Naujausias situacijos vertinimas
Karybos ekspertas E. Papečkys Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, jog Bachmute situacija išlieka panaši, tik ukrainiečiai pradeda patys aktyviau kontratakuoti.
„Tie pasislinkimai yra labai nedideli, dėl to didesnę miesto dalį jau kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Bet ukrainiečių išlaikomoje dalyje yra patogesnės gynybinės pozicijos. Ir matome, kad jie po truputį bando rusus atstumti ir praplėsti savo kontroliuojamą zoną“, – tikino karybos ekspertas.
Britų žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos galimai keičia taktiką ir atsisako taikinių, susijusių su Ukrainos elektros energijos tinklu.
Karybos eksperto E. Papečkio nuomone, Rusijos pajėgos bando sutrukdyti būsimą Ukrainos kontrpuolimą.
„Taip, jie bando sutrikdyti telkimą, kad užtruktų pajėgų sutelkimas puolimui. Taip pat bando sumažinti ukrainiečių galimybes remontuoti techniką. Nes vykstant karo veiksmas daug technikos yra prarandama dėl technikos gedimų – nuolat remontuojama. Jie bando tokiu būdu sumažinti ukrainiečių galimybes tą techniką greičiau atstatyti ir pasiųsti į frontą. Tai vyksta kiekviename kare“, – konstatavo Žinių radijo pašnekovas.
Jis pabrėžė, jog pastebima, kad Rusijos atakos galimybės yra labai menkos.
„Tokių masinių antskrydžių, kokius rengdavo anksčiau jau nepajėgia surengti. Akivaizdu, kad jiems trūksta tiek raketų, tiek tų pačių iranietiškų bepiločių“, – tikino E. Papečkys.
Vašingtonas nerimauja, kad planuojamas Ukrainos kontrpuolimas gali virsti kruvinomis skerdynėmis. Paklaustas, kiek Ukraina šiuo metu atrodo pasirengusi kontrpuolimui, karybos ekspertas E. Papečkys, teigė, jog laikas dabar yra pats patogiausias.
„Jau laukti ukrainiečiai negali. Pulti anksčiau negali ir dėl gamtos sąlygų. O kiekvienas puolimas, karas iš viso yra labai pavojingas ir sunkiai prognozuojamas procesas. Kiekvienas, atrodytų, net pats sėkmingiausias puolimas gali patirti nesėkmę dėl įvairių priežasčių.
Visada karas yra didžiulė rizika. Bet kas nepuola, tas nelaimi. Ukrainiečiai turi pulti Rusijos pajėgas. Tik taip bus galima laimėti karą“, – tikino jis.
Keli scenarijai dėl sprogimo virš Kremliaus
Kremlius trečiadienį paskelbė, kad ukrainiečiai dronais kėsinosi į Vladimiro Putino gyvybę. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas sprogimas virš Kremliaus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, jog tai ne Ukrainos darbas.
„Tai gali būti tikrai ir ukrainiečių ataka. Ne kartą esame matę, kad padarę smūgiai ukrainiečiai tai neigia. Bet gana įtartinai atrodo ši visa akcija, nes viskas pateikta lyg taip, kad abejonių nekiltų, jog tai ukrainiečiai smogė, bet tarsi nepadaryta nuostolių. Ir tie vaizdo įrašai netikėti – lyg tą minutę naktį kažkas nufilmuoja tą droną, kuris sprogsta virš Kremliaus“, – svarstė karybos ekspertas E. Papečkys.
Jo teigimu, yra požymių, kurie rodytų, jog šis įvykis – pačių rusų įvykių inscenizacija.
„Tam, kad galėtų pateisinti kažkokius savo veiksmus, arba turėtų pranašumą dabar vykstančiose derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos.
Nes mėgina Ukrainą Vakarams demonizuoti, parodyti, kad tai yra nekontroliuojama valstybė, vykdanti teroristinius išpuolius. (…) Kadangi Rusija iki dabar nepripažįsta, kad ji pradėjo karą ir vadina tai kažkokia specialia operacija, tai propaganda stengiasi išnaudoti“, – sakė E. Papečkys.
Krymo klausimas
Trečiadienį šalia Krymo liepsnojo ir kuro saugykla, Rusija teigia, kad tai nutiko dėl nukritusio drono.
„Ukrainiečiai kryptingai bando sunaikinti kuro saugyklas. Nes įvežti kurą į Krymą bus sunku. Jeigu sėkmingai vyktų puolimas ir būtų atkirstas sausumos kelias į Krymą, beliktų sunaikinti Kerčės tiltą ir Krymas liktų uždarytas. Būtų sunku tada tiek kariauti, tiek ūkinę veiklą vykdyti čia“, – įžvalgomis apie šį įvykį dalijosi karybos ekspertas E. Papečkys.
Žinių radijo pašnekovo nuomone, Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo žodžiai, kad yra įmanoma, jog Krymas būtų susigrąžintas be jokių ginklų panaudojimo, skirti sukelti nerimą Rusijos visuomenei okupuotuose Ukrainos teritorijose.
„Ir padidinti ukrainiečių ryžtą kovoti, pasitikėjimą savo valstybe“, – svarstė jis.
Jis teigė, jog Ukrainos prezidento V. Zelenskio vizitas į Suomiją trečiadienį turi du aiškius tikslus.
„Skandinavijos šalys nuo pat karo pradžios labai palaikė Ukrainą, teikė ypatingai reikalingą paramą karo pradžioje. Gavo daug artimos kovos ginklų (Ukraina, aut. p.), kurie būtent ir padėjo sėkmingai kovoti ukrainiečiams pirminiame karo etape. O visi šie vizitai skirti tam, kad būtų palaikoma parama iš Vakarų ir išreikšti padėką“, – teigė jis.
