Įstatymo iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ aiškinamajame rašte pagrindžiama, kad svetimžodžių, ypač atėjusių iš anglų kalbos, vartojimas ne tik klibina lietuvių kalbos pamatus, bet ir prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 14-ajam straipsniui bei kelia piliečių nepasitenkinimą.
Su DELFI redakcija bendravęs „talkininkų“ atstovas mano, kad naujasis įstatymas papildys dabartinį pavardžių rašybos įstatymą, „pabaigs turgų dėl lietuvių kalbos priešų ketinimo įvesti į oficialų lietuvišką raidyną daugiau 100 naujų raidžių, vietovardžių keitimo, regioninių, tiksliau, antrųjų valstybinių kalbų, įteisinimo“ ir suduos smūgį visiems valstybinei kalbai nelojaliems asmenims.
„Jeigu „X“ rašymas parduotuvių pavadinimuose didina verslininkų pelną, tegu jie susimoka“, rūstauja kalbininkas.
„Anglų kalbos poveikis mūsų valstybinei kalbai yra tikrai grėsmingas, - mano liberalu prisistatantis iniciatyvinės grupės narys Marius Užtupas, - bet draudimais nieko nepasieksime Laisvos rinkos dėsniai galioja ir lingvistinėje srityje. Svetimžodžių mokesčio įvedimas subalansuotų rinkos pasiūlą ir poreikius. Manau, kad mokestis turėtų būti tokio dydžio, kad, pavyzdžiui, kavinės savininkas būtų suinteresuotas įvertinti, ar tikrai nelietuviškas pavadinimas pritraukia daugiau lankytojų ir didina įstaigos apyvartą. Svarbu, kad svetimžodžių mokesčio administravimas būtų paprastas, objektyvus skaidrus“.
Įstatymo iniciatyvą palankiai vertina ir kalbininkai. „Kai kuriais aspektais mano pažiūros iš esmės skiriasi nuo „talkininkų“ pozicijos, - sako garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona, - bet šią mintį palaikau. Juk dar didysis lietuvių mokslininkas, Paryžiaus semiotinės mokyklos kūrėjas Algirdas Julius Greimas yra kalbėjęs apie savo planus sukurti kalbos teoriją, kuri remtųsi verslo ir prekybos santykiais.“
Savo kolegos nuomonę paremia ir VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. Vytautas Kardelis, kuris numatomose permainose įžvelgią puikią galimybę užsidirbti terminologams ir vertėjams.
„Vertėjai ir terminologai greta žiniasklaidos žurnalistų yra svarbiausi kalbos naujovių kūrėjai, todėl sunkus jų triūsas turi būti deramai įvertintas“, - mano V. Kardelis. Jo nuomone, išimtį reikia daryti tik graikų ir lotynų kilmės svetimžodžiams.
Įstatymo projekto ekspertizę vykdanti Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto dėmesį, kad įstatymo vykdymui kitų metų biudžete (įstatymas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 dienos) turi būti numatytos nemažos lėšos, nes reikės ne tik iš esmės praplėsti dabartinį „Lietuvos Respublikos terminų banką“, bet ir sudaryti specialistų grupę svetimžodžių vartojimui administruoti, sukurti tikrųjų ir lietuvių kalboje jau priprastų svetimžodžių registrą, nes tokių žodžių, kaip pionierius, arbata, filharmonija apmokestinti niekas nesirengia.
„Kalbos politika kainuoja“, - sako redakcijos informacijos šaltinis VLKK. Taupymo sumetimais planuojama perimti asociacijos LATGA patirtį, nes bent jau viešajame sektoriuje bus remiamasi meno kūrinių apmokestinimo prinicipais. Tarkime, dabar kavinės ir restoranai turi susimokėti už jų patalpose skambančią muziką. Lygiai taip pat paslaugų įstaigos turėtų mokėti nuolatinį mokestį už nelietuviškus pavadinimus, kaip „Mood makers“, „Second Cup“, „Meat“, „Forum palace“ ir panašius.
Komisija atmeta visuomenės atstovų išsakomas baimes, kad bus lupamas mokestis už grožinėje literatūroje, buityje ar artimoje aplinkoje pavartotus svetimžodžius, nes kalbos politikos nuostatos galioja tik viešojoje erdvėje ir jokiu būdu negali į privatų asmenų gyvenimą ar meno sritį. Ekspertiniame Komisijos vertinime taip pat priminta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose esama precedento, kai asmenys turi susimokėti už svetimvardžių vartojimą, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyta, jog necenzūriniai žodžiai viešose vietose užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų (atitinkamai 29 ir 87 eurai).
Kita aktuali siūlomo įstatymo nuostata - apmokestinti svetimavardžių rašybą asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Tokiai idėjai pradžią davė iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovo Eugenijaus Jovaišos išsakyta mintis, kad nelietuviškų raidžių vartojimas asmens dokumentuose sukuria didelius administravimo kaštus.
Tiesa, kol kas nesutariama dėl apmokestinimo tvarkos: ar tai turėtų būti didelis vienkartinis mokestis, ar nelietuviškai rašomo svetimvardžio savininkas mokės nuolatinį – mėnesinį arba metinį mokestį. Pastarasis siūlymas susijęs su kai kurių komiteto narių prognozėmis, kad dauguma savo pavardžių rašybą pakeitusių Lietuvos piliečių anksčiau ar vėliau pasielgs pilietiškai ir atsisakys skandalingųjų W, Q raidžių, todėl galimybė atsikratyti nuolatinio pavardės palaikymo mokesčio būtų papildoma patriotinė paskata.
Redakcijai nepavyko gauti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos komentaro, išskyrus neprisistačiusio LLRA atstovo repliką, kad „mes ir toliau ginsime Lietuvos tautinių mažumų teises“.
Bet šią nuomonę palaiko ne visi, ir tai atskleidžia, kaip įprasta, gausūs. „Absurdas – vienintelis žodis, kuriuo galiu pakomentuoti įstatymo iniciatyvą“, rėžia radikalumu pagarsėjusi kalbininkė. „Mes gyvename globaliame pasaulyje, kuriame mėginimas kurti dirbtines sienas kalbų migracijai yra anachronizmas, paaiškinamas tik noru žaisti galios žaidimus. Vienintelė valstybė, kurioje galioja panašūs ribojimai, yra Kinija. Kalba yra ne taisyklių ir draudimų rinkinys, bet gyva substancija“.
Naujasis įstatymas sukels nemažai rūpesčių ir smulkiajam verslui.
Štai Vilniaus senamiestyje įsikūrusios kavinės „Just to it“ savininkė Marytė Daunoravičienė mano, kad angliškas kavinės pavadinimas skamba šiuolaikiškai ir kad moksleiviai bei studentai – pagrindiniai kavinės lankytojai – daug mieliau traukia į „Just to it“, o ne, pasak jos „kokią nors „plikbajorių gūžtą“.
Naujasis mokestis, mano ponia Marytė, jai asocijuojasi su draudimu rūkyti maitinimo įstaigose, kai „valdžia tik draudžia ir reketuoja verslininkus, bet mainais nieko neduoda. Jeigu matysime, kad naujasis mokestis varo į bankrotą, leisime pavadinimą, bet nuosėdos vis vien liks“.