Konservatoriai Vilniaus mero rinkimuose kandidatu yra iškėlę Valdą Benkunską, Laisvės partija – Tomą Vytautą Raskevičių, Liberalų sąjūdis – Eglę Radvilę.
M. Jurkynas: kol kas M. Majausko šansai mažesni nei konservatorių bei liberalų kandidatų
Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad M. Majausko pagrindinis taikinys Vilniaus mero rinkimuose bus liberalų bei konservatorių elektoratas.
„M. Majauskas siejamas su sprendimais, kurie susieti su konservatorių partija, o biudžeto priėmime jis palaikė Laisvės partijos idėją pratęsti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms. Tai tas ekonomiškai liberalaus ir galbūt kultūriškai liberalaus iš konservatorių partijos pašalinto politiko elektorato taikinys bus būtent konservatorių ir Laisvės partijos rinkėjai pirmuoju numeriu“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
Todėl politologas akcentuoja, kad M. Majausko dalyvavimas Vilniaus mero rinkimuose kelia tam tikrą konkurenciją tiek konservatorių partijos, tiek ir abejų liberalų partijų kandidatams.
„Tai sudaro tam tikrą konkurenciją, bet viskas priklauso nuo to, kiek konservatorių ir Laisvės rinkėjai yra drausmingi, kiek jie rems savo partijos keltą kandidatą, o ne nepriklausomą kandidatą, kuris administracinės kažkokios patirties didelės neturi“, – sakė jis.
M. Jurkynas teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, kiek realios M. Majausko perspektyvos patekti į antrąjį merų rinkimų turą. Visgi, politologas mano, kad kol kas politiko šansai yra mažesni nei V. Benkunsko ar T. V. Raskevičiaus.
„Apklausose jis dar nėra figūravęs iki šiol, tai sunku pasakyti, kokią paramą kas jam išreikštų. Aš įsivaizduoju, kad jeigu jam būtų išreikšta kokių nors politikų parama, tarkime, koks nors politikas nuspręstų nekandidatuoti ir pareikštų savo nuomonę kaip pritariančią M. Majauskui, tai jo šansai patekti į antrą turą galėtų būti didesni. Dabar, sakyčiau, kad jo šansai vis tiek yra mažesni negu V. Benkunso, T. V. Raskevičiaus, jeigu tų partijų rinkėjai rems tuos kandidatus, kuriuos iškėlė tos partijos, o ne nepriklausomą kandidatą“, – sakė jis.
Politologas svarsto, kad apskritai nepriklausomam kandidatui sėkmingai sudalyvauti mero rinkimuose yra sunkiau nei partijos delegatui.
„Reikia ir finansų rinkiminei kampanijai, ir žmonių tai veiklai, kurie įsitrauks. Vietos savivaldoje yra daug ūkinių klausimų: mašinų stovėjimas, gatvių pralaidumas, transporto kamščiai, šiukšlių išvežimas. (...) Tai čia turbūt daugiau žiūrima į kažkokį administracinį resursą, ar žmogus jį turi, ar turi patirtį ir žmones už savęs“, – svarstė jis.
T. Janeliūnas: M. Majausko įsitraukimas į rinkimus keis situaciją
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, M. Majausko įsitraukimas į rinkimus neabejotinai keis situaciją.
„Žinomo politiko įsitraukimas į rinkimus keis situaciją. Juo labiau, kad Vilniuje labai ryškių ir labai stiprių kandidatų į merus iki šiol neturėjome. Tik A. Zuokas yra ryškiausias ir žinomiausias kandidatas jau daugelį metų, dar ir buvęs meras, bet kitų partijų atstovai nėra tie, kurie būtų didžiulės žvaigždės. Nei V. Benkunskas, nei liberalų abiejų partijų atstovai nėra tie, kurie būtų pačiose aukščiausiose politikų reitingų viršūnėse arba būtų gerai žinomi rinkėjams“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
„Tai M. Majauskas, aš manau, kad be abejo, įsitrauks į tą konkurencinę kovą gana reikšmingai. Ir tiek V. Benkunskui, tiek liberalių partijų atstovams, be abejo, kad bus rimtas konkurentas, aš tuo neabejoju“, – pridūrė jis.
Visgi, politologo nuomone, buvusio Vilniaus mero A. Zuoko situacijos rinkimuose, M. Majausko sprendimas nekeičia.
„Manyčiau, kad A. Zuoko galimybių tai nelabai keičia, tai keičia labiau tų kitų kandidatų, kurie bando šiuo metu konkuruoti tarpusavyje, tarp tų konservatyvių, liberalių požiūrių rinkėjų. Ir atitinkamai pagrindinė kova jau greičiausiai vyks tame antrajame ture“, – sakė T. Janeliūnas, akcentuodamas, kad kol kas prognozuoti, kas pateks į antrąjį Vilniaus mero rinkimų turą, yra per anksti.
Antradienį M. Majauskas pareiškė, kad atsistatydina iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pareigų. Tai parlamentaras pranešė po to, kai, valdantiesiems boikotavus slaptą balsavimą, nepavyko nepasitikėjimo procedūra juo kaip BFK pirmininku.