Kaip informavo Finansų ministerija, 2019 m. papildomų lėšų atlyginimams didinti bus skirta šiems specialistams: mokytojams, etatiniam darbo apmokėjimui (49,1 mln. eurų), statutiniams pareigūnams (Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kalėjimų, muitinės, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams) ir savivaldybių ugniagesiams (27 mln. eurų), dėstytojams ir mokslo darbuotojams (22,9 mln. eurų), ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams (13,4 mln. eurų), visuomenės sveikatos priežiūros specialistams (10,5 mln. eurų), socialiniams darbuotojams (7 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų – atvejo vadybininkams), teisėjams ir kitiems teismų darbuotojams (6,2 mln. eurų), kultūros įstaigų darbuotojams (5,7 mln. eurų), mokesčių inspekcijos darbuotojams (4,8 mln. eurų), prokurorų atlyginimams ir papildomoms pareigybėms (2,9 mln. eurų), Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų tarnautojams (1,7 mln. eurų), medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolesniam didinimui (172 mln. eurų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto).
Anot ministerijos, dar šiek tiek atlyginimai augs dėl bazinio dydžio padidinimo 1,5 euro (1,2 proc.) (iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų darbuotojams). Pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui skirta 46,7 mln. eurų.
Gydytojų algos kilo 28 proc.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) DELFI pranešė, kad per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) pakilo 364 eurais (28 proc.), o slaugytojų – 196 eurais (29 proc.).
Nuo šių metų didėjo ir gydytojų rezidentų algos, tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Kitais metais stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur, o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur.
Anksčiau buvo žadėta, kad iki 2020 metų antrojo pusmečio vidutinis gydytojų darbo užmokestis turėtų siekti ne mažiau kaip 3 šalies VDU, o slaugytojų – ne mažiau kaip 1,5 VDU. Tačiau patikslinti, kiek kitais metais kils medikų atlyginimai SAM negalėjo, mat atlyginimus didina įstaigų vadovai.
Savo ruožtu STT informavo, kad kitais metais STT pareigūnų darbo apmokėjimas nesikeis – papildomas tarnybos finansavimas numatytas naujoms pareigybėms finansuoti ir turtui įsigyti. Nežymus atlyginimų padidėjimas numatomas tiek, kiek bus padidintas bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant pareiginius atlyginimus.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skaičiavimu, dėl mokytojų atlyginimams numatytų papildomų 49 mln. eurų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 9 proc. Lyginant su šiais mokslo metais, vidutinis mokytojų atlyginimas turėtų perkopti 1000 eurų ribą. Konkretus mokytojo atlyginimas priklausys nuo stažo, kvalifikacijos ir turimo darbo krūvio.
Anot ŠMM, 2019 metų biudžete skiriami 13,4 mln. eurų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algoms. Tai leis nuo sausio 1 dienos šių pedagogų atlyginimus padidinti 10 procentų. Vienam pedagogui atlyginimas vidutiniškai kiltų 50 eurų. Konkretaus asmens atlyginimas taip pat kils priklausomai nuo jo gaunamų pajamų ir pasirinkimų, susijusių su mokesčių reforma.
Tuo metu Nacionalinė teismų administracija DELFI informavo, kad kitais metais apylinkės teismo teisėjo atlyginimas „į rankas“ didės 200 eurų.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. prokurorų gaunamas darbo užmokestis po mokesčių didėja 3,94 procento. Atlikus perskaičiavimus, generalinio prokuroro darbo užmokestis didėja 112,59 eurų, generalinio prokuroro pavaduotojo - 99,19 eurų. Generalinės prokuratūros prokuroro - apie 80 eurų, o apygardos prokuratūros prokurorų - nuo 56,77 iki 70 eurų.
Viešojo sektoriaus algos augs sparčiau nei privataus
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimais, šiemet darbo užmokesčiui didinti valstybės biudžete numatyta 11,1 proc. daugiau, negu prieš metus, todėl bent valstybės biudžete numatytas darbo užmokesčio fondo augimas yra spartesnis, negu planuojamas 2019 m. viso valstybės biudžeto pajamų augimas ar šalies nominalus ekonomikos augimas.
„Jeigu žiūrėsime į PSDF biudžetą, nors jame nėra išskirta, kiek tiksliai bus didinamas darbo užmokesčio fondas, tačiau didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms eilutės augimo (plius 196 mln. eurų, arba 17 proc. daugiau) yra skiriama sveikatos sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Tad bent jau kitais metais valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondas augs sparčiau, negu privataus sektoriaus darbo užmokesčio fondas, ir atitinkamai vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2019 m. augs sparčiau, negu privačiame sektoriuje“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, akivaizdu, kad kitais metais daugiausia lėšų reikalauja sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, tačiau jis pastebi, kad nemažą dalį augimo lemia jau nuo šių metų gegužės mėn. padidintas darbo užmokesčio finansavimo poreikio užtikrinimas.
„Beje, labai gerai tai, kad pagaliau po šiais metais gerokai padidintų algų sveikatos sektoriuje, vidutinio darbo užmokesčio šiame sektoriuje santykis su šalies vidurkiu (2018 m. III ketv. buvo 1,18) jau susilygino su Estija. Tačiau kur tikrai dar reikia daryti pokyčius ir dėl ko ne veltui streikuoja švietimo sektoriaus darbuotojai – vidutinio darbo užmokesčio švietimo sektoriuje ir šalies vidurkio santykis III ketv. Lietuvoje buvo 0,86, kai Estijoje ji yra arčiau vieneto“, – teigia T. Povilauskas.
Ekonomisto vertinimu, visada yra žvelgiama, kur yra opiausios problemos ir kur sunkiausia išlaikyti esamus žmones bei pritraukti naujus, nes tai, kad per pastaruosius kelerius metus privačiame sektoriuje algos augo labiau, negu viešajame, sumažino valstybės sektoriaus konkurencingumą.
„Antra, darbo užmokesčio fondo biudžeto pokytis turėtų atspindėti ir deleguotų funkcijų svarbos kitimą. Trečia, pokyčiai turėtų atspindėti ir norą toliau efektyvinti pačias institucijas. Todėl būtent šių trijų priežasčių derinys ir lemia, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos darbo užmokesčio fondas didėja 10 proc., o Statistikos departamento – tik 3 procentais“, – komentuoja ekonomistas.
Suskaičiuoti, koks atlyginimas laukia nuo Naujų metų, galima čia (Finansų ministerijos skaičiuoklė):
Skaičiai gražūs, bet trumpalaikiai
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė atkreipė dėmesį į kitą problemą – nors skaičiai popieriuje atrodo gražiai, tačiau ilgalaikių problemų jie nesprendžia.
„Iš pirmo žvilgsnio, tai yra iš tiesų dosnus biudžetas – ir socialiai, ir viešojo sektoriaus finansavimo prasme, nes planuojama, kad darbo užmokesčio augimai bus pakankamai ženklūs tiek dėl mokesčių reformos, tiek ir dėl iš anksčiau suplanuotų numatytų kėlimų viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau metų pradžioje buvo pradėta kalbėti apie ambicingą viešojo sektoriaus reformą, kuri apimtų ir švietimą, ir sveikatos apsaugą, ir valstybės tarnybą ir daugelį kitų, ir visa tai turėjo vainikuoti mokesčių reforma. Iš principo tai pirminė idėja tikrai buvo gera, tačiau taip neįvyko“, – vertina „Luminor“ banko analitikė.
Pasak jos, dėl šios skambios reformos viešajame sektoriuje turėjo įvykti daugybė „chirurginių“ intervencijų, būti panaikintas neefektyvumas tam tikruose procesuose ir tokiu būdu atlaisvintos lėšos kertinių viešojo sektoriaus profesijų atlyginimų augimui.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad dažniausiai skiriama milijonai eurų įvairioms sritims, bet šių profesijų atstovų tie pinigai nepasiekia, nes jie nusėda tarpiniuose segmentuose, tarpinėse grandyse ir taip pasireiškia tas viešojo administravimo ir perskirstymo neefektyvumas. Natūralu, kad tai nemotyvuoja mokesčių mokėtojų mokėti pinigų ir didina nepasitikėjimą viešuoju sektoriumi“, – sako I. Genytė – Pikčienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė švietimo reformą, kai buvo įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – ta reforma neįvyko, „chirurginė“ intervencija nebuvo atlikta, pati iš posto atleista ministrė minėjo, mokytojų yra per daug, didelės mokyklos tuščios, vienam mokiniui tenka stipriai per daug kvadratų mokomojo ploto, valstybė neefektyviai išlaiko nekilnojamąjį turtą, mokytojus.
„Mes vis dar į tokį neefektyvų mechanizmą, viešojo sektoriaus organizmą dosniai liejame tuos milijonus, ženkliais tempais kai kur, ir tai yra didelė problema. Vis tik, kaip matome iš ekonominės pusės, ekonominis augimas po truputėlį lėtėja ir tas išorės neapibrėžtumas didėja, atsiranda kalbų apie krizę. Natūralu, kad tai leidžia tikėtis ir kuklesnių mokestinių pajamų ateinančiais metais, kuklesnio tų pajamų augimo. Kadangi užsimota finansuoti visus pažadus, tuo metu efektyvumo padaryta nebuvo, tai gali atsiverti neigiami biudžeto skaičiai. Tai kelia nerimą“, – sako ekonomistė.
Ji įsitikinusi, kad atlyginimų kėlimas viešajame sektoriuje, nesusitvarkius su jo neefektyvumu, yra netvarus ir iš principo situacijos nekeičia.
„Mes tikėjomės, kad bus iš tikrųjų išgrynintos funkcijos ir tos funkcijos bus darbo užmokesčio prasme geriau apmokamos. Tiek gydytojai, tiek mokytojai, tiek policininkai ir t.t., tikrai nusipelno, kad jų darbo užmokestis kiltų. Mes daug metų matėme, kad privatus sektorius stipriai lenkia viešąjį sektorių. Tai yra labai prasta tendencija, kad į viešąjį sektorių eiti dirbti nėra paranku, natūralu, kad ir darbuotojų pritraukti yra sudėtingiau. Bet Lietuva nėra tokia, sakykime, turtinga, kad viską galėtų daryti taip paprastai, keldama atlyginimus, bet ne efektyvindama viso mechanizmo. Tiesiog nėra lėšų daryti tokiam paviršutiniškam darbo užmokesčio kilimui“, – įsitikinusi I. Genytė – Pikčienė.
Ekonomistei norėtųsi, kad reforma būtų atlikta taip, kad atsirastų tikrai ilgalaikė projekcija darbo užmokesčio kėlimui, ne vien tik ekonominio pakilimo metais.