Delfi primena, kad anksčiau pats K. Bartoševičius buvo minėjęs, jog apie savo planus atsisakyti mandato, dar būdamas Čilėje, informavo Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Antradienį politikė portalui lrytas.lt prisipažino, kad ne K. Bartoševičius, o ji pati skambino buvusiam frakcijos nariui į Čilę.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Šis parlamentarės prisipažinimas, praėjus beveik trims savaitėms po K. Bartoševičiaus atsistatydinimo iš Seimo, sukėlė audringą reakciją viešojoje erdvėje.
Tiesa, trečiadienį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė patikslino savo skambučio K. Bartoševičiui aplinkybes. Politikės teigimu, jos teiginiai buvo klaidingai interpretuoti.
„Keletas patikslinimų dėl viešumoje pasirodžiusių ir klaidingai interpretuotų mano teiginių. Penktadienį K. Bartoševičius žinute informavo, kad traukiasi iš Seimo. Tą pačią dieną paskambinau paklausti, ar tai galutinis apsisprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas jau anksčiau. Tuo metu apie teisėsaugos įtarimus dar nebuvo žinoma. Apie juos sužinojau pirmadienį, kuomet gavau skambutį iš medijos su prašymu pakomentuoti“, – feisbuke trečiadienį rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Ciniško melo grandinėlė vyniojasi“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis situaciją pakomentavo feisbuke.
„Kuo toliau, tuo gražiau.
Mūsų valstybės svarbiausios ponios – Čmilytė, Šimonytė ir Morkūnaitė-Mikulėnienė dvi savaites mums melavo – šokas, esam sukrėsti, nieko nežinojom ir nieko nenutekinom.
Kaip tikroj organizuotoje grupėje, veikiant iš anksto susitarus, pasiskirsčius vaidmenimis, kuomet bendras tikslas – apgauti Lietuvos žmones ir išgelbėti (ne)eilinį Bartoševičių“, – rašė opozicijos atstovas.
Jo teigimu, valdančiuosius po truputį atskleisti istorijos detales privertė opozicijos pastangos organizuojant neeilinę Seimo sesiją ketvirtadienį dėl galimos ikiteisminio tyrimo informacijos galimo nutekėjimo K. Bartoševičiui.
„Kaip kiekvienoje organizuotoje grupėje – taip ir čia – tik surinkom parašus neeilinei Seimo sesijai ir pradėjo kalbėti silpniausia grandis. Šįkart – Seimo pirmininkė. Ji prisiminė, kad ir pas Šimonytę tuo klausimu buvo nuvykus. Bet tikrai tikrai tik dėl neeilinės sesijos kalbėjosi. Žinoma. Tikim. Neabejojam, kad Jūs nežinojote. Kad viešai neskelbtame susitikime šnekėjote tik apie darbotvarkes. Ir taip taip – tikime, kad generalinė prokurorė Jums nesakė nei pavardės, nei Baudžiamojo kodekso straipsnių. Kas mes tokie, kad Jumis abejotume?“, – rašė S. Skvernelis.
Jis atkreipė dėmesį į TS-LKD frakcijos seniūnės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės elgesį.
„Mistinių signalų gavusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė LRT Forume aptakiai prisiminė, kad visgi kalbėjosi su Bartoševičiumi dar tą patį keistąjį penktadienį. Šiandien atmintis priminė, kad pati jam ir skambino! Kaip pati autorė sakė – „sulaukusi tam tikrų indikacijų“. Tad paprastas, bet svarbus klausimas – kas tokias indikacijas gerb. seniūnei išreiškė?
Tada prabyla ir Premjerė – ji nieko nesužinojo, nieko su niekuo, niekam nieko nenutekino, miega ramiai, bet va dėl savo artimos aplinkos (patarėjų? partijos bendražygių?) negali atsakyti!
Ciniško melo grandinėlė vyniojasi“, – teigė S. Skvernelis.
Jis sukritikavo ir idėjos dėl neeilinės sesijos nepalaikiusius valstiečius.
„P.S. atminties sugrįžimų nebūtų, jei Karbauskio rankomis konservatorių surežisuotas planas būtų pavykęs ir mums nebūtų pavykę surinkti 47 parašų bei sušaukti neeilinės Seimo sesijos.
Būtų tyla, tiesiog sicilietiška omerta. Istorija archyvan, bet planas nesuveikė ir ačiū visiem 47 Seimo nariams, nenusispjovusiems į sąžinę.
Jūsų dėka visuomenei ryškėja labai nekoks valdančiųjų atminties stebuklų paveikslas“, – pridūrė buvęs premjeras.
Kalba apie galimą apkaltą
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė taip pat įvertino situaciją.
„Kai yra tokios krizės, matyt, aptemsta protas ir žmonės pradeda nebesuprasti, ką jie daro, nes išties akivaizdu, kad buvo skambučiai – paaiškėja, kad buvo ir kažkokie susitikimai premjerės su Seimo pirmininke. Paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė dabar jau galimai meluoja informacijos apimtį, kiek jai pateikė prokurorė, nes jų nuomonės nesutampa“, – komentavo politikė.
Taip, pasak jos, „visada būna, kai bandai meluoti ar nuslėpti.“
„Aš manau, kad konservatoriams būtų garbinga tiesiog atsisėsti ir jau, matyt, spaudos konferencijoje parodyti visas žinutes – kas, kam, iš ko Radvilė gavo, parodyti, kur buvo skambinta, ar tikrai Radvilė skambino, o gal pasirodys netyčia, kad Kristijonas paskambino ir buvo tas iniciatorius.
Tai aš manau, kad dabar jau reikėtų sustoti su tais visais melavimais ir išsisukinėjimais, tiesios nutylėjimais bei kortas atskleisti, juo labiau, kad jos pačios savaime jau atsiskleidinėja“, – akcentavo A. Širinskienė.
Jos teigimu, šiuo metu nepasitikėjimas valdančiaisiais ir supratimas, kad jie bando išsukinėti K. Bartoševičių, auga.
„Siūlyčiau jau pabaigti tą katės ir pelės žaidimą su visuomene ir labai garbingai išsitraukti visą informaciją, nes jau žemiau, matyt nebeįmanoma...“, – komentavo opozicijos atstovė.
A. Širinskienė neslėpė, kad, jos vertinimu, visa situacija krypsta ne prie paprasto frakcijos seniūnės ar kažkieno kito atsistatydinimo, o netgi prie apkaltos.
„Tik priminsiu, kad Pakso apkaltos metu vienas iš kaltinimų buvo toks, kad Paksas sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją dėl to, jog jis vienam piliečiui – Borisovui – leido suprasti apie jo ar kito atžvilgiu vykdomus operatyvinius veiksmus. Buvo leidimas suprasti apie kažką, net ne tiesioginis papasakojimas. Čia mes dabar, kai kalbame apie Bartoševičiaus situaciją, kalbame, panašu, jau apie tiesioginį papasakojimą, kas ten vyksta ir kokie veiksmai atliekami“, – teigė Seimo narė.
„Valdantieji turėtų suprasti, kad prisikalbėjo tiek, jog natūraliai pradedi atsiminti apkaltos procesą“, – sakė A. Širinskienė, primindama ir kito apkaltos proceso sulaukusio buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio istoriją.
Parlamentarės nuomone, rimčiausiai politinės atsakomybės formai – apkaltai – užtenka tokių įrodymų.
„Užtenka, kad politikas nesakytų tiesios, tos tiesios nesakymu siektų kažkokių savanaudiškų tikslų, kažkam kažką leistų suprasti, kur yra pakenkiama valstybės interesams. Šiuo atveju aš tikrai jau patarčiau kolegoms sustoti ir tiesiog neprisikalbėti sau dar vienos bėdos – apkaltos proceso“, – pridūrė A. Širinskienė.
Ragina atsistatydinti, o VTEK imtis tyrimo
Valstiečių atstovas Giedrius Surplys feisbuke svarstė, ar kas nors iš valdančiųjų atsistatydins iki ketvirtadienį vyksiančios neeilinės Seimo sesijos, „ar ir vėl bus patrauktas kraštinis pėstininkas?“.
Jis atkreipė dėmesį, kad egzistuoja Politikų elgesio kodeksas.
„Jo 4 straipsnyje yra nustatyti valstybės politikų elgesio principai. Tarp jų numatyta, kad Seimo pirmininkė, Premjerė ir didžiausios Seimo frakcijos seniūnė (kurioms kaip valstybės politikėms taikomas šis įstatymas) didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą, visada laikosi atvirumo ir viešumo, atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.
7 straipsnis apibrėžia valstybės politikų elgesio tyrimą ir numato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) gali būti pradėtas, kai visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
9 straipsnis numato, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi VTEK gali konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus“, – rašė G. Surplys.
Politikas taip pat teigė besitikintis, kad VTEK pradės tyrimą. Be to, G. Surplys atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame numatyta, kad tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
„Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis taip pat numato, kad valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
YRA DAR SEIMO STATUTAS, kur numatytos nepasitikėjimo Seimo pirmininku ar Vyriausybe procedūros, kurioms reikalinga visų Seimo narių balsų dauguma.
TOKS YRA TEISINIS KELIAS. O gal valstybės politikės visgi susivoks, kas yra dugnų dugnas, ir pačios atsistatydins? Tik, nuoširdžiai, nemanau, kad vėl turėtų labiausiai nukentėti kraštinė, t.y. TS-LKD frakcijos seniūnė, kuri pati prisipažino sulaukusi „tam tikrų indikacijų“ skambinti į Čilę“, – pridūrė G. Surplys.