„Norėčiau, nes šiaip jau (Stambulo – ELTA) konvencija yra Seime, ji buvo pateikta Seimui prezidentės Dalios Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Visgi, premjerė atkreipia dėmesį, kad Stambulo konvencijos ratifikavimą stabdo tai, kad dokumento vertimas, pasak jos, daliai žmonių sukuria daugybę keistų interpretacijų.
„Taip, yra diskusijų apie vertimą, kuris kažkam skamba taip, tarsi sukuria 100 ar 150 minčių ar keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kurių šaltinis, man atrodo, yra toli į Rytus. Nes tai yra tas pats naratyvas, kuris sklaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šitą konvenciją atsiras kažkokios keistos lytys, kurių šiaip gamtoje nėra. Toks nesusipratimas ir visiškas neigimas tikros konvencijos esmės“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Todėl I. Šimonytė svarsto, kad galbūt šias interpretacijas būtų galima išsklaidyti pagerinus konvencijos vertimo kokybę.
„Tai galbūt galima pagerinti vertimo kokybę, kad bent jau toms interpretacijoms būtų mažiau erdvės ir tada bandyti ieškoti sutarimo, nes tikrai, manau, kad Lietuva šiuo klausimu atrodo ne kažin kaip būdama tokioje labai aiškioje mažumoje ir šios konvencijos neratifikavusi“, – sakė Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai. Toks žingsnis žengtas siekiant užbaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą.
Kaip skelbia Europos Parlamento biuras Lietuvoje, ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės ratifikavo konvenciją – jos vis dar turėtų tai padaryti nacionaline tvarka.
Visgi šešios konvencijos dar neratifikavusios ES valstybės – Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija – raginamos nedelsiant tai padaryti.