Eksperimentinio skurdo rizikos prognozes, kurios remiasi pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis bei naujasniais administraciniais 2021 metų gyventojų pajamų duomenimis, pristatė Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja daktarė Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Ji pasakojo, kad, kaip rodo 2021 metų gyventojų pajamų duomenys, skurdo lygis 2022 metais šalyje per metus išaugo 1,2 procentinio punkto ir yra 21,2 procento.
Absoliutaus skurdo lygis beveik nepakito
Skurdo rizikos riba vienam asmeniui 2022 metais vertinama 516 eurų, o namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų saugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m., tokia riba yra 1084 eur.
Absoliutaus skurdo riba yra lygi 267 eurams vienam gyvenančiam asmeniui. Ją nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Pagal ją vertinamas absoliutaus skurdo lygis, kuris šalyje beveik nepakito – išaugo 0,1 procentinio punkto nuo 3,9 iki 4 proc.“, – paaiškino I. Masiulaitytė-Šukevič.
Skelbiama, kad didžiausias skurdo rizikos lygis didelis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Net 37,9 proc. žmonių nuo 65 metų amžiaus gyveno žemiau skurdo ribos.
„Tačiau šio amžiaus grupėje yra mažiausias absoliutaus skurdo lygis, kuris yra 2,3 proc.“, – pastebėjo I. Masiulaitytė-Šukevič.
Pagal skurdo rizikos lygį sugrįžome į tai, kas buvo prieš 2 metus
Kaip rodo skurdo rizikos lygio kitimo rodikliai nuo 2010 metų, padidėjęs bendras skurdo rizikos lygis sugrįžo į stebėtą maždaug prieš porą metų.
„Augimas paaiškinamas tuo, kad 2021 metais atlyginimai augo sparčiau nei išmokos, todėl darbingo amžiaus žmonių grupėje skurdo rizikos lygis padidėjo nežymiai, o tarp vaikų ir vyresnių gyventojų jis didėjo reikšmingiau – atitinkamai apie 3 ir 2 procentinio punkto“, – komentavo Statistikos departamento atstovė.
2022 metais mažiausias skurdo rizikos lygis buvo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, atitinkamai, 13,5 ir beveik 17 proc., o didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse – viršijo 33 proc.
Ministerijos atstovė: skurdas gali dar šiek tiek padidėti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Strateginių sprendimų ir paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė, paprašyta pakomentuoti, kodėl skurdas Lietuvoje paaugo, sakė: „Ne abejotinai tam pandemija turėjo įtakos. Bet sakyčiau, kad skurdas ne tiek paaugo, kiek šitie duomenys parodo realią skurdo situaciją. Mes dabar kalbame apie praėjusiais, 2021 metais turėtas pajamas. Taigi, kai vertiname šią tendenciją, iš esmės vertiname 2 metus – 2020-uosius ir 2021-uosius.
2020-ieji yra pandemijos pradžios metai. Jie buvo neužtikrintumo, nestabilumo metai, kai tai pasireiškė visose srityse: sveikatos, ekonominėje, socialinėje“, – sakė ministerijos atstovė.
Anot jos, gana greitai priimtas įvairių priemonių, tiek skirtų verslui, tiek gyventojams, paketas. Tarp jų dalis buvo ir vienkartinės.
„Natūralu, kad tos vienkartinės priemonės iš esmės neišsprendžia skurdo problemos, sukuria tik iliuziją ir lūkestį, kad pagaliau skurdas Lietuvoje pradėjo mažėti, bet jis nemažėja“, – aiškino U. Užgalė.
Pasak jos, 2021 m. jau prasidėjo atsigavimas nuo pandemijos, greičiau pradėjo augti gyventojų pajamos, mokėtos taiklesnės išmokos, nebeliko vienkartinio tipo, dėl to pastebėtas pakylėjimas.
Kartu U. Užgalė sakė, kad ministerija turi įrankį, leidžiantį prognozuoti skurdo rodiklius.
„Pavasarį atlikome skurdo prognozes ir mūsų numatymą dar kartą patvirtino, kad 2021 m., atsisakius vienkartinio tipo išmokų, skurdas šiek tiek padidės arba grįš į realią situaciją, bet mūsų įrankiai leidžia prognozuoti šiek tiek toliau, vertinant 2022 m. pajamas. Esame užtikrinti, kad 2022 m. vėl matysime mažėjimo tendenciją ir sugrįšime į žemesnį lygį“, – teigė ministerijos atstovė.
Senjorus žada gelbėti pensijų pokyčiais
U. Užgalė prognozavo, kad pensijų sistemos pokyčiai gali pagerinti senjorų situaciją, vertinant skurdą: „Šiais metais buvo du kartus padidintos pensijos. Jeigu palygintume, kokia situacija buvo 2021 m., kai vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija su būtinuoju darbo stažu buvo 441 Eur, tai nuo birželio, padidinus pensijas, vidutinė pensija yra 510 eurų. Vadinasi, tas padidėjimas yra beveik 70 eurų. Tokie pensijų pokyčiai gali leisti sumažinti pensininkų skurdą.
Iš tikrųjų reikia analizuoti ne tik vieną rodiklį – ne tik skurdo rizikos lygį, nes pats skurdas yra labai kompleksinė problema. Turime žiūrėti į visus parametrus. Vienas jų – skurdo rizikos gylis, kuris parodo, kiek tie skurstantys žmonės atitolę nuo skurdo ribos.
Vyresnio amžiaus grupės žmonių skurdo rizikos gylis yra pats žemiausiais iš visų kitų amžiaus grupių. Yra gana nemaža tikimybė, kad su pokyčiais mes juos iš skurdo ištrauksime“, – komentavo U. Užgalė.
Anot jos, remiantys faktiniais Statistikos departamento gegužę paskelbtais duomenimis, skurdo rizikos gylis, vertinamas nuo 2005 metų, yra pats žemiausias per visą stebėjimo laikotarpį. Tai reiškia, kad skurstantys žmonės mažiau atitolę nuo skurdo ribos.
Dėmesį skirs bedarbiams
Tai, kad vyresnio amžiaus žmonės sudaro didžiausią skurstančiųjų dalį, paaiškina, kodėl kai kuriose savivaldybėse skurdo lygis yra didžiausias.
„Tuos užimtumo nevienodumus pastebime. Pastaruoju metu priimta labai nemažai pakeitimų. Šiek tiek anksčiau priimtas pakeitimas, kalbant bendrai apie užimtumo pertvarką. Suprantame: bedarbiai nėra homogeniška grupė. Vieni jų ilgą laiką nebuvę darbo rinkoje, labai atitolę nuo darbo rinkos. Todėl nuo liepos 1 d. nuspręsta suteikti atskirus statusus: bedarbių ir besiruošiančių darbo rinkai. Tokiu būdu siekiama labiau individualizuoti teikiamas paslaugas, kurios taikliausios būtų jiems ir padėtų sugrąžinti į darbo rinką.
Visai neseniai buvo pritarta neįgaliųjų užimtumo reforma, kurios esmė – sugrąžinti neįgaliuosius ir padaryti palankesnę aplinką jų užimtumui atviroje darbo rinkoje. Tas dėmesys užimtumui labai svarbus ir gali leisti dabar matomą netolygumą savivaldybėse suvienodinti ir pagerinti situaciją savivaldybėse“, – neabejojo U. Užgalė.