Geologų duomenimis, iš naujai aptiktų smegduobių 15 susiformavo pernai, kitos 30 susidarė ankstesniais metais, bet dar nebuvo registruotos. 2018 ir 2017 metais naujų smegduobių fiksuota po devynias.
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė sako, kad nors smegduobių šiemet ir daugiau, jos savo dydžiu nėra išskirtinės.
„Jeigu visos 15 būtų tokios, kurios keltų pavojų ar riziką kam nors, tai būtų labai daug ir baisu. Bet tie reiškiniai, tai pusės metro, metro gylio. Skersmuo irgi nedidelis“, – BNS komentavo R. Kanopienė.
Daugiausia smegduobių atsiranda labai sukarstėjusiose Biržų rajono vietovėse.
Lietuvos geologijos tarnyba pastebi ryškėjančią naują tendenciją – kuomet užlyginant smegduobes, plečiamas dirbamos žemės plotas.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento, patikrinę Širvėnos kraštovaizdžio draustinio teritoriją, aplinkosaugininkai rado vieną galutinai užverstą ir vieną pradėtą užversti smegduobę. Sklypo savininkui teko atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri siekė 140 eurų, bei sumokėti 75 eurų baudą. Jis taip pat įpareigotas pašalinti į smegduobes supiltą gruntą.
Dar aplink 23 smegduobes, anot aplinkosaugininkų, ūkininkai nesilaikė reikalavimo 25 metrų spinduliu nevykdyti jokios ūkinės veiklos, išskyrus šienavimą. Jie šioje teritorijoje arė žemę. Už pažeidimus sklypų savininkams skirtos septynios administracinės baudos, siekiančios nuo 150 iki 500 eurų.