Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė pasirašė dekretą, pagal kurį E.Kusaitė atleista nuo 2823 eurų (75 MGL) dydžio piniginės baudos mokėjimo.
„Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad nuteistoji sunkiai serga, neturi jokio turto ir pajamų, gyvena iš socialinės pašalpos, o ligos gydymas gali tęstis kelerius metus“, - nurodoma prezidentūros pranešime.
Šią baudą teismas E.Kusaitei paskyrė 2013-aisiais byloje dėl melagingo pranešimo Generalinei prokuratūrai apie esą prieš ją panaudotą fizinį smurtą.
Atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, D.Grybauskaitė dėl sunkios materialinės padėties nuo likusios piniginės baudos mokėjimo taip pat atleido Loretą Rimkutę, trejais metais sutrumpino laisvės atėmimo bausmę mažametį vaiką auginančiai Laurai Anukienei. Nuteistajam Liudui Laurinavičiui, kuris turi mažametį vaiką bei sunkiai sergančius ir jo globos reikalaujančius tėvus, prezidentės dekretu laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta dvejais metais.
Iš viso liepos 2-ąją Malonės komisijos posėdyje buvo svarstomi 134 nuteistųjų malonės prašymai.
Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidentės patarėjai teisės klausimais.
Pernai balandžio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Teismas konstatavo, kad E.Kusaitė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismas pernai merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.
Apeliacinis teismas nustatė, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS)Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.
Sprendimą Generalinė prokuratūra apskundė Aukščiausiajam teismui - teismas pernai gruodį bylos nagrinėjimą atidėjo dėl E.Kusaitės gynėjo K.Stungio mirties ir dėl E.Kusaitės sveikatos problemų - teismui pateiktose pažymose tuo metu nurodyta, kad išteisintoji gydoma Santariškių Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Antakalnio filiale.
E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.