Dar labiau liūdina tai, kad kas antras vaikas į mokyklą atsineša ne vieną, o net du išmaniuosius telefonus - jie specialistų įvardijami didžiausia šių dienų blogybe.
Nors apie tai, kas gali kenkti vaikų sveikatai, prirašytos jaučio odos - realybė rodo, jog suaugusiesiems verta apie tai nuolat priminti. Ypač prasidėjus mokslo metams.
Negąsdinkite
„Ko gero, vienas svarbiausių aspektų - psichologinis moksleivio nuteikimas ir dienos režimas. Jau nekalbant apie pirmokus, kuriems prasideda naujas gyvenimo etapas, adaptacinį periodą išgyvena ir vyresnių klasių mokiniai, grįžę po vasaros atostogų. Taigi svarbu, kad vaikas ateitų į mokyklą pailsėjęs, gerai nusiteikęs. Jokiu būdu negalima jo bauginti, esą baigėsi katino dienos“, - pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro specialistė Diana Butkienė.
„Galbūt pirmosiomis dienomis vaiką reikėtų pakelti kiek anksčiau, kad jis spėtų prabusti, kad nenuvežtumėte dar miegančio į mokyklą, kaip sakoma: „Pakėlė, bet nepažadino“, - pasakojo specialistė ir priminė, kad pradinių klasių mokiniams nepakenktų ir pietų miegas.
Košės - geriausias pasirinkimas
Vaiko savijauta priklauso ir nuo mitybos raciono. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad augančiam organizmui didžiąją maisto raciono dalį turi sudaryti grūdinės kultūros, vaisiai ir daržovės. Ypač svarbu, kad išeidamas į mokyklą vaikas pavalgytų sočius pusryčius.
„Žinoma, geriausi pusryčiai - košė. Bet jei vaikas jos nemėgsta, nieko blogo, jei jis valgys sumuštinius. Tik reikėtų rinktis pilno grūdo duoną. Sausais pusryčiais geriau nepiktnaudžiauti. Gal jie ir patogus pasirinkimas, bet juose daug cukraus, kuris kenkia dantims ir gali tukinti“, - rekomendavo specialistė.
Rekomenduojama, kad moksleivis per dieną valgytų 5 kartus.
Pravers liniuotė
Pastaraisiais metais specialistai stebi tas pačias tendencijas - tiriant moksleivių sveikatą dominuoja regos sutrikimai bei ydinga laikysena.
„Manau, kad tokių susirgimų fiksuojama vis daugiau dar ir todėl, kad dabar yra geresnės galimybės diagnozuoti tokias ligas. Vis dėlto tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kas daro įtaką jų vaiko laikysenai, nes stuburo iškrypimas - gana dažna diagnozė“, - sakė D. Butkienė.
Specialistė priminė, kad sėdint stalo briauna turėtų būti ties saulės rezginiu, kėdė turi būti su patogia atrama nugarai, o kojos jokiu būdu negali tabaluoti ore. Atsisėdus kojos turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu.
„Mažesnių klasių moksleiviams rekomenduojama padėti po kojomis dėžutę, ar suolelį, į kurį jis galėtų atremti pėdas“, - patarė specialistė.
Geriausia, kad ant rašomojo stalo kristų natūralus apšvietimas, o dirbtinė šviesa sklistų iš kairės pusės (kairiarankiams - atvirkščiai).
„Pirmoje klasėje tėvai turėtų dažniau stebėti, kaip sėdi jų vaikai, nes tuo metu formuojasi jų įpročiai. Svarbu, kad neruoštų pamokų atsigulę ant stalo, nesikūprintų. Nuo akių iki knygos ar sąsiuvinio turėtų būti maždaug 45 centimetrų atstumas“, - pasakojo specialistė.
Pirkti kuprinės - su svarstyklėmis
Neką mažiau svarbu gerai vaiko laikysenai - kuprinė ir jos svoris.
„Kai sveriame vaikų kuprines, ko tik jose nerandame. Vieni nešiojasi visos savaitės knygas, kad tik ko nepamirštų, prisikrauna įvairiausių mielų daiktų iš namų. Tad būna ir taip, kad kuprinės sveria net 4 kilogramais daugiau, nei leidžia vaiko svoris“, - moksleivių kasdienybę nupiešė D. Butkienė.
Pagal higienos normas užpildyta vaiko kuprinė negali sverti daugiau nei 10 proc. vaiko svorio. Tad, jei moksleivis sveria 30 kilogramų, jis pajėgus panešti 3 kg svorio kuprinę.
Ypač svarbu, kad kuprinė būtų su kieta nugarėle ir reguliuojamomis plačiomis petnešomis. Sunkesnius daiktus rekomenduojama dėti kuo arčiau nugaros.
„Smagu, kad dabar kuprinėse būna ir specialus skyrelis vandens buteliukui, nes šitaip vaikai pratinami nešiotis su savimi ir gerti daugiau vandens“, - pažymėjo specialistė.
Tėvai esą turėtų kontroliuoti, kaip vaikas nešasi kuprinę. Ji jokiu būdu negali būti žemiau juosmens, nes gali pradėti skaudėti nugarą. Ydingą laikyseną formuoja ir ant vieno peties nešiojami krepšiai ar kuprines vyresnėse klasėse pakeičiančios rankinės.
„Ydinga laikysena ar skoliozė (stuburo iškrypimas) - ne tik estetinė problema. Tokių problemų turinčius vaikus pradeda kamuoti nugaros skausmai“, - priminė specialistė.
Daugiau judėti - mažiau spoksoti
Siekiant, kad vaikai būtų kuo sveikesni, juos reikėtų skatinti kuo daugiau judėti ir sportuoti.
Deja, tendencijos yra kiek kitokios. Specialistai pastebi, kad net ir tais atvejais, kai medikai nustato, jog vaikams jau susiformavusi ydinga laikysena, tėvai, motyvuodami laiko stoka, leidžia ir toliau atžaloms valandų valandas sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.
Jei paisoma specialistų rekomendacijų, vaikas per dieną prie televizoriaus tegali praleisti vos 1 valandą, o mažesnieji - dar trumpiau. Pradinukams prie kompiuterio per dieną rekomenduojama išsėdėti ne daugiau 30-45 minutes.
„Didžiausias galvos skausmas dabar - išmanieji telefonai. Vaikai jais naudojasi kaip kompiuteriu, kurį kartu su savimi turi visą parą, o jų ekranai labai maži. Aš primenu tėvams, kad jų vaikai nėra verslininkai, tad jiems telefonas reikalingas tik tam, kad reikalui esant galėtų paskambinti. Be to, vertėtų nepamiršti ir to, kad, turėdamas itin brangų telefoną, vaikas gali patirti didžiulę psichologinę traumą, kai jį praras ar pames“, - pasakojo D. Butkienė.
Deja, realybė kiek kitokia. Esą praktiškai kone kiekvienas moksleivis į mokyklą atsineša mobilųjį telefoną, o kas antras - netgi du.