„Svarbiausia, kad būtų noras dirbti. Jeigu toks noras bus, tai pakentėsime ir laikinus kažkokius nesklandumus. O koalicijos yra formuojamos Seime, Seimas yra apsisprendęs ir socialdemokratai, kaip koalicijos ašis, prisiima atsakomybę ir už koalicijos veiklą, ir už koalicinės programos įgyvendinimą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Aš matau ir iš demokratų, ir iš „Nemuno aušros“ norą dirbti kartu. Matau jų įsipareigojimą parašais ant koalicinės sutarties ir ant Vyriausybės programos. Ir lygiai taip pat matau jų balsais patvirtintą 2025 m. biudžetą, kur yra įsipareigojimas didinti biudžetą gynybai, spręsti visuomenei svarbiausias problemas. Ir lygiai taip pat tikiuosi tokio paties sutelkto veikimo ir šiais metas, tvirtinant 2026 m. biudžetą“, – dėstė jis.
Antradienį, reaguodamas į G. Nausėdos pareiškimus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paragino socialdemokratus išgirsti Prezidentūros siunčiamus signalus dėl padėties koalicijoje. G. Paluckas pabrėžė – socdemai prisiima visą atsakomybę už valdančiąją daugumą.
„Mūsų nereikia raginti – mes puikiausiai žinome, ką darome, ir, kaip minėjau, prisiimame atsakomybę. Šiandien tik galiu patvirtinti, kad visi koalicijos partneriai labai puikiai rodo norą dirbti, bendradarbiauti, teikia teisės aktų siūlymus ir, atėjus laikui, balsuoja sutelktai. Aš tikrai nematau dalykinių problemų šioje koalicijoje“, – apibendrino premjeras.
Pirmadienio vakarą LRT televizijai G. Nausėda teigė matantis alternatyvų, kuo būtų galima pakeisti įtampas valdančiosios koalicijos gretose keliančią R. Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“.
„Tikrai yra alternatyvų ir jeigu būtų bent mažiausias noras tų alternatyvų ieškoti, jos būtų atrastos“, – akcentavo G. Nausėda.
Tuo metu praėjusią savaitę vykusio partijos suvažiavimo metu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė – eiti į koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ buvo klaida.
Tiesa, sausį S. Skvernelis buvo užsiminęs, kad suvažiavime partija gali spręsti ir buvimo koalicijoje klausimą. Visgi, perrinktas pirmininkas tik paragino demokratų „Vardan Lietuvos“ skyrius pradėti diskutuoti šiuo klausimu.
Pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida. Tą šalies vadovas pakartojo ir praėjusią savaitę.
Skeptiškai vertina konservatorių siūlymus dėl gynybos
G. Paluckas skeptiškai vertina konservatorių siūlymus gynybos stiprinimui. Jis tikina, kad Vyriausybė jau sprendžia klausimus, susijusius su saugumo užtikrinimu, ir tai daro nešvaistydama laiko, skirdama reikalingus finansus.
„Gynybos klausimai sprendžiami labai rimtai. Finansavimas jau 2025 m. biudžete siekia 4 proc., 2026-2028 (metais – ELTA) pasieks Valstybės gynimo tarybos keliamus reikalavimus divizijai ir kariuomenės modernizavimui“, – trečiadienį žurnalistams komentavo G. Paluckas.
„Dar daugiau galiu pasakyti, jog įvairūs nuogąstavimai, kad nėra rūpinamasi kontrmobilumo priemonėmis, yra iš piršto laužti, nes ir ateinančią savaitę bus paskelbta, jog prieštankinių minų įsigijimui yra skiriama virš 50 mln. eurų. Tai yra mūsų vietinės industrijos ir pramonės užsakymas. Taip kad visi šie klausimai yra sprendžiami nešvaistant laiko ir skiriant reikalingus finansinius resursus ir, be jokios abejonės, keičiant teisės aktus, kur jų reikia“, – kalbėjo G. Paluckas.
Pasak jo, viskas yra daroma pagal suplanuotus ir sutartus terminus, o Lietuvos pramonė turės galimybes prisidėti prie gynybos.
„Ir dėl sprogmenų yra planuojama ne viena gamykla Lietuvoje ir yra planuojami techniniai pajėgumai, koks būtų poreikis mūsų gynybos poreikiams ir regione“, – pridūrė premjeras.
ELTA primena, kad trečiadienį konservatoriai pristatė siūlymus dėl gynybos stiprinimo. TS-LKD ragina įveiklinti šalies gynybos pramonę, gamintis sprogmenis, dronus, minas ir kitą ginkluotę bei amuniciją Lietuvoje.
Taip pat siūloma leisti karinį parengtumą įgijusiems asmenims namuose laikyti tarnybinius automatinius A kategorijos ginklus, Vyriausybė raginama imtis visuotinio šaukimo, vystyti alternatyvią karo tarnybą, jei asmuo pripažintas netinkamu dėl sveikatos priežasčių.
Siūloma per 2025 ir 2026 m. atlikti tam tikrose kryptyse atrinktų melioracijos griovių kaip prieštankinių griovių pritaikymą, įsigyti pakankamai prieštankinių minų ir sprogmenų inžinierinėms kontrmobilumo priemonėms pridengti, organizuoti Lietuvos įmonėse betoninių kariškų blindažų liejimą, papildant kitas gynybines priemones. Taip pat konservatoriai ragina įrengti kontrmobilumo inžinierinius parkus ties strateginiais tiltais, viadukais, užtvankomis, gamyklomis ir uostais.
