Būtent tokia tvarka, anot Teisingumo ministerijos atstovo spaudai Audrio Kutrevičiaus, buvo susiklosčiusi ministerijoje. Jis teigė, kad įkainiai telefonu buvo derinami dėl to, kad įstatyme nebuvo numatyta prievolė įkainius derinti raštu. Būtent dėl šios situacijos ministerijai tampa sunku įrodyti savo teiginius, kad po derinimo įkainiai dažnu atveju pakildavo – oficialiuose dokumentuose telefono pokalbiai nefigūruoja, juose yra nurodomi jau suderinti skaičiai, kuriems formaliai antstolių ir notarų atstovai neprieštaravo.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius DELFI sakė, kad konkrečiai nežino, kokia tvarka ministerijoje iki šiol buvo derinami įkainiai, mat jam pačiam to daryti dar neteko (E. Jankevičius ministru pradėjo dirbti šių metų gegužės mėnesį – DELFI), tačiau sutiko, kad ateityje, jeigu pasiūlymas būtų Seimo atmestas, įkainių derinimo tvarka turėtų būti keičiama – visos derybos ir derinimai turėtų būti protokoluojami.
Vis dėlto jis tikisi, kad Seimas rudens sesijoje pritars siūlymui, kad įkainius nustatytų pati ministerija, nederindama jų su antstolių ar notarų atstovais. Pagal siūlomą naująją tvarką, atlyginimų dydžius, jų apskaičiavimo bei apmokėjimo tvarką tvirtintų teisingumo ministras, suderinęs su finansų ministru.
Skolos išauga kelis kartus
Skola išaugo nuo 0 iki beveik 80 eurų – tokią ir panašias istorijas yra ne kartą aprašiusi žiniasklaida. Žmonės piktinasi, kad skolos antstoliams auga tiesiog akyse, kai kurie politikai nuogąstauja, kad tokiu būdu įsiskolinę žmonės yra įstumiami į dar gilesnę skurdo duobę arba tiesiog sužlugdomi, o antstoliai atkerta, kad skolos pučiasi dėl pačių žmonių kaltės.
Komentuodamas antstolių įkainius, teisingumo ministras sakė, kad ministerija yra pasiruošusi rimtai antstolių įkainių peržiūrai ir nori, kad būtų atsisakyta antstolių ir notarų veto teisės.
„Negali būti taip, kad, sakykime, išieškoma suma didėja labai daug kartų. Taip būti neturėtų, ir mes esame pasiryžę tą keisti ir jeigu Seimas rudens sesijoje suteiks mums tokį įrankį, per keletą savaičių bus paruoštas projektas ir mes mažinsime antstolių įkainius“, – sakė ministras.
Nors ir negali pagrįsti teiginio apie po suderinimo išaugusius įkainius, ministerija pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad antstolių grynosios pajamos (pajamos, gautos iš bendrųjų pajamų atskaičius mokesčius – DELFI) nuo 2010 metų nuosekliai augo (įkainių derinimas buvo pradėtas 2012 metais) ir per septynerius metus kone padvigubėjo.
Kaip rodo Teisingumo ministerijos pateikti 117 antstolių pajamų duomenys (vienas antstolis nebuvo įtrauktas, nes yra vaiko priežiūros atostogose ir pajamų negavo), vidutiniškai iki 3000 eurų grynųjų pajamų per mėnesį gavo 6 antstoliai, o 2 antstoliai gavo daugiau nei 30 tūkst. eurų grynųjų pajamų.
Anot A. Kutrevičiaus, paprastai įkainius suderinti pavykdavo, tačiau kaip pavyzdį, kai susitarimo pasiekti visgi nepavyko, jis pateikė atvejį, kai su antstoliais nepavyko susitarti dėl supaprastinto skolų iki 100 eurų išieškojimo.
„Antstoliai sutiko išieškoti skolas supaprastinta tvarka iki 100 eurų, tačiau išskyrus baudas. O baudos sudaro labai didelę dalį visų išieškojimų – tai yra už kelių eismo taisykles, visos tos administracinės baudos, pvz., „zuikių“ baudos, važiavimas be talonėlių, ir panašiai“, – DELFI sakė Teisingumo ministerijos atstovas.
Antstoliai nori mažesnių mokesčių
Tuo metu Lietuvos antstolių rūmai su teiginiu, kad jų įkainiai didėjo ar kad jie dažnai pakildavo po derinimo, nesutinka. Anot antstolių atstovų, jų darbo įkainiai buvo ne didinami, o nuosekliai mažinami. DELFI Antstolių rūmų atsiųstame atsakyme nurodomi 5 atvejai, kai antstolių veiklos įkainiai buvo sumažinti.
2004 metais 50 proc. sumažintas atlygis už baudų iki 200 litų išieškojimą, 2005 metais apribotos vykdymo išlaidos už atskirų veiksmų atlikimą, išieškant baudas iki 200 litų ir į nustatytas vykdomo išlaidas įtraukti visi privalomi mokesčiai. 2014 metais minimalizuotos vykdymo išlaidos išieškojimuose iki 200 litų, jei skola per 30 dienų išieškoma iš lėšų banko sąskaitoje. 2017 metais nustatyta, kad išieškojimuose iki 100 eurų neimamos papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui, jei skola per 30 dienų išieškoma iš lėšų banko sąskaitoje.
Pasak antstolių atstovų, sumažinti antstolių įkainius būtų galima kitu būdu – pavyzdžiui, sumažinti mokestinę naštą.
„40 proc. lėšų, kurios antstolių kontorose surenkamos iš proceso dalyvių, sumokančių nustatyto dydžio sprendimų vykdymo išlaidas, išleidžiama sumokant mokesčius valstybei (PVM, GPM ir kitus). Lietuvos antstolių kontorose dirba apie 900 samdomų darbuotojų. Vienos darbo vietos kaina per mėnesį sudaro apie 2000-3000 eurų. Jeigu valstybė peržiūrėtų PVM taikymo poreikį antstolių vykdomai skolų išieškojimo veiklai, būtų galima sumažinti sprendimų vykdymo įkainių dydžius, nepadarant žalos sprendimų vykdymo sistemos veiklai“, – rašoma Antstolių rūmų atsakyme DELFI.
Dėmesio centre – ir notarų darbo įkainiai
Kalbėdama apie įkainių nustatymo tvarkos pakeistimą, Teisingumo ministerija minėjo ne tik antstolius, bet ir notarus. Ministerijos sprendimą keisti dabartinę notarų įkainių nustatymo tvarką palaiko Konkurencijos taryba bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Šios abi institucijos anksčiau išplatino tyrimų rezultatus, kuriais nustatyta, jog šioje srityje trūksta skaidrumo.
Dar šių metų balandžio pabaigoje Konkurencijos taryba paskelbė, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Už tai Lietuvos notarų rūmams buvo skirta 88 400 eurų bauda, o aštuoniems prezidiumo nariams, įvertinus jų gautas pajamas – nuo 100 iki 20 800 eurų bauda. Lietuvos notarų rūmai šias baudas yra apskundę teismui kaip nepagrįstas, o visus kaltinimus atmeta.
Anuomet Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad dabartinė atlyginimo už notarinius veiksmus dydžių ir jų apskaičiavimo tvarka yra ydinga. Todėl Teisingumo ministerijai buvo pasiūlyta inicijuoti įstatymo pataisas.
Tuo metu STT mokėjimo notarams tvarką įvertino antikorupciniu požiūriu ir gegužės pabaigoje paskelbė nustačiusi, kad esamas teisinis reguliavimas nėra išsamus ir jam trūksta skaidrumo.
Korupcijos prevencijos specialistai pažymėjo, kad Notariato įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kuria suteikti įgaliojimai teisingumo ministrui nustatyti notarų imamo atlyginimo dydžius ir išaiškinti jų apskaičiavimą esant atitinkamiems atvejams, neturėtų būti taikoma plečiamai.
„Esama praktika, kai Notarų rūmai priima sprendimus, kuriais papildomai, ne tik vadovaudamiesi teisingumo ministro įsakymu patvirtintais teisės aktais, reglamentuoja atlyginimo už notarinius veiksmus apskaičiavimą, yra keistina. Šių Notarų rūmų sprendimų neprivaloma derinti su kitomis institucijomis, jie neskelbti viešai, todėl kai kuriais atvejais klientams nesuteikiama galimybė sužinoti, kaip esant atitinkamoms aplinkybėms apskaičiuojamas notaro atlyginimas ir kokią sumą klientams reikės sumokėti už notarinių veiksmų atlikimą“, – rašoma STT išplatintame pranešime spaudai.
Atliekant antikorupcinį vertinimą STT taip pat nustatė, kad kai kuriais atvejais sumos, nurodytos notaro tvirtinamajame įraše ar notariniame liudijime, skiriasi nuo tų, kurios nurodomos notarinio registro duomenų lape. STT pasiūlė detalizuoti visus notaro atliktus veiksmus, paslaugas, jų kainas ir nurodyti bendrą mokėtiną sumą.
Notarai ministeriją kaltina melu
Panašu, kad supaprastintas ministerijos antstolių ir notarų įkainių derinimas telefonu gali atsisukti prieš pačią ministeriją. Notarų atstovai teigia, kad visi oficialūs susirašinėjimai rodo viena – kad įkainius teisingumo ministras nustatydavo pats.
„Buvo atvejų, kai įstatymu numatyto derinimo metu Notarų rūmai siūlė vieno ar kito įkainio dydžio projektus, tačiau ministerija jiems nepritardavo. Tai patvirtina ne tik teisingumo ministrų sprendimai, bet ir išlikęs ministerijos ir Notarų rūmų oficialus susirašinėjimas“, – liepos mėnesį išplatintame Notarų rūmų pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Notarų rūmai tuomet teigė, kad Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tiesiog klaidina visuomenę.
„Akivaizdu, kad pareigas neseniai pradėjęs eiti naujasis teisingumo ministras dar nesusipažino su savo vadovaujamos institucijos patirtimi arba pasisakydamas vadovavosi nepatikimais šaltiniais. Pastaruosius šešerius metus, kai galioja atitinkamos Notariato įstatymo nuostatos, visi buvę teisingumo ministrai išskirtinai savarankiškai tvirtino notarų paslaugų įkainius, atlikę įstatymu numatytus suderinimo su Finansų ministerija ir Notarų rūmais formalumus, net kai notariatas pateikdavo kitokius siūlymus“, – teigė M. Stračkaitis.
DELFI kalbintas Notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis teigė, kad per visą dabartinės tvarkos galiojimo laiką (nuo 2012 metų) esminių notarų įkainių pakeitimų nebuvo įvykdyta.
„Ministerija paprasčiausiai kelis kartus nustatė kelis įkainius už naujus atsiradusius notarinius veiksmus ir per visą tą laiką Notarų rūmai nė karto neužkirto ar kažkaip kitais būdais, kaip dabar komentuojama žiniasklaidai, trukdė ministerijai įgyvendinti jos pareigas ir prerogatyvą nustatinėti notarų įkainius. Net tais atvejais, kai Notarų rūmai galėjo turėti skirtingą nuomonę ar skirtingą siūlymą, visuomet ministras priimdavo pats savarankiškai sprendimą. Dėl to visi viešojoje erdvėje atsirandantys samprotavimai, kad kažkas ką nors blokavo, vetavo, neturi jokio pagrindo“, – DELFI sakė A. Matonis.
Jis tikina, kad ministerijos teiginiai apie tai, kad atskirais atvejais po derinimo „įkainiai ženkliai padidėdavo“ yra netiesa. Notarų rūmai laikosi savo pozicijos, kad nė vienas įkainis nebuvo padidintas – jie buvo arba mažinami, arba nustatomi nauji.
Esate turėję nemalonios patirties su anstoliais ir jų išpūstomis paslaugų kainomis? Pasidalinkite savo patirtimi su DELFI ir rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Anstoliai“.