„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios padėti NATO šalims puolimo atveju. Tik tai ne tas pats kaip sakyti, jog turėtume visas savo pajėgas siųsti [į rytinį flangą]“, – sako pirmosios D. Trumpo administracijos gynybos sekretoriaus padėjėjas Elbridge’as Colby’is.
Be to, rytinio flango šalys gynybai turėtų skirti žymiai daugiau nei 2 proc. savo BVP, nors būtent toks ir NATO tikslas“, – pridūrė pašnekovas, kuris D. Trumpo pergalės atveju greičiausiai gautų atsakingas pareigas.
„Nemanau, kad čia labai įspūdinga, jog Lietuva skiria 3 proc., kad Estija skiria 3 proc. Jų vietoje skirčiau 10 proc., jeigu tikrai rimtai vertinčiau rusų grėsmę. Manau, kad europiečiai privalo suprasti, jog jiems reikia stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, ir kuo įmanoma skubiau“, – sakė E. Colby’is.
„Mano asmeninė nuomonė tokia – turime įsipareigoti suteikti pakankamas pajėgas rytinio NATO flango gynybai, bet tai neturėtų sumenkinti mūsų pačių galimybių ginti pirmąją salų grandinę, šiuo atveju Taivaną“, – pridūrė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į „pagrindinius pajėgumus“, pavyzdžiui, ilgo nuotolio ugnį, logistiką, valdymą ir logistiką, dar žinomą kaip C4ISR, amuniciją ir oro gynybą, dėl kurių Jungtinės Valstijos pirmiausia turėtų sukti galvą Azijoje, o ne Europoje.
„Tai patys svarbiausi, esminiai dalykai, bet jie ir patys brangiausi, tai ištekliai, kurių labiausiai trūksta“, – kaip rašo „Politico“, teigė jis.
Vašingtone prasideda NATO viršūnių susitikimas
Antradienį Vašingtone NATO lyderiai renkasi į viršūnių susitikimą, kurio tikslas – pademonstruoti ryžtą prieš Rusiją ir paramą Ukrainai, tačiau susitikimą stelbia JAV prezidento Joe Bideno kova už politinį išlikimą.
81 metų lyderis mėgins pasinaudoti trimis pompastikos dienomis minint NATO 75-ąsias metines, kad įtikintų sąjungininkes JAV lyderyste ir savo gebėjimu valdyti, kai pasigirsta vis daugiau raginimų, jog jis pasitrauktų iš kovos dėl antrosios kadencijos. Kol kas J. Bidenas nepaiso net kai kurių savo paties partijos narių spaudimo pasitraukti po praėjusio mėnesio nesėkmingų debatų su varžovu Donaldu Trumpu, paskatinusių nuogąstavimus, kad JAV prezidentas stokoja protinio aštrumo ir fizinio pasirengimo eiti pareigas antrąją kadenciją.
„Mūsų sąjungininkės laukia JAV lyderystės“, – pirmadienį interviu sakė J. Bidenas ir pridūrė: „Kaip manote, kas dar galėjo įsikišti ir tai padaryti? Aš išplėčiau NATO. Aš sustiprinau NATO.“
Kylant abejonėms dėl J. Bideno, kitos 32 Aljanso narės nerimauja, kad po rinkimų lapkritį į Baltuosius rūmus gali grįžti D. Trumpas. Jis per savo kampaniją jau grasino nepaisyti visuotinio savigynos principo, kuris yra NATO pagrindas nuo pat organizacijos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo.
Su politiniais sunkumais susiduria ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyksta atrėmęs šalies kraštutinių dešiniųjų postūmį laimėti valdžią, naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pradeda pirmąją tarptautinę kelionę, o Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atskrenda po daug kritikos sulaukusio susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Jiems mėginant įveikti JAV politikos minų lauką, NATO lyderiai turės parodyti, kad jų dėmesys nenukrypo nuo tikrovės Ukrainos mūšio lauke.
Vietoj pakvietimo – žodžiai deklaracijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi gauti papildomų pažangių oro gynybos sistemų „Patriot“, jų prašo jau daugelį mėnesių, kad apsigintų nuo Rusijos raketų smūgių. Jo karo draskomos šalies pažeidžiamumas Maskvos raketų smūgiams visu žiaurumu atsiskleidė pirmadienį, kai Rusija smogė į vaikų ligoninę Kyjive. „Norėčiau iš mūsų partnerių išgirsti stipresnį atsaką į dar kartą Rusijos suduotą smūgį“, – sakė V. Zelenskis, pakeliui į Vašingtoną sustojęs Lenkijoje.
Manoma, kad pažadas suteikti Ukrainai daugiau ginklų bus didžiausias Ukrainos lyderio laimėjimas, jo kariuomenei jau trečius metus atremiant Rusijos invaziją.
JAV ir Vokietija, nenorinčios, kad NATO būtų įtraukta į karą su Rusija, jau atmetė bet kokias kalbas, kad Ukraina gaus pakvietimą į Aljansą. Diplomatų teigimu, vietoj to viršūnių susitikimo deklaracijoje Kyjivo kelias į galimą narystę bus pavadintas „negrįžtamu“, bus sakoma, kad šalis yra ant „tilto“ į prisijungimą. Tikimasi, jog šio padrąsinimo kartu su pažadais tiekti ginklus pakaks, kad V. Zelenskis nesukeltų dar vieno diplomatinio skandalo, koks kilo per praėjusių metų viršūnių susitikimą Lietuvoje, kai jis viešai papriekaištavo, jog NATO nenori priimti Ukrainos.
Viena akimi žvilgčiodamos į D. Trumpą, NATO narės pažadės toliau remti Ukrainą tokiu pačiu tempu, koks buvo iki šiol nuo Maskvos invazijos pradžios – skirti šaliai po 40 mlrd. eurų kasmet, dar bent metus. Jos taip pat susitars, kad Aljansas perims iš JAV kariškių ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimą, taip tiekimai būtų apsaugoti nuo bet kokių pokyčių Vašingtone.
Siekdama pasiųsti aiškią žinią, kad Europos sąjungininkės deda daugiau pastangų padidinti savo svorį gynyboje, NATO padidins išlaidas gynybai visame Aljanso fronte. Šiais metais 23 iš 32 Aljanso narių pasieks NATO tikslą skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Prieš dešimtmetį tokių narių buvo tik trys.