vidudienį, anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės–Nielsen, grafikas jau yra pataisytas.
TS–LKD atstovas L. Kasčiūnas sutiko, jog taip tikrai neturėjo būti.
„Visada sakiau ir sakysiu, kad opoziciją reikia gerbti, tai yra demokratijos pamatas. Bet nematau tokios priežasties fundamentalios, veiksnio, kad mes dabar taip turėtume paralyžiuoti Seimo darbą. Dėl to, kad mes sušaukėme Seimo posėdį trečiadienį 8 ryto? Bet ir mes turėjome keltis, visi turėjome keltis“, – aiškino jis.
Politikas teigė, jog kartu su kolega Mykolu Majausku buvo apsilankę istorinėje Seimo Kovo 11–osios salėje, kurioje šiandien posėdžiauja opozicijos atstovai.
„Pabandėme įkalbėti, grįžti. (…) Kol kas veidai daugiau tokie monolitiniai, bet mes atviri dialogui ir pasirengę kalbėtis“, – Žinių radijo laidoje sakė L. Kasčiūnas.
Jėgų disbalansas
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Gintautas Paluckas laidoje teigė, jog Seimo darbas ketvirtadienį taip įkaito, nes buvo pažeistas santykių balansas tarp pozicijos ir opozicijos.
„Tikrai opozicija neturi galios, nes tiesiog aritmetiškai mažesnė, todėl opozicija. Bet po tam tikrų valdančiųjų žingsnių, parodant, kad opozicija nėra reikalinga Seimo salėje. Nes tai buvo daroma net ne vieną kartą. Tai peršasi išvada, kad valdantieji ir be opozicijos gali padirbėti. Nežinau, ar tai yra faktas, mes pamatysime. Mes veikiame Seimo statuto rėmuose, mes registruojamės posėdyje ir posėdžiaujame atitinkamai formuodami savo opozicijos darbotvarkę.
Dirbame kviesdami Seimo pirmininkę paaiškinti ir papasakoti, kaip ji įsivaizduoja toliau bendrą Seimo darbą. Nes mes esame įsitikinę, kad vakarų demokratijos būdingi pozicijos ir opozicijos bendradarbiavimo principai yra pažeisti“, – tikino LSDP atstovas G. Paluckas.
Jis paaiškino, kur yra minėtas jėgų disbalansas – žaidimo eigoje nebebus keičiamos taisyklės, arba nebebus demonstruojama perteklinė aritmetinės jėgos.
„Jau interpeliacija yra vienas iš paskutinių lašų, tai tėra tik pretekstas. Tiesą pasakius dėl ministro K. Navicko, tai yra antra (šios Vyriausybės ministro, aut. p.) interpeliacija. Ir opozicijos nebūtų nustebinęs dar vienas neigiamas Seimo sprendimas, paliekant poną K. Navicką dirbti savo darbo vietoje. Bet susideda visi nedideli dalykai“, – aiškino opozicijos atstovas G. Paluckas.
Jis kalbėjo, jog ir sprendimas išbraukti opozicijos atstovus iš posėdžių pirmininkavimo grafiko yra „balanso pažeidimas“.
„Ir opozicija turi pilną teisę mėginti atstatyti, tam, kad būtų atstovaujami ir girdimi ir tie žmonės, kurie balsavo ir už mus – opozicijos atstovus“, – sakė LSDP atstovas.
G. Paluckas laidoje aiškino, jog opozicija parengė rezoliuciją, išdėstyti probleminiai taškai. Taip pat – Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen yra kviečiama „atlikti savo funkciją“.
„Seimo pirmininkė yra ne daugumos pirmininkė, o Seimo. Ir pagal savo funkcijas yra atsakinga už sklandų, pabrėžiu, sklandų ir subalansuotą Seimo darbą. Tai šiuo atveju, mano įsitikimu, mūsų frakcijos įsitikinimu, Seimo pirmininkė ne iki galo atliko jai deleguotas funkcijas. Todėl mes norime išdėstyti tuos priekaištus, kuriuos esame parengę ir išdėstę raštu. Taip pat išgirsti Seimo pirmininkės nuomonę ir žingsnius, kurių ruošiasi imtis, kad situacija būtų normalizuota“, – kalbėjo LSDP atstovas G. Paluckas.
Vardija pasiūlymus
TS–LKD atstovas L. Kasčiūnas laidoje ragino jau nebeaštrinti dabartinės situacijos.
„Reikia eiti ir ištiesti rankas“, – sakė jis.
Politikas pabrėžė, jog šiuo metu ne laikas dar didinti aistras.
„Mes turime užbaigti Seimo sesiją solidžiai, yra ir partijų susitarimai, kuriuos reikia pasirašyti, ypač – dėl gynybos ir saugumo, kiti fundamentalūs dalykai. Nematau pagrindo tokio pobūdžio veiksmams, yra kitokių, daug minkštesnių poveikio priemonių savo politines žinutes skleisti. Tai nėra naudinga valstybės požiūriu“, – teigė TS–LKD atstovas.
LSDP atstovas G. Paluckas laidoje išvardijo dalį valdantiesiems keliamų reikalavimų.
„Kalbant apie politinę darbotvarkę, tai mes neturime teisės reikalauti, galime tik siūlyti, spausti, kad tokie dalykai atsirastų. (…) Tai yra tie projektai, kuriuos inicijavo pati opozicija – maisto Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris buvo atmestas be pateikimo, be svarstymo, net diskusija neįvyko, kuro akcizo mokesčiai. (…) Pradėti diskusiją apie NPD prilyginimą MMA – kad mažiausios pajamos išaugtų. Jei ne dabar, tai kada? (…) Ir kiti klausimai“, – vardijo LSDP atstovas G. Paluckas.
Jis teigė, jog opozicija šiais pasiūlymais „mėgina valdančiuosius grąžinti į aktualiausių šiandien problemų sprendimą“.
„Antrasis etapas – grąžinti į balansą – pagarbą opozicijos teisėms. Ir jeigu mes žaidžiam pagal statutą, tai tą ir darykime, o ne keiskime žaidimo taisykles eigoje. Ir padaro posėdį, kai žino, jog opozicija nesusirinks. (…) Diskusija apie mano išvardintus projektus diskusija pateikus yra būtina. Nes žmonės užduoda tuos klausimus“, – aiškino LSDP atstovas G. Paluckas.
L. Kasčiūnas teigė, jog jį stebina išvardinti opozicijos reikalavimai.
„Tik ką pradėjome nuo interpeliacijos tvarkos, tada pratęsėme, kur galbūt buvo galima nedaryti klaidos, dėl pirmininkavimo posėdžiams. O čia – jeigu norite, kad mes grįžtume, padarykite tą, tą ir tą, kas visiškai nesusiję su priežastimis, dėl kurių išėjai dirbti į kitą salę. Nemanau, kad tai yra vertinga. Be abejo, tai yra politinės darbotvarkės klausimai, juos galima kelti, bet ne tokiu būdu, padarant įkaitu visą Seimo darbą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė TS–LKD atstovas L. Kasčiūnas.
Politikas opozicijos elgesį vadino populistišku.
„Tai neskamba man garbingai. Jeigu tai būtų kažkokie labiau opozicijos ir pozicijos darbo santykių ir pusiausvyros atstatymo kriterijai, tada suprasčiau. Bet čia yra visiškai politinės linijos, bandant save išryškinti per šį konfliktą gilinimas. Nemanau, kad tai yra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti opozicijai“, – sakė konservatorius L. Kasčiūnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia: