„Darbo kodekso pataisų siūlytojai tikriausiai inkubatoriuose užaugo. Viena diena per mėnesį, kai gali pabūti su vaiku, paslaugyti sergantį, mums – aukso vertės“, – DELFI sakė trijų vaikų mama Rasa.
Siūlymą tėvadienius ir mamadienius iškeisti į ilgesnes mokymosi atostogas moteris vadino cinizmu: „Suprantu, kad turime rūpintis savo kvalifikacija ir patrauklumu darbo rinkoje ateityje, tačiau mūsų vaikams dėmesio reikia šiandien“, – priminė mama.
Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, jog darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos šalių susitarimu.
Svarstant naująjį Darbo kodeksą siūlyta mamadienius ir tėvadienius iškeisti į daugiau mokymosi atostogų darbuotojui geresnėmis sąlygomis.
„Tai išgirdusi labai susinervinau, nes mamadienių paskirtis visai kita. Pvz., ir šiandien mano vaikai suslogavo, tad pasiėmiau mamadienį – turiu tokią galimybę imti dieną, kai man reikia. Pakako mergaitėms pabūti namuose, ir be jokių gydytojų ar nedarbingumo lapelių apsiėjome. Pagėrė arbatyčių ir daug geresnės sveikatos išleidome į darželį“, – DELFI sakė valstybinėje įmonėje dirbanti dvynukių mama Eglė.
Ar tikrai Lietuvoje labai geros sąlygos auginti vaikus?
Jei bus nutarta mamadienį skirti mokslui, ji neįsivaizduoja, kur dės vaikus. „Kadangi tėvadienius iki šiol galėjo imti ir tėtis, mes visai neblogai sukomės. Ne paslaptis, kad šaltuoju metų laiku visus mamadienius ir tėvadienius skyrėme smulkiems vaikų negalavimams – norėjosi palaikyti namuose, sloguojančių nevesti į darželį, kad neįsisirgtų, neužkrėstų kitų vaikų“, – pasakojo DELFI pašnekovė.
Ligos atveju tėvai turi teisę imti nedarbingumą slaugai. Tačiau Eglės patirtis rodo, kad vos pasireiškus negalavimui lėkti į polikliniką – ne tik nelogiška, bet ir nesaugu.
„Mes į šeimos gydytoją kreipiamės labai retai, kai tikrai rimta problema, nes kai vaikas pasilpęs, poliklinikoje greit gali papildomą infekciją pasigauti. Dėl slogos gydytojo į namus taip pat nekviesi, tad geriausia išeitis – pasiimti mamadienį ir paslaugyti vaikus namie“, – mano Eglė.
Mamadieniai ir tėvadieniai šeimai pasitarnauja ir per šventes, kurios darželiuose rengiamos viduryje dienos – Kalėdas, Velykas, Kaziuko muges, Mamyčių dienas ir pan. „Žinoma, tu gali prašytis iš darbo ir greičiausiai išleis, tačiau jausi nepatogumą prieš kolegas, kad išeini, kai kiti dirba. O pasiėmęs mamadienį gali ramiai suruošti vaikučius šventei, pabūti kartu su jais“, – kalbėjo mama.
Eglės žodžiais, mitas, kad Lietuvoje labai geros sąlygos auginti vaikus. Pora metų tėvams valstybė leidžia mažiukus prižiūrėti namie, tačiau po to pagalbos nebelieka, išskyrus labai konkrečius ir visoms vaikus auginančioms šeimoms svarbius mamadienius bei tėvadienius.
Laisvą dieną, už kurią apmoka darbdavys, tėvai prisideda prie savaitgalių, ima nenumatytiems atvejams, kurie auginant vaikus – neišvengiami.
Nesiderina su deklaruojamu siekiu skatinti Lietuvoje gimstamumą
Tai, kad naujajame Darbo kodekse šią dieną vis taikomasi nuimti ar panaudoti „svarbesniems tikslams“, Eglės nuomone – didžiausia neteisybė. „Tai absoliučiai nesuderinama su deklaruojamu siekiu skatinti Lietuvoje gimstamumą. Kai išgirdau, kad Vyriausybė mamadienius ir tėvadienius siūlo skirti karjeros tobulinimui, negalėjau patikėti“, – piktinosi DELFI pašnekovė, siūlymą vadinanti akivaizdžiu sąlygų bloginimu dirbantiems tėvams.
Dar baisesnės Eglei – užmačios atostogas trumpinti nuo 28 kalendorinių iki 20 darbo dienų. „Jei bus pritarta šiai nustatai, mano atostogos sutrumpės, nes savo darbe aš privalomai atostogauju 14 dienų be pertraukos ir 14 dienų lieka, kad galėčiau pasiimti 2-3-4 ar 5 dienas, kai man reikia, prisijungti prie švenčių, savaitgalių ir pan. Jei atims mamadienius, sutrumpins atostogas, bijau net pagalvoti, kur reikės dėti vaikus, kai bus primokai ir prasidės rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos“, – išgyvena tarnautoja.
Kalbant apie sąlygų bloginimą vaikus auginantiems darbuotojams, Eglė jaučiasi tarsi funkcija: tik dirbk, gimdyk vaikus, bet negausi nė kiek laiko jiems prižiūrėti.
„Ir dabar yra įmonių, kurios pažeisdamos įstatymus neskiria darbuotojams mamadienių ar tėvadienių. Tačiau kam tokią negerą praktiką įteisinti įstatymu?“ – nesuprantama mamai.
Moters neguodžia pažadai, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui bus galimybė tartis dėl lankstesnių darbo grafikų. Kai kuriose įstaigose reikia būti „nuo-iki“. Ne visur lankstus darbo grafikas įmanomas. Tokiais atvejais mamadienis ir tėvadienis – labai didelė paspirtis.
Pati valstybė sudaro sąlygas tėvų diskriminavimui
Idėją naikinti mamadienius ir tėvadinius kritiškai vertino ir vilnietis Vytenis: „Ta viena diena – labai gerai. Bet suprantu ir darbdavius. Neturi jie mokėti už tėvadienį, tą dieną turėtų finansuoti valstybė, nes dabar darbdaviams aiškiai apsimoka diskriminuoti darbuotojus, turinčius mažamečių vaikų.
Dviejų mergaičių tėvo supratimu, tėvadienius būtina palikti, darbdavys turi išleisti, bet būtų teisinga keisti jų apmokėjimo tvarką.
„Sodrai“ būtų našta
Kaip skelbė DELFI, Vyriausybės Seimui pateiktame naujojo Darbo kodekso variante mainais už mamadienius ir tėvadienius siūlė skirti daugiau dienų mokymuisi, už 5 mokant 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalį jo.
Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį nebuvo apsispręsta dėl naujos teisės dirbantiesiems. „Tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, – pabrėžė Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas.
Bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas kėlė klausimą, kodėl už mamadienius ir tėvadienius turi mokėti verslininkai, kaip ir už mokymosi atostogas. Pasak jo, verslo negalima įpareigoti mokėti už šias išlaidas. Kitaip tariant, ankstesniame posėdyje pasiekti susitarimai – atšaukiami, o mamadieniai ir tėvadieniai reikalingi, bet ne iš darbdavių kišenės, kaip yra dabar.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė priminė, jog „Sodrai“ mamadieniams ir tėvadieniams apmokėti reikėtų daugiau nei 49 mln. papildomų pinigų, tad mamadienių ir tėvadienių apmokėjimas virs didele administracine našta.
Profsąjungų atstovai dėstė, kad verslui numatoma mažinti mokestinę naštą. Iš sutaupytų lėšų būtų galima palikti mamadienius ir tėvadienius. Po to verslo atstovai pasiūlė, kad išlaidas dėl mamadienių ir tėvadienių visas verslas prisiimtų solidariai: už šias dienas mokėtų ne konkretus darbdavys, pas kurį dirba vaikus auginantys darbuotojai, bet ir tie, pas kuriuos tokių dirbančiųjų nėra. Verslui siūlyta įvesti solidarią papildomą įmoką.
Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas priminė, kad profsąjungos leidosi į kompromisą dėl mokymosi galimybių, sutiko, kad norintys mokytis ir patys investuos į savo tobulinimąsi, o ne tik darbdavys, kaip siūlė naujojo Darbo kodekso rengėjai. Tačiau jei nepavyksta susitarti dėl laisvų dienų tėvams, profsąjungos atsiims ir savo kompromisą dėl darbuotojų mokymosi.
„Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius darbdaviams pasiūlė likti prie susitarimo, kuris buvo pasiektas per ankstesnį Trišalės tarybos posėdį: neliesti mamadienių ir tėvadienių, o mokymosi atostogas palikti taip, kaip buvo suderėta: iki 10 dienų, kurios būtų apmokamos 50 proc. vidutinių pajamų.
Po pertraukos situacija Trišalėje taryboje sudėtingėjo. Darbdavių siūlymas skambėjo taip: jei mokytis siunčia darbdavys, jis 100 proc. apmoka išlaidas, jei mokytis sugalvoja pats žmogus, jam apmokama 40 proc. darbo užmokesčio iki 10 darbo dienų. Darbdavių pozicija dėl mamadienių: už šias dienas kompensuoti ne 100 proc. darbo užmokesčio, o – 80 proc.
Kaip pakartojo Vyriausybės atstovai, pirminė jų pozicija buvo tokia: naikinami mamadieniai ir tėvadieniai, bet mainais siūlomas geresnis mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo mechanizmas. Galutinis sprendimas dėl to nebuvo priimtas, jis paliktas kitam Trišalės tarybos posėdžiui.
DELFI primena, jog šiuo metu darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.