Avietes rinks po mėnesio
Nors Panevėžio centre kaštonai jau senokai nurudavę, tačiau kai kurie jų, regis, sumaišė rudenį su pavasariu – išleido naujus lapus ir net pražydo.
Tokių gamtos anomalijų Panevėžyje matyti ir daugiau.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Rasa Stankūnienė pastebėjo įdomų reiškinį – Laisvės aikštėje liepos sprogdina naujus lapelius.
Netoli Smėlynės gatvės tilto šiuo metu išdykauja pražydusios bilardo lanksvos, nors paprastai jos žydi liepą.
O panevėžietis Algirdas savaitgalį miškelyje greta Kaubariškio sodų begrybaudamas aptiko žydinčių aviečių.
„Niekada rudenį tokių dalykų nesu matęs – juk šios avietės dera vasaros viduryje. Reikės sugrįžti po mėnesio skinti uogų“, – stebėdamasis juokėsi Algirdas.
Neįprastai šilti orai Pakruojo dvare pražydino ir obelis.
„Šiltesnis nei įprasta rugsėjis lėmė, kad mūsų soduose netikėtai sužydėjo obelys. Užsitęsusi vasara ir šilti orai greičiausiai yra pagrindinė šio įdomaus reiškinio priežastis“, – skelbia dvaro sodininkai.
Jų manymu, įtaką žydėjimo laikui gali turėti ne tik oro temperatūra ar saulės šviesa, bet ir veislė.
Nustebino po šalčio terapijos
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė mano, kad šiais laikais nebereikėtų stebėtis rudenį išvydus antrą kartą pražydusį vaismedį.
„Būna, kad augalui susisuka galva. Tokius reiškinius sukelia nenormalios augimo sąlygos. Šį pavasarį buvo didelės šalnos, dabar neįprastai šilta. Nenormalu, bet tiesiog toks gamtos reiškinys“, – sako sodų žinovė.
Metų laikus sumaišiusių obelų, pasak V. Kuliešienės, būta ir Panevėžio rajono Dembavos medelyne. Vienais metais obelys antrąkart pražydo liepą, o rudeniop jau buvo su nedideliais obuoliukais. Šie iki šalnų nebūtų spėję užaugti.
Šiemet su tokiu reiškiniu susidūrė ir jos draugė. Įsigijusi dvimetę antaninę obelaitę, pasodino sode pajūryje. Kadangi buvo labai karšta vasara, sumanė palaistyti iš viršaus, kad atsigautų ir lapai. Po tokio streso augalas sumaišė metų laikus.
„Po trijų dienų visi lapai nurudavo ir nukrito. Manė, medelis žus, bet vėliau vėl pradėjo leisti viršūnes ir sukrovė žiedus“, – pasakoja V. Kuliešienė.
Tačiau, anot sodininkės, antrą kartą visa obelis nepražys. Paprastai medis sukrauna vos tris keturis žiedus.
„Tikrai dar negirdėjau, kad obelis sužydėtų visa baltai kaip pavasarį“, – sako V. Kuliešienė.
Žiedais džiaugtis nevertėtų
Pasak V. Kuliešienės, vaismedžio žydėjimas antrą kartą rudenį nereiškia, kad augalas žus. Šis reiškinys didelės žalos medžiui nedaro. Tačiau tuo grožėtis nereikėtų – rekomenduojama žiedus nuskinti.
„Nereikia leisti žydėti rudenį. Reikėtų nuskinti žiedus, nes jie bandys megztis ir sekins maisto medžiagas, medelio sukauptas kitiems metams“, – pataria žinovė.
V. Kuliešienė skaičiuoja sodininkystės sektoriuje dirbanti keturias dešimtis metų.
Anot jos, obelys ne laiku pražysdavo ir anksčiau. Šiais laikais gal šiek tiek dažniau.
„Dabar ir gamta, ir klimatas, ir chemija kitokie. Vieni chemijos naudoja be nuomonės, kiti visai nenaudoja, treti nueina į visokius kitus kraštutinumus. Iš gamtos stengiamės išgauti kuo daugiau derliaus, kuo daugiau veislių įvairovių. Todėl atsiranda visokių klimato kaitos ir veislių ypatumų“, – priežastis vardija sodininkė.
Prognozuoja šilumos rekordą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad tokia anomali šiluma, kokia tebesidžiaugiame, rugsėjui nėra būdinga.
Paprastai laikoma, kad meteorologinė vasara baigiasi rugsėjo pradžioje. Dabar kalendoriuje ruduo, tačiau už lango – meteorologinė vasara.
„Šįmet vasara tęsiasi vidutiniškai apie dvi savaites ilgiau nei įprastai. Kaip juokaujame su meteorologais, kad eina rugpjūčio 50-oji diena. Nėra labai didelis melas, nes vidutinė temperatūra atitinka rugpjūčio“, – teigia G. Valaika.
Pasak meteorologo, nors naktys jau vėsokos, su rudens poskoniu, tačiau dienomis mėgaujamės vasara. Ir kol kas žymesnio atvėsimo nematyti.
„Šiluma dar nesibaigė. Apie kitą savaitę dar sudėtinga tiksliai kalbėti, bet tendencijos tokios, kad vasara vis dar atims iš rudens laiką. Staigaus atvėsimo, rudeniško, darganoto oro, kuris išvarytų vasarą, nematyti“, – sako meteorologas.
Kaip tikrą vasarą mėgaujamės šiluma ir guodžiamės dėl menko lietaus. Pasak G. Valaikos, kritulių iš tiesų trūksta: lietaus nėra arba palyja nedaug, o stojus šiltiems orams drėgmė lengvai išgaruoja.
Meteorologai prognozuoja, kad penktadienį vėl galima sulaukti tos dienos šilumos rekordo. Rugsėjo 22-osios rekordas fiksuotas 1982-aisiais Varėnoje. Tąkart termometro stulpeliai dzūkams rodė 25 laipsnius šilumos. O penktadienį sinoptikai pietinėje šalies dalyje prognozuoja 27 ar net 28 laipsnius.
„Jeigu tikrai 2–3 laipsniais viršys rekordą, bus daug, nes įprastai rekordai viršijami dešimtosiomis dalimis ar iki vieno laipsnio“, – paaiškino G. Valaika.
Pasak jo, tai tik patvirtintų, kad dvidešimties laipsnių temperatūrą perkopianti šiluma nėra būdinga rugsėjo viduriui.
„Vos ne kiekvieną dieną bent dalyje Lietuvos temperatūra viršija 20 laipsnių šilumos ir daug saulės. Tokiu metų laiku taip neturėtų būti“, – sako meteorologas.
Gali būti ilgiausia vasara
G. Valaikos teigimu, bendras metų temperatūros vidurkis vis kyla.
Nors dažnas tvirtina, kad tokie orai, kaip dabar, rugsėjui normalūs, pasak meteorologo, tai nėra įprastas reiškinys.
„Tikrai nėra normalu ir tikrai taip nebūdavo“, – patvirtina G. Valaika.
Anot jo, tokia šiluma rugsėjį laikydavosi tik dieną ar dvi, bet ne ištisas savaites.
O pernykštis rugsėjis buvo šaltas, su ankstyvomis šalnomis, 2021-ųjų rugsėjį tokiu laiku taip pat jau ieškojome šiltesnių drabužių. Toks šiltas, kaip šiemet, pirmas rudens mėnuo lepino tik 2018 ir 2020 metais.
„Jei šio rugsėjo pabaiga bus tokia šilta, jei neužslinks netikėti šalti orai, jis bus rekordinis arba netoli rekordo. Gali būti, kad šiemet meteorologinė vasara pasibaigs vėliausiai per visą modernaus orų stebėjimo – nuo XX amžiaus vidurio – laikotarpį“, – svarsto G. Valaika.