Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota apie tūkstantį JAV karių. Tačiau jeigu prasidėtų karas, nebūtinai jų čia atsirastų daugiau.
JAV nacionalinio saugumo specialistas, dirbęs Pentagone per pirmą D. Trumpo kadenciją Elbridgas Colbis pareiškė, kad Amerika gins rytinį NATO flangą tik tokiais pajėgumais, kad nepakenktų galimybei ginti Taivaną.
„Bet koks signalas iš D. Trumpo komandos turi būti priimtas ganėtinai rimtai“, – LNK žinioms sakė buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Tačiau jis pabrėžia, kad respublikonų partijoje yra trys skirtingos nuomonės, kaip elgtis užsienio politikoje.
„Viena srovė ragina mažiau dėmesio skirti užsienio politikai, labiau vidaus politikai. Antra – reikia skirti prioritetą Kinijos suvaldymui. O trečia srovė, kuri yra mažumoje, kurie nori tęsti globalią NATO ir JAV veiklą“, – kalbėjo V. Ušackas.
E. Colbį žinantys Lietuvos ekspertai ir politologai neabejoja, kad jis galėtų pretenduoti į aukštą postą, jeigu D. Trumpas grįžtų į Baltuosius rūmus. Vis dėlto kalbas apie procentus gynybai vertinai atskirai.
„Šiuo konkrečiu atveju šiek tiek gal yra populistinis švaistymasis skaičiais. Nes atrodo, kad tas 10 procentų yra lyg iš dangaus nukabintas. Tai kodėl ne 20, ar 30 procentų? Tiesiog manau, kad yra labai aiškus suvokimas, kad grėsmė yra didelė ir pastangų reikia nuolatinių“, – kalbėjo tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.
Respublikonai nesiliauja kartoti, kad Europa gynybai išleidžia per mažai.
„Bet tai nereiškia, kad viskas koncentruojasi tik į 2 procentų BVP ribą. Stebint D. Trumpo rinkiminę kampaniją, jis beveik niekada 2 procentų nėra įvardijęs. Jis kalba apie tai, kad Europos šalys neprisiima pakankamos atsakomybės ir neinvestuoja pakankamai į gynybą.
Bet galbūt tai gali reikšti, kad kitos šalys turi pasiekti tą ribą, kurią šiandien išleidžia JAV – maždaug 3,5 procento BVP“, – teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.
Tarptautinio saugumo ekspertė E. Murauskaitė tikino, jog instituciniu lygmeniu Lietuva yra puikiai užsirekomendavusi.
„Ir daro pagal pajėgumų tiek, kiek yra įmanoma. Manau, kad tikrai taikinyje nėra Rytų Europa nei D. Trumpo, kaip pažadų neišpildančios sąjungininkės. Manau, kad labiau kritiški žvilgsniai krypsta į Vokietiją“, – kalbėjo ji.
Lietuvos opozicija 10 procentų BVP gynybai vadina „misija neįmanoma“. Ir D. Trumpo aplinkos ištartų žodžių rimtai nevertina.
„Gal jis ir yra įtakingas, tačiau yra akivaizdu, kad jis kol kas yra labai nutolęs nuo NATO gynybos planų, nuo to, kas NATO vyko per paskutinius metus. JAV labai juokiamasi iš Joe Bideno, kai žmogus kažką pasako ir nelabai tai suprantama, bet čia suprantama dėl amžiaus.
Bet pasirodo, kad D. Trumpo aplinkoje yra tokių pačių tik jaunesnių žmonių, kurie visiškai nusišneka“, – svarstė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė, NSGK narė Dovilė Šakalienė šiuos žodžius vadino JAV rinkimų atgarsiais.
„Ir mums visai nevertėtų per daug gilintis į vidinius rinkimų procesus, ar į juos kažkaip kištis. Pas mus per rinkimus irgi dar ne tokių dalykų yra pasakoma“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat įsitikinęs, kad reikia skirti rinkimines kalbas nuo realių darbų, kai jau ateinama į valdžią.
„Pareiškimai dabar įvairūs eina, visokios nesąmonės, tokių žinių keistų bus daug. Bet pažiūrėkime, kuo pasibaigs rinkimai, kai susiformuos administracija. Tada JAV ir galės parodyti pavyzdį, skirdami 10 procentų BVP“, – svarstė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, NSGK narys S. Skvernelis.
Tačiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas respublikono žodžiuose nemato nieko skandalingo. Esą normalu girdėti, kad daugiausiai resursų amerikiečiai skirs Kinijos grėsmei.
„Ta atspindi net ir dabartinė JAV pajėgų architektūra, lyginat, ką jie turi Europoje, o ką – tame regione. Tai čia nėra nieko per daug naujo, tendencija yra aiški, ji jau gal dešimtmetį yra tokia. Ir čia mes tą turime priimti kaip faktą. Ir prisitaikyti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
O prisitaikyti esą reikia tik didinant išlaidas gynybai. Tačiau kaip ir kiti Lietuvos politikai L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad minėti 10 procentų BVP nerealu. Esą net Rusija kariaudama Ukrainoje tiek neskiria.
„Čia tokia metafora panaudota dėl tų 10 procentų BVP, bet brėžianti kryptį, kad finansavimą gynybos reikės didinti ir toliau“, – LNK žinioms sakė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras yra numatęs, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 4 procentus BVP.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
