Kad rusai atakuoja Odesą, – nekeista, vertino ambasadorius ypatingiems pavedimams L. Linkevičius. Jie, anot pašnekovo, „daužo be atodairos“.
„Šiuo atveju bando išmušti derybines pozicijas. Jie stebi aplinką, analizuoja, daro išvadas ir pajuto, kad kažkas pasiruošęs įsiklausyti į jų reikalavimus, prašymus, viltis dėl sankcijų sušvelninimo (čia viskas susiję su grūdų eksportu) ir reikia tą užspausti. Galbūt dar kartą parodyti savo galią. Tai, pirmiausia, aišku, daužoma uostų infrastruktūra, grūdų sandėliai ir panašiai, kur pataiko, kur nepataiko. Aš nemanau, kad jie taikėsi į cerkvę – atvirai kalbant, – matyt, gal taip atsitiko, bet faktas tas, kad kiek parų iš eilės daužoma ir Odesa. Tai čia grynai dėl tų derybinių pozicijų, ir ta viltis nėra visiškai be pagrindo, pripažinkim“, – „LNK Vidurdienio žiniose“ komentavo L. Linkevičius.
Pasak jo, yra manančių, kad Rusijai reikėtų pritaikyti kažkokių nuolaidų.
„Kokios tos nuolaidos turėtų būti, V. Putinas labai aiškiai išvardijo: jie nori vėl grąžinti prie SWIFT kai kuriuos bankus, atsiskaitymus palengvinti – viskas tai susiję su sankcijomis ir panašiais dalykais“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Paklaustas, kokios šalys mąsto apie nuolaidas Rusijai, ambasadorius teigė nemanantis, kad tai – šalys. Esą tiesiog vyksta apie diskusijos, egzistuoja ši tema ir Rusija tai jaučia.
„Kita vertus, matyt, reikėjo, žinant visą psichologiją <...>, po to, kai turkai pastatė į vietą Rusiją jau ne vieną kartą ir truputėlį, kai kieno manymu, netgi smogė į nugarą, nuo jų praktiškai nusisuko kai kuriais savo sprendimais, norėta irgi parodyti savarankiškumą, principingumą. Gal tai mažytis kerštas, kaip aš sakau, turkams“, – svarstė pašnekovas.
Ar be Rusijos ir Jungtinių Tautų susitarimo įmanoma apsaugoti laivus, kurie galėtų perkelti grūdus iš Odesos?
Teoriškai, pasak L. Linkevičiaus, tai įmanoma, nes susitarimai su Jungtinėmis Tautomis šalių įtvirtinti atskirai.
„Juk ukrainiečiai nesitarė su rusais, tarėsi su turkais ir Jungtinėmis Tautomis. Ir Jungtinės Tautos tarėsi su turkais ir rusais. Jeigu turkai imtųsi apsaugoti tuos konvojus, teoriškai galima bandyti tą eksportą daryti. Bet tada kyla labai daug klausimų, labai didelė rizika, kokia draudimo kaina, kas imsis drausti tokį krovinį. Pagaliau rusai čia irgi rodys tą principingumą ir aiškins, kad čia yra koviniai-kariniai kroviniai, ką jau dabar sako: bet koks taikinys bus legitimus ir jie negali garantuoti saugumo“, – komentavo ambasadorius.
Kalbėdamas apie Ukrainos kontrpuolimą, L. Linkevičius teigė, jog tolimojo nuotolio raketos Ukrainai iš esmės pakeistų situaciją. Šiuo klausimu, anot jo, galėtų padėti Amerika, bet Pentagonas esą yra užsispyręs ir aiškina, kad Ukrainai to nereikia.
„Tai čia jums atsakymas į klausimą, kaip traktuojama situacija“, – pažymėjo ambasadorius.
Anot jo, „nereikia būti dideliam gynybos ekspertui norint suprasti, kad kontrpuolimas be paramos iš oro, be toliašaudės artilerijos“, be naikintuvų nebus efektyvus.
Nors esą vis tiek Ukraina stengiasi daryti pažangą.
Nuo tada, kai Maskva prieš savaitę atšaukė svarbų susitarimą dėl grūdų, Rusija ne kartą atakavo Odesą – pagrindinį grūdų eksporto centrą.
Kremlius pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos savaitgalį taikėsi į istorinę katedrą Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje, o dėl padarytos žalos apkaltino ukrainiečių oro gynybos sistemas.
Rusijos kariuomenė neigė, kad taikėsi į Kristaus Atsimainymo katedrą, ir, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad į ją greičiausiai pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.
Sekmadienį per išpuolį Odesoje, per kurį smarkiai apgadinti 25 miesto objektai, įskaitant Atsimainymo katedrą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti.
UNESCO išpuolį prieš katedrą ir kitus paveldo objektus griežtai pasmerkė.
Visą L. Linkevičiaus interviu „LNK Vidurdienio žinioms“ žiūrėkite čia: