Situaciją aiškinsis Antikorupcijos komisija
Prieš tapdamas aplinkos ministru P. Poderskis buvo Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas. Ši įstaiga pavaldi Aplinkos ministerijai. Tik pradėjęs darbą jis atšaukė SSVA valdybą. Valdyba buvo suformuota gruodžio 12 d. O jau gruodžio 18-ąją atrinkti valdybos nariai gavo el. laišką su žinute, kad jų paslaugų atsisakoma.
Seimo internetiniame puslapyje nurodoma, kad šis klausimas įtrauktas į sausio 15 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio darbotvarkę.
„Dėl korupcijos prevencijos priemonių ir interesų konfliktų valdymo Aplinkos ministerijos veiklos srityje“, – taip skamba į posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas.
Posėdyje kviečiami dalyvauti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros, Valdymo koordinavimo centro atstovai.
„Delfi“ Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas teigė, kad posėdyje tikimasi sulaukti ir aplinkos ministro P. Poderskio.
Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė atlikusi SSVA korupcijos rizikos analizę ir ten aptikta daugybė kritinių pastabų. STT aptiko daugybę dalykų, kurie sudaro prielaidas korupcijai ir kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Buvo teigiama, kad valdyba ir turėjo padėti šias rizikas suvaldyti, iš valdybos narių buvo tikimasi, kad jie įneš daugiau skaidrumo į įstaigos valdymą.
„Įsirašėme klausimą dėl SSVA. STT yra atlikusi korupcijos rizikos analizę. Ir valdybos sukūrimas buvo viena iš tų priemonių, kuri turėjo valdyti tas rizikas. Tas antikorupcinis vertinimas buvo atliktas bene lapkričio mėnesį. Ir įgyvendinimui duotas laikas iki vasario pabaigos. Formaliai žiūrint to laiko yra, jeigu ką nors keiti“, – „Delfi“ teigė Seimo narys, konservatorių frakcijos atstovas A. Anušauskas.
Jo teigimu, SSVA valdybos atšaukimas sukėlė klausimų. „Valdybos atšaukimas sukėlė abejonių. Pasikviesim, jeigu turės galimybę, prisijungs atrinkti valdybos nariai. Išsiaiškinsim.
Šiuo atveju buvo konkursas paskelbtas ir žmonės atrinkti. Viskas atitiko STT išvadų turinį. Kilo klausimai, kuriuos mes norėtume kartu su komisijos nariais išsiaiškinti“, – dėstė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Jis aiškino, kad ne visos valstybinės įstaigos rimtai žiūri į STT pastabas ir dažnai neskuba jų įgyvendinti. A. Anušausko teigimu, Seimo Antikorupcijos komisija tam skirs didelį dėmesį.
„Formaliai žiūrint iki vasario pabaigos yra laiko. Tačiau mes žinome, kad net ir praėjus tam terminui dažnai institucijos leidžia sau labai formaliai pasižiūrėti į STT rekomendacijas. Dažnai tiesiog vyksta „atsirašymas“. Aš buvau susitikęs su STT viršininku. Mes apskritai kalbėjome apie išvadų įgyvendinimą. Reguliariai gausime tą informaciją. Ir jeigu kurios nors institucijos į tai žiūri neatsakingai, atsainiai, tai kviesimės, žiūrėsime. Mano manymu, Seimo Antikorupcijos komisija gali atlikti tam tikrą profilaktinį vaidmenį. Nebūtinai ką nors iš karto apkaltinant, bet paskatinant padaryti reikalingus antikorupcinius darbus“, – teigė A. Anušauskas.
Povilas Poderskis paaiškino, kodėl buvo atšaukta valdyba
Tuo metu P. Poderskis „Delfi“ pažymėjo, kad Statybos sektoriaus vystymo agentūros, kuriai vadovavo iki tapdamas ministru, valdyba buvo suformuota paskutinę buvusio ministro Simono Gentvilo darbo dieną.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad Aplinkos ministerijos sistemoje iš visų 14 pavaldžių įstaigų ir įmonių kolegialų organą turi tik VĮ Valstybinė miškų urėdija (kolegialus valdymo organas – valdyba). Ši įmonė veikia po reorganizavimo 2018 m., veikla stabili, jos kryptis daug nesikeis per ateinančius kelis metus.
Tuo tarpu visos kitos įstaigos kolegialių valdymo ar priežiūros organų neturi ir tik SSVA valdyba suformuota paskutinę buvusio ministro darbo dieną“, – teigė ministras.
Taip pat jis mano, kad valdyba buvo suformuota pernelyg skubiai.
„Viešosiose įstaigose valdybos dažniausiai nėra sudaromos, šiuo atveju valdyba sudaryta pernelyg skubiai. Valdybos paprastai sudaromos juridiniuose asmenyse, veikiančiuose pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą (t. y. AB, UAB, VĮ, SĮ).
2024 m. vasarą įsigaliojus viešųjų įstaigų nepriklausomų valdybos narių atrankas reglamentuojančiam LRV nutarimui, viešuose šaltiniuose prieinama informacija rodo, kad nėra itin aktyviai skelbiamos atrankos ir sudaromos valdybos“, – dėstė P. Poderskis.
Jis aiškino, kad šiuo metu prioritetas dedamas kitur. O ateityje, ministro teigimu, galbūt bus poreikis ir valdybai.
„Siekiant įgyvendinti įmonės strateginius tikslus ir uždavinius, šiuo metu prioritetas teikiamas ne kolegialaus valdymo organo sudarymui, o SSVA žmogiškųjų išteklių stiprinimui, keliant įstaigos darbuotojų kompetencijas ar pritraukiant naujus ekspertus, kurie reikalingi kasdienėje SSVA veikloje. SSVA nuo 2024 m. gruodžio 1 d. perėmė statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūrą.
Numatoma, kad SSVA veikla per artimiausius metus ženkliai keisis, tikėtina, kad įstaiga bus pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, plėsis jos veikla ir keisis profilis. Tuomet bus įvertinta, ar įmonės tikslams pasiekti tikslinga sudaryti valdybą“, – nurodė P. Poderskis.
STT turi daugybę pastabų
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba gruodžio 30 d. paskelbė atlikusi korupcijos rizikos analizę statybos dalyvių kvalifikacijos atestatų (KA) ir teisės pripažinimo dokumentų (TPD) galiojimo stabdymo ir panaikinimo procesuose VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros veikloje.
Buvo nustatytos itin neigiamos aplinkybės, susijusios su galimu įstaigos neveikimu: neparengtas esminis teisinis reguliavimas, nevykdomos įstatyme numatytos funkcijos, nesilaikoma nustatytų veiksmų terminų. Dėl to kyla ne tik korupcijos rizika, bet ir grėsmė visuomenės sveikatai bei gyvybei.
Kaip nustatė STT, nuo Agentūros įsteigimo nėra patvirtintas būtinas šiai įstaigai veiklos reglamentavimas, o esamas nepakankamas užtikrinti skaidrų ir objektyvų numatytų KA ir TPD turėtojams poveikio priemonių skyrimą.
Analizės metu paaiškėjo, kad aptakiai reglamentuota poreikio svarstyti skundą atestavimo ekspertų posėdyje nustatymo procedūra ir nereglamentuotas posėdžio sušaukimo terminas suteikia posėdžius organizuojantiems asmenims neribotą diskreciją dėl termino nustatymo. Nustatyta atvejų, kai posėdžiai, gavus skundą, buvo organizuoti tik po 1,5–6 mėnesių arba iš viso nebuvo sušaukti.
Reglamentavimas suteikia Agentūrai neribotą diskreciją savarankiškai numatyti terminą, per kurį turi būti tikrinami pateikti dokumentai ir nustatyti papildomą dokumentų pateikimo terminą. Paaiškėjo, kad dėl nepakankamai aiškiai reglamentuotų dokumentų pateikimo terminų netaikomos poveikio priemonės arba jas delsiama taikyti. Nustatyta, kad kai kuriais atvejais, įvykus posėdžiui, atestavimo ekspertai nepateikė rašytinių išvadų, todėl statybos dalyviai galėjo išvengti poveikio priemonių taikymo.
Be kita ko, buvo daug kitų pastabų.
