„YouTube“ platformoje greitai išpopuliarėjo jo kuriami vaizdo įrašai apie Panevėžį.
Juose Ruslanas pažeria patarimų apie gyvenimą Lietuvoje svarstantiems svetimšaliams, pasakoja apie besikeičiantį miestą, jo aktualijas, politines naujienas ir netgi apie tai, kaip Panevėžyje surenkamos šiukšlės.
Šiuolaikine kalba jis – blogeris, tinklaraštininkas, dar kitaip – žinios skleidėjas. Internetinės skaičiuoklės skelbia, jog jo pasidalintus įrašus apie Panevėžį peržiūri iki keliasdešimties tūkstančių žmonių.
Didžioji jo sekėjų dalis – Rusijos rusai.
Iš visos Europos nusižiūrėjo Aukštaitiją
Pats Ruslanas gimė ir užaugo Uljanovske – Volgos upės pakrantėje įsikūrusiame Lenino gimtajame mieste, esančiame už maždaug 450 kilometrų į rytus nuo Maskvos.
Uljanovsko valdžiai raudonasis turizmas nuo seno yra vienas iš būdų privilioti tuos, kurie dėl Lenino paminklo pasiryžę įveikti net ne šimtus, o tūkstančius kilometrų.
Uljanovske R. Basyrovas baigė ekonomikos universitetą, dar papildomai įgijo suvirintojo specialybę. Po mokslų jaunas vyras iš karto nėrė į verslą, o artėdamas prie 40-ies, apsisprendė palikti Rusiją. Ieškodamas, kurioje Europos šalyje ir kuriame jos mieste galėtų įsitvirtinti, nusižiūrėjęs Panevėžį.
Čia sukūręs verslą, nusipirkęs butą, 45-erių Ruslanas dabar sako, kad jo pasirinkimas atvykti į šį Aukštaitijos miestą buvo vienas geriausių pasirinkimų gyvenime.
Apsistojęs Panevėžyje, Ruslanas iškart ėmėsi įrašinėti savo įspūdžius apie Lietuvą ir sulaukė daug lietuvių dėmesio, o su kai kuriais netruko užsimegzti ir artimesnė pažintis.
Tokios permainos kainavo pokyčius ir šeiminiame gyvenime. Su Rusijoje likusia žmona buvo lemta keliams išsiskirti. R. Basyrovas šypsosi, kad šiuo metu jo širdis laisva.
Pavyzdys europiečiams
Ruslanui sunku suprasti lietuvius, kurie skundžiasi gyvenimu savo šalyje. O Panevėžys, jo nuomone, apskritai yra toks miestas, iš kurio imti pavyzdį turėtų visa Europa.
Anot jo, net didieji Europos šalių miestai iš Panevėžio privalėtų pasimokyti švaros.
„Nekalbu apie Ispaniją, kur, pavyzdžiui, kavinėse įprasta panaudotas servetėles, vienkartinę tarą mesti ant grindų. Tai liudija, kad kavinė populiari, žmonių lankoma, tačiau pats apsilankęs tokioje kavinėje likau gerokai nustebęs. Lygindamas Panevėžį su daugybės kitų Europos šalių miestais matau, kad jame daug švariau, žaliau, jaukiau, ir gatvėse, o ir pačiose šiukšliadėžėse daug mažiau šiukšlių. Tai liudija panevėžiečių kultūrą“, – sako R. Basyrovas.
Dabar su kitais kalbėdamas apie Panevėžį jį vadina savu miestu, prisistato esantis panevėžietis ir tikrai tuo didžiuojasi.
Panevėžys R. Basyrovui atrodo ir ekologiškas miestas.
„Miestus labiausiai užteršia sunkioji pramonė, o Panevėžyje tokios nėra. Tad nenuostabu, kad čia tiek daug paukščių. Kituose miestuose jų tikrai tiek nematau ir negirdžiu“, – pabrėžia šis Panevėžyje jau įsitvirtinęs totorius.
Tiesa, lygindamas rusų bei lietuvių būstus, R. Basyrovas atkreipė dėmesį dar ir į tokį dalyką. Jis sako, kad štai Uljanovske ir rusų, ir totorių namuose, jų butuose vyrauja išskirtinė švara ir tvarka, nors už namų sienų – tvarka jau šiaip sau.
Lietuvių būstai, kuriuos baldų gamyba užsiimančiam Ruslanui tenka dažnai lankyti, jo nuomone, ne tokie tvarkingi kaip rusų. „Tačiau kokie tvarkingi lietuvių kiemai, kaip sutvarkytos viešosios erdvės!“ – tebesistebi R. Basyrovas.
Tolerantiški ir kuklūs
Kai rudenį aplinkos tvarkytojai Panevėžyje puola grėbti lapus, Ruslanui netgi ima atrodyti, kad šie pernelyg stengiasi.
Jis šypsosi: „Žiūriu į juos, grėbiančius tuos lapus, ir galvoju: kam taip vargti, galima gi bus lapus sugrėbti, kai visi nukris.“
Ruslanas sako suprantantis, kad tokias mintis įdiegė kone keturios dešimtys metų, nugyventų Rusijoje.
„Išties tvarką ir reikia palaikyti nuolat, ne pripuolamai“, – sutinka R. Basyrovas.
Nemažai gerų žodžių jis turi ir panevėžiečiams.
Ne kartą pajutęs, kad šiame mieste, jo įstaigose žmogus tikrai gerbiamas, vyrauja tolerancija.
„Panevėžyje su žmonėmis elgiamasi mandagiai ir kultūringai, visuomet jaučiuosi išklausytas. Reikalai čia sprendžiami ramiai, santūriai, jei ko nežinai, tau paaiškinama, patariama“, – sako R. Basyrovas.
Atvykęs į Panevėžį, iš pradžių bandęs prekiauti kebabais, tačiau šį verslą uždarė atslinkusi pandemija.
Ilgai nelaukęs, išsiėmė verslo liudijimą ir ėmėsi projektuoti bei montuoti vadinamuosius korpusinius baldus.
„Vykstu į klientų namus, projektuoju baldus, tada jau kiti pagamina, o aš vėl vykstu pas užsakovus ir baldus sumontuoju. Šiuo metu kaip tik darbuojuosi Bauskėje, ten aptarnauju klientus“, – pasakoja R. Basyrovas.
Anot jo, ir lietuvių, ir kaimynų latvių kultūrą bei gyvenimo lygį galima įvertinti pagal tai, jog jie daug labiau reikalauja kokybės nei rusai.
Be to, lietuvių ar latvių interjero detalėse nėra įvairių pigių prašmatnybių, kurių taip nori rusai.
Jautėsi nuogas gatvėje
Per penkerius metus R. Basyrovas gerai pramoko lietuvių kalbą, stengiasi kalbėti lietuviškai.
Jis tvirtina per visus tuos metus, kiek gyvena Panevėžyje, nė karto nėra patyręs priešiškumo, jog yra atvykėlis iš Rusijos.
„Man keista girdėti žodį „rusofobai“, kaip suprantu, reiškiantį rusų baimę. Svarstau, kad tie, kas jį sugalvojo ir paleido, galėjo turėti negerų užmačių. Išsilavinę žmonės vieni kitus vertina ne pagal tautybę, o pagal elgesį. Jausti baimę, gal net neapykantą žmogui tik dėl to, kad jis kitos tautybės – tai jau didelis paties savęs apribojimas“, – svarsto Ruslanas.
Jis pripažįsta, jog dėl to, kad atvykęs iš Rusijos, kalba rusiškai, išties jautėsi blogai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
„Neslėpsiu, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jutau didžiulę kaltę už šalį agresorę. Pirmomis karo dienomis netgi jaučiausi taip, tarsi nuogas eičiau Panevėžio gatvėmis. Buvo gėda sutikti žmones, norėjosi nuo jų slėptis. Įtampa praėjo tik tada, kai verslo partneriai patikino, kad tikrai nesu kaltas dėl to, kad aš – iš Rusijos, kad kalbu rusų kalba. „Atsipalaiduok“, – sakė man jie, ir mano nerimas praėjo“, – kalbėjo R. Basyrovas.
Šalis Frankenšteinas
Pačią Rusiją R. Basyrovas vadina Frankenšteinu.
Tai literatūrinis personažas, mokslininkas, sukūręs pabaisą, kuri ėmė ne tik griauti pasaulio tvarką, bet ir persekioti patį kūrėją.
Rusija, svarsto Ruslanas, susikūrė save griaunančią sistemą, kur žmonės persekioja vienas kitą. „Rusijos propaganda padarė tai, kad rusai manosi esantys patys geriausi, jaučiasi geriausia pasaulio tauta, jiems visos kitos – blogos, siekiančios pakenkti Rusijai. Tie blogiečiai pirmiausia yra Amerika bei Europos Sąjungos šalys. Tad Rusijos žmonės ir raginami kovoti už tariamą gėrį, o tai viso labo tėra apsiskelbusiųjų šalies vadais ambicijos“, – rėžia R. Basyrovas.
Jo nuomone, mąstančių ir suvokiančiųjų tikrą Rusijos situaciją pačių rusų yra mažai ir jie iškart ištirpsta propagandos paveiktųjų minioje. Jų balsas, pastangos nušviesti tikrąją situaciją nieko nebereiškia.
„Tad ir dabar Rusijai užpuolus Ukrainą, rusų šeimos, pačios motinos siunčia savo sūnus į karą kovoti net neaišku dėl ko. O visi įsitikinę, kad kovojama su blogiu“, – pasibaisėjęs R. Basyrovas.
Rusijoje įstatymai, anot jo, kaip ir negalioja. Šioje valstybėje vyrauja režimas, klesti kyšininkavimas, vadinamų savųjų protegavimas ir netgi reketas. Ir tai – priežastys, dėl kurių jis paliko gimtąją šalį.
Mato vienintelį minusą
Neseniai studijuoti į Vilnių iš Uljanovsko atvyko ir R. Basyrovo dukra Ruslana.
Apie jos gyvenimą Lietuvos sostinėje Ruslanas taip pat sukūrė vaizdo įrašą.
Su buvusia žmona Uljanovske auga dar du jųdviejų sūnūs paaugliai.
„Svarstydamas, kur norėčiau gyventi, Panevėžį pasirinkau ir todėl, kad būčiau arčiau vaikų. Jei gyvenčiau Prancūzijoje, Ispanijoje ar dar toliau, nuvykti pas vaikus, aplankyti Uljanovske gyvenančią mamą man būtų sudėtingiau“, – tvirtina R. Basyrovas.
Gyvendamas Lietuvoje jis teigia pajutęs, kad ši šalis turi vienintelį minusą – sieną su Rusija.
Tačiau Ruslanas tvirtai įsitikinęs, kad Šiaurės Atlanto (NATO) organizacijai priklausančios Lietuvos Rusija nedrįstų pulti. Nes bus kam apginti mažą mūsų šalį.
Į klausimą, kuo gyvena laisvu nuo darbo metu, R. Basyrovas pasakojo daug keliaujantis, lankantis šokių treniruotes. Ten savo malonumui šoka Lotynų Amerikos šokius.
Kadangi šioje šokių salėje vyrų mažuma, Ruslanas juokauja, kad tarp šokėjų moterų esantis gana populiarus.