A. Armonaitės vadovaujama politinė jėga prieš rinkimus buvo įvardijama kaip neperlipanti Seimo rinkimams būtino 5 proc. barjero, panašų rezultatą apklausa rodo ir dabar.
Paskutinės „Vilmorus“ apklausos prieš 2020 m. Seimo rinkimus rezultatai rodė, kad už Laisvės partiją balsuotų 2,5 proc. gyventojų. Vis dėlto Seimo rinkimuose gerai pasirodžiusi partija gavo 9,11 proc. rinkėjų palaikymą.
Jau praėjus pusmečiui nuo Seimo rinkimų, šeštadienį „Lietuvos rytas“ paskelbė naujos balandžio 8-19 dienomis atliktos reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos rezultatus. Pastarieji valdančiajai koalicijai priklausančiai Laisvės partijai vėl prasti – šią politinę jėgą teigė palaikantys 4 proc. respondentų.
Tokie apklausų rezultatai, pasak A. Armonaitės, neatspindi realybės.
„Šį savaitgalį apie Laisvės partijos „kritimą“ reitinguose pasisakyta ekstensyviai. Mat, „Vilmorus“ balandžio pradžioje darytas tyrimas parodė 4 proc. O prisimenu, kaip vakar, kad paskutinė Vilmorus apklausa, daryta prieš pat rinkimus, Laisvės partijai rodė 2,5 proc. Rinkimuose gavome 9.11 proc. Nuo tada vis pagalvoju, ar tikrai verta iš tokios sociologijos vystyti kažkokią politologiją ir žurnalistiką“, – feisbuke sekmadienį rašė politikė.
Jos teigimu, Laisvės partijos pavyzdys rodo, kad sociologiniuose tyrimuose reikėtų keisti metodologiją.
„Kol nebus pokyčių šių apklausų metodologijoje, tol jos ir rodys iš esmės tą patį. Kaip galima nukristi į reitingų dugną, kai niekada iš jo nebuvai pakilęs. Galvokime savo galva“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Primena, ką rodo apklausų rezultatai
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, komentuodamas tokius reitingų rezultatus, atkreipė dėmesį, kad pastarieji skaičiai rodo visų apklaustųjų nuomonę, neišskaičiuojant iš bendrojo rezultatų tų respondentų, kurie yra neapsisprendę arba dar nežino, ar apskritai balsuos.
„Ten taip pat yra pozicijos „Nebalsuosiu“, „Nežinau“ – štai 25 proc., neatsakė – 2,7 proc. Šiaip per rinkimus tų žmonių, kurie nebalsuoja, nežino ar neina niekas neskaičiuoja, jiems biuletenių neduoda specialių. Jie lieka namuose“, – reitingus su rinkimais lygino V. Gaidys.
Jo teigimu, įskaičiuojant ir tokius žmones, kurie nepateikė atsakymo, Laisvės partijos reitingas prieš rinkimus būtų siekęs 6,9 proc. „Vilmorus“ įprastai, pažymėjo bendrovės vadovas, siunčia ir bendrus apklausos rezultatus, ir vertinamus nuo realiai ketinančių balsuoti asmenų skaičiaus.
„Paprastai aš savo kalboje naudoju tą rodiklį, kuris sutampa su balsuojančiais“, – sakė V. Gaidys.
Paklaustas, ar matytų erdvės metodologijos keitimams, sociologas teigė, kad to daryti apklausoms nereikėtų.
„Yra 30 proc. kaimo vietovių, 17-18 proc. Vilniuje – tiek yra apklausiama. Paskui, jau atsižvelgus į rinkimų rezultatus, pažiūrėjus, kur balsuoja, kur nebalsuoja, tuos duomenis galima persverti, koreguoti. Ypač juk ir tų partijų elektoratai labai nevienodi“, – pažymėjo „Vilmorus“ vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad visuomenės apklausos neteikia prognozių.
„Su tuo nuo visų ar nuo balsuojančių, kai skirtumas yra beveik du kartai, aš 25 metus ir atsakinėju tuo klausimu“, – juokavo V. Gaidys.
„Rinkimų metu niekas neįtraukia tų, kurie neatėjo. Būtų žymiai mažesni tie rezultatai, o kai būna referendumas, ten faktiškai jau įtraukia ir tuos, kurių nėra“, – priminė sociologas.
Jastramskis: reitingai nėra prognozė
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis teigė, kad vertinant sociologinius tyrimus bendrąja prasme, kai kuriems pokyčiams vietos yra, tačiau tai gana specifiniai aspektai.
„Bendrai apie apklausų atlikimą Lietuvoje, tai tikrai yra klausimų dėl jų reprezentatyvumo ir kiek tos imtys atspindi bendrai Lietuvos populiaciją. Apie tai yra ir Ainė Ramonaitė kalbėjusi – būna, pavyzdžiui, toks dalykas kaip interviuotojo efektas. Tai reiškia, kad labai nuo jo priklauso, kokie žmonės yra apklausiami. Jeigu tai yra metodologinė problema, tai skirtingų bendrovių apklausų rezultatai gali skirtis, dėl to, kad interviuotojai skiriasi“, – pateikė pavyzdį M. Jastramskis.
O štai internetu atliekant apklausas, atkreipė dėmesį VU TSPMI docentas, ši problema išnyksta, tačiau iškyla kita – savo nuomonę pareikšti gali tik internetu besinaudojantys respondentai.
„Aš šioje vietoje nedramatizuočiau situacijos, kad vienos bendrovės geriau, kitos – prasčiau rezultatus rodo, dėl to, kad apskritai bet kuris vienas skaičius to reitingo yra vienas iš daugybės galimų kauliuko metimų ir jis nebūtinai turi gerai atspindėti situaciją. Vis tiek yra atsitiktinė paklaida – net jei metodologijos būtų 100 proc. idealios, vis tiek būtų atsitiktinė paklaida“, – sakė politologas.
Jo teigimu, tikslesniems situacijos vertinimams būtina žiūrėti daugiau skaičių.
„Aišku, partijų lyderiams skauda, kai jie mato, kad yra komentuojama, jog sumažėjo, ypatingai kai tie skirtumai nėra dideli, dėl to, kad reitingai gali daryti įtaką žmonių elgesiui. Jei sudaromas įvaizdis, kad partija nepopuliari, tai dalis žmonių gali strategiškai nebegalvoti už ją balsuoti“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Ekspertas taip pat antrino ir V. Gaidžio priminimui apie tai, kad skelbiami viešai reitingai dažniausiai atspindi visų apklaustųjų nuomonę, neišskaičiuojant tų, kurie nedalyvautų rinkimuose arba neapsisprendė, už ką balsuotų.
„Ką reiškia tie 4 proc.? Jeigu ateina pusė žmonių balsuoti, tai 4 pasidaro 8. Kiek jie gavo? – 9 proc.“, – Laisvės partijos patirtį priminė VU TSPMI docentas.
Kalbėdamas apie apklausų paklaidą, M. Jastramskis pateikė pavyzdį, kurį, kaip pats sakė, duoda ir savo studentams.
„Kauliukas yra šešiabriaunis. Idealiai kiekvieno tikimybė yra vienoda, bet jeigu tu mesi kauliuką 60 kartų, tai tikriausiai sutiksite su manimi, kad mes neišmesime po lygiai – dešimt kartų šešis, dešimt kartų du. Lygiai tas pats: mes turime didelę populiaciją, daug žmonių, porą milijonų rinkėjų, iš jų atrenkame 1 tūkst. ir tikimės, kad ten viskas idealiai atitiks populiaciją. Taip nėra toli gražu“, – sakė politologas.
„Yra įmanomi svyravimai. Dar kitas svarbus dalykas – reitingai neparodo rinkiminės prognozės. Žmonės negalvoja apie tai, už ką jie balsuos, jei parlamento rinkimai nevyksta artimiausiu metu. Todėl iš dalies reitingai yra apytikslis įsivertinimas, kas populiaresnis, kas ne, bet tai nėra griežta prognozė, griežtas balso atitikimas“, – pridūrė M. Jastramskis.