Rusai taikėsi ir į simbolinius objektus
Pirmadienio rytą per kelias valandas į Ukrainos teritoriją Rusijos pajėgos paleido daugiau nei 80 raketų ir dar keliolika dronų. Raketomis atakuoti net aštuoni Ukrainos regionai, tarp kurių – ir Kyjivas nei Lvivas, o pagrindiniais taikiniais tapo infrastruktūros objektai, kuriuos siekta sunaikinti, kad ukrainiečiams nebebūtų tiekiama elektros energija, o vėliau – ir šiluma. Tačiau raketos smogė ir į daugiabučius namus, vaikų žaidimų aikšteles. Per šias atakas žuvo mažiausiai 19 žmonių, dar daugiau nei 100 buvo sužeista.
„Šis rytas sunkus. Turime reikalų su teroristais. Dešimtys raketų ir Irano dronai „Shahed“. Jų taikiniai yra du. Energetikos objektai visoje šalyje (...) Jie siekia sukelti paniką ir chaosą, jie nori sugriauti mūsų energetikos sistemą“, – Rusijos ataką įvertino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše. Jis pridūrė, kad antrasis taikinys – žmonės.
Ukrainoje, Kyjive, gyvenantis lietuvis ekonomistas Adomas Audickas DELFI TV laidoje „Iš esmės“ pasakojo, kad pirmadienio ankstus rytas jam buvo įprastas.
„Viskas labai ramiai atrodė, labai anksti išvažiavau į darbą, jame buvau jau 5.30 val., mano ofisas yra apie 10 km nuo Kyjivo centro, tad nieko nemačiau, nieko negirdėjau. Kai 9 val. į darbą atėjo kolega, jis papasakojo, kas vyksta. Vėliau jau ir pas mus ofise girdėjosi sprogimai, matėsi dūmai, puolėme skaityti žiniasklaidą, kad suprastume, kas vyksta“, – pasakojo A. Audickas.
Jis pabrėžė, jog Rusijos teiginiai, kad buvo taikomasi tik į kritinę infrastruktūrą tikrai nėra tiesa. „Buvo atakuojami ir simboliniai objektai, pavyzdžiui, paminklas Tarasui Ševčenkai, Draugystės arka, kuri buvo pastatyta Rusijos ir Ukrainos draugystei, bet ukrainiečiai jau buvo nusprendę ją demontuoti. Rusai taikėsi į tą arką, tik nepataikė. Tad buvo taikomasi į infrastruktūros objektus, į simbolinius objektus ir į tas vietas, kur renkasi žmonės. Man kyla klausimas, kodėl rusai nesitaikė nei į parlamentą, nei į ministerijas, nors Rusija daug kartų grasino, kad smogs sprendimų priėmimo centrams. Tai aš vertinu, kad Rusija pasilieka sau galimybę derėtis, nes jei sunaikintų sprendimų priėmimo centrus, situacija būtų gerokai prastesnė. Tai rodo, kad jie siunčia signalą, kad mes pasiruošę sėsti prie derybų stalo, nors neįsivaizduoju, kaip jos galėtų įvykti.
Dabar Kyjivas ramus, žmonės namie, bet dalis parduotuvių veikia. Žmonės stebi, kas bus toliau, nes atakos tikrai gali pasikartoti. Tačiau pamenu, kaip viskas vyko vasario 24-ąją, tada išties buvo panika, žmonės bėgo iš miesto, susidarė kamščiai, dabar to nėra. Žmonės ramiai reaguoja, slepiasi slėptuvėse, bet panikos tikrai nėra“, – pirmadienio vakarą DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo A. Audickas.
Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai karo sąlygomis gyvena jau daugiau nei pusmetį, todėl prie jų yra prisitaikę tiek, kiek įmanoma. „Dalis žmonių tiesiog dirbo, nors darbo diena tikrai buvo sugadinta. Per šitą laikotarpį žmonės priprato reaguoti santūriai ir šaltai. Teisybė ir tai, kad visi supranta, jog toks išpuolis yra Rusijos imperijos pabaigos pradžia. Ukrainos pajėgos viršija lūkesčius net pačių ukrainiečių, todėl jų pasitikėjimas vis auga, kovinė dvasia Ukrainoje yra labai didelė, ukrainiečiai tikrai nekalba apie derybų galimybę. Tačiau Ukrainos visuomenėje nėra ir nerealių lūkesčių, yra supratimas, kad bus sunku. Nėra manoma, kad tas karas pasibaigs labai greitai, tikimasi, kad ir toliau bus tokių atakų kaip šiandien, kad jų bus daugiau, jų buvo tikimasi, tai yra susitaikymas su tuo. Laisvė nėra nieko nekainuojanti, už laisvę reikia mokėti ir ukrainiečiai tai supranta“, – tvirtino A. Audickas.
Sukelti chaosą Ukrainoje – V. Putino strategijos dalis
Kai kurie ekspertai ir Vakarų lyderiai Rusijos raketų krušą Ukrainoje įvertino kaip prasidėjusį naują karo etapą, kerštą už susprogdintą tiltą į Krymą.
„Po sprogimo ant Krymo tilto aš taip ir pamaniau, kad čia bus toks svarbus posūkis, nesakau, kad lemiamas, bet svarbus. Ir net vakar vakare [sekmadienį] galvojau, kad iš ryto turėtų kažkas būti. Negali būti, kad nebūtų, taip ir įvyko. Visa tai reiškia, kad Rusija yra pasiryžusi kovoti ilgai, nes bet kuriuo atveju galima naudoti raketas, jos tikslą pasiekia, nepriklausomai nuo to, kad dalį numuša. Kokios bus iš to daromos išvados, ką nuspręs Kijevas – manau, kad jie kol kas veikia sėkmingai, rytinėje dalyje tikrai buvo labai sėkmingi mūšiai ir daug pasiekimų, kitur jau šiek tiek išsilygino. Be to, ateina Rusijos rezervas, jis ateis, nepriklausomai nuo to, kokių problemų turi mobilizacija Rusijoje, bet jie bus mūšyje, tai faktas. Koks bus rezultatas iš viso to, tai daug neaiškumų. Manau, kad dabar artėja prie pauzės, kokia ji bus, aš nežinau, po pauzės bus persigrupavimai ir klausimas, ar persimes šitas karas į kitus metus, aš pats asmeniškai negaliu atsakyti į šitą klausimą. Ukraina naudojasi proga, kol rezervai neprisifarširavo pagal visą teritoriją, ji dar turi pusantros ar dvi savaites, po to bus kebloka. Kaip čia toliau pakryps, nebegaliu iš savo žinių bagažo net pats sau tikriau pasakyti“, – pripažino buvęs Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius dėl naujausių Rusijos atakų įžvelgė paralelę tarp Vladimiro Putino režimo ir nacistinės Vokietijos.
„1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje iš nacistinės Vokietijos buvo tos desperatiškos raketinės atakos prieš Londoną, tada pagrindinės aukos buvo civiliai. Tokios agresorės, kurios savotiškai įvarytos jau į kampą, apsilpusios, tačiau dar lieka pakankamai galingos, jos imasi veiksmų pirmiausia prieš civilius. Ir, deja, reikia pripažinti, kad šita Rusijos ataka tikrai nebus paskutinė, Rusijos arsenalai dar yra pakankamai pilni, jie gali naudoti įvairią ginkluotę, ne tik raketas, bet ir toliašaudę artileriją. Bet pažymėčiau vieną gerą dalyką – stebint, kokia yra Vakarų reakcija, praktiškai tonas yra visų vienodas, visi praneša kaip apie didelę tragediją ir apie Putino karinius nusikaltimus. Kijeve jau yra daug užsienio diplomatų, daug užsienio žiniasklaidos priemonių, ir praktiškai visi tie nusikaltimai yra fiksuojami čia ir dabar. Ir tai yra labai gerai formuojant nuomonę ne tik visuomenių pusėje, bet ir skatinant politikus priimti vienus ar kitus būtinus sprendimus. Štai tokie vaizdai iš degančių skverų, sugriautų elektrinių, sudaužytų tiltų, tai yra labai aiški žinia Vakarų politikams, kad šią savaitę reikia priimti labai svarbius sprendimus. Tiek ES, tiek NATO šį kartą karinė ir finansinė pagalba jau turi būti kokybiškai kitokia“, – akcentavo P. Auštrevičius.
Jis pabrėžė, kad Vakarai turi kuo greičiau priimti esminį sprendimą dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, nes laiko svarstymams nėra. „Taip, Vakarai, matyt neturi per daug rezervuose prikaupę, bet, matyt, atėjo laikas pasidalinti savo gynybiniais pajėgumais, suteikti Ukrainai to, ko ji prašė ir anksčiau – padėti apsaugoti dangų, nes dabar matome, kad desperacinės atakos gali tęstis. Tai, matyt, yra Putino strategijos dalis, kad visą Ukrainą apimtų chaosas, sugriovimai ir užgultų tamsa, netekus elektros energijos tiekimo. Tačiau čia svarbu susikoncentruoti ten, kur galima daugiausia tų skriejančių raketų numušti ir padaryti tas atakas darančias mažesnę žalą“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Padėti Ukrainai reikia dabar, o ne vėliau
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad šios Rusijos raketų atakos tikrai negalima įvardinti jokiu naujų karo etapu, nes nieko naujo neįvyko, rusai ir iki šiol atakavo civilinius objektus.
„Tik dabar jie to neslepia, aštuoni regionai, virš 80 raketų, Kremlius nepaneigė, kad buvo taikomasi į energetinę infrastruktūra, kitaip tariant, siekiama pakenkti žmonėms ir tai yra atakos prieš civilius. Kitaip tariant, visa tai nutrina linijas, ribojimus, kuriuos, mano nuomone, Vakarai buvo patys sau užsibrėžę, pavyzdžiui, kai NATO kone kasdien kalbėjo, kad nesivels, nesikiš. Dar tos linijos buvo, kad netiekti ginklų – naikintuvų, toliašaudės artilerijos. Manau, kad atėjo laikas, matome, kokį efektą mūšio lauke sukūrė HIMARS, tai dabar kalbama apie ATACMS – tolimesnio nuotolio artileriją. Ir ji būtina taip, kaip naikintuvai ir tankai. Ukrainiečiai turi ginti savo teritoriją, nes matosi, kad karo nusikaltėliai nesirenka taikinių. Todėl iš Vakarų pusės nebeturėtų būti pasvarstymų, stabdžių teikiant pagalbą Ukrainai. Šalys dar tikrai turi daug galimybių padėti Ukrainai, tai daryti reikia dabar, o ne kažkada vėliau“, – pabrėžė L. Linkevičius.
P. Auštrevičius antrino, jog per visus aštuonis karo mėnesius Vakarų parama Ukrainai buvo dozuojama, iš pradžių net nebuvo svarstyta apie HIMARS tiekimą, o dabar jau pradėta kalbėti ir apie sunkiąją ginkluotę.
„Šį kartą peržengta tam tikra eilinė riba, kai supratimas, ko reikia Ukrainai virs konkrečiais darbais, turiu tokį jausmą, kad ateita iki to, kad bus tiekiama kitokia ginkluotė. Nes kartu su šitomis atakomis prieš civilius Ukrainoje pralaimi ir Vakarai. Jie daro labai gerus stipresnius politinius pareiškimus, bet panašu, kad tie pareiškimai su dabartine karine parama yra nebepakankami. Ir jei tai atsiranda, tai automatiškai Vakarai prisiima dalį tos kaltės, kad neapsaugo, nepadeda savo partnerei, juk Ukraina jau yra ES kandidatė, pareikusi prašymą ir NATO, tai skiriamųjų juostų nelieka. Ir jei Vakarai dabar susvyruos, bandys ieškoti kažkokių techninių priežasčių, tai yra tokie pralaimėjimai, kurie grasina patiems Vakarams. Tikrai nesutirštinu spalvų, nes Ukraina tapo viena pagrindinių temų ir nuo to nepabėgsime. Jei mes nepadarysime tų sprendimų, kai kam gali tekti mokėti labai didelę kainą“, – tvirtino P. Auštrevičius.
Prognozė: karas tęsis ir kitais metais
Anot A. Audicko, nepaisant Vakarų dozuotos paramos, Ukrainoje vyrauja kovingos nuotaikos. „Žinoma, ukrainiečiai tikisi ir Vakarų pagalbos, nes žmonės supranta, kad jie kovoja už vakarietiškas vertybes. Būkime atviri, kad ukrainiečiai dabar kariauja ir už Lenkiją, ir už Baltijos šalis. Ukraina toliau bandys atkovoti okupuotas teritorijas, toliau naikinti Krymo tiltą ir kitus Rusijos objektus, nes ji neturi kito kelio. Kaip suprantu, ukrainiečiai tiki, kad karas gali pasibaigti tik Maskvoje – turi subyrėti Putino režimas, o tam, kad jis subyrėtų, ten turi būti dar daugiau chaoso, spaudimo“, – dėstė A. Audickas.
Tačiau L. Linkevičius tvirtino, kad bent jau teorinė galimybė, jog Rusija gali pakeisti karo eigą savo naudai tikrai egzistuoja.
„Būtų didelis savęs apgaudinėjimas manyti, kad Rusija prarado visą jėgą. Taip nėra, todėl reikia labai rimtai žiūrėti į potencialą, nepaisant to, kad jų pajėgumai dabar labai skylėti, vis tiek jie turi galimybių. Tai, ar Rusijai pavyks pakreipti karo eigą, priklausys nuo to, kiek mes būsime nuoseklūs. Tie užkeikimai, kad Ukraina turi laimėti, kad Ukraina laimės, norėčiau, kad taip būtų, bet tai nėra duotybė. Kita vertus, Vakarai turi suvokti, kad dabar tas lemiamas momentas, kad ta artėjanti žiema tikrai yra lemiama ir Ukrainos išgyvenimui ne tik kariniam, bet ir civiliniam, nes žmonėms bus labai sunku išgyventi žiemą. Jie tikrai iškentės, nes motyvacijos ir ryžto turi labai daug, bet reikia, kad iškentėtų ir Europa, kad suvoktume, kad turi būti koalicija ne tik dėl karinės pagalbos, bet ir dėl finansinės, politinės paramos Ukrainai. Tie sprendimai turi būti, jei tai vyksta, jei tęsime su padidinta energija, tai Rusija nepakreips eigos sau naudinga linkme, bet jei pradėsime svyruoti, abejoti, kas nors išsigąs, ko Kremlius ir tikisi, tai visko gali būti, tai gali karo eiga pakrypti į kitą pusę, kokios nenorime matyti, bet šito atmesti negalime. Situaciją reikia vertinti realistiškai, dabar turime padėti Ukrainai dabar žymiai daugiau nei darėme iki šiol“, – vienintelę išeitį, kaip neleisti Rusijai pasiekti savo tikslų, įvardijo L. Linkevičius.
„Labai norėčiau klysti, bet net nėra abejonių, kad karas persikels į kitus metus, nes Rusija tik dabar skelbia mobilizaciją, ji dar nėra baigta, jėgos tik kaupiamos. Ukraina taip pat ruošiasi, kaupia pajėgas, tad nematau, kaip karas gali pasibaigti per du mėnesius. Tai manau, kad tikrai turime ruoštis ilgesniam laikui, bus sudėtinga žiema, bet manau, kad tam žmonės Ukrainoje yra pasiruošę“, – ukrainiečių ryžtą perteikė A. Audickas.