Per savaitę – net trys sprogimo atvejai okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje. Pirmasis jų – sprogimai ant Kerčės tilto, kitą dieną okupantų amunicijos sandėlyje, o ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimai dviejų aerodromų apylinkėse.
Dažnai užpultoje Ukrainoje besilankantis politologas Alvydas Medalinskas anksčiau „LNK“ sakė, jog Rusijos prezidentui V. Putinui kyla naujas iššūkis, kaip jam išsaugoti tą pagrindinį „žaisliuką“, deimantą karūnoje – Krymą su Krymo tiltu.
Buvusio krašto apsaugos viceministro, Seimo nario V. Semeškos vertinimu, sprogdinimai Kryme užgauna V. Putino vyriškumą ir ambicijas, jis ėmėsi keršto, kuris, pasak politiko, gali turėti labai rimtas pasekmes.
„Akivaizdu, kad yra užgautos V. Putino ambicijos, jo deimantas arba gal net vyriškumas, pavadinkime taip (Rusijoje ne retai matuojamas vyriškumas, galia), pažeistas, įspirta į tarpukojį tiesiai, labai taikliai pataikyta ir prasidėjo keršto akcijos. Ir tos keršto akcijos yra pakankamai desperatiškos, taikomasi ne į karinius objektus, o į grūdų sandėlius, į uostus į civilinę infrastruktūrą – to, ko reikia tikėtis iš V. Putino.
Viskas tęsiasi taip, kaip ir prasidėjo karas, naikinama viskas iš eilės. O kadangi šiuo atveju su Krymo tiltu užgautos asmeninės V. Putino ambicijos, keršto akcijų, matyt, matysime daugiau, ir jos tęsis ir nuo to nukentės ne tik ukrainiečiai, ne tik civiliai žmonės, tačiau ir viso pasaulio bendruomenė, ypatingai ta bendruomenė Afrikoje, kuri turi problemų su maisto tiekimu, maisto grandinėmis. Ir tai gali atsiliepti. Be jokios abejonės V. Putinas skaičiuoja ir <...>, matyt, jeigu bus badas tose Afrikos šalyse, padidės migracijos srautai į Vakarų valstybes“, – laidoje „Delfi tema“ penktadienį komentavo V. Semeška.
Semeška: tai atsilieps Rusijos ir Turkijos santykiams
Liepos 17-ąją Rusija oficialiai pasitraukė iš vadinamojo grūdų susitarimo, leidžiančio eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų ir iškėlė sąlygas: svarstyti susitarimo sugrįš, kai Rusijai bus panaikinta didelė dalis ekonominių ribojančių priemonių, kurios yra susijusios su žemės ūkio gamyba.
Turkijai ir Ukrainai, taip pat JT sekretoriatui Rusija oficialiai pranešė prieštaraujanti, kad susitarimas dėl grūdų būtų pratęstas, ir atšaukė grūdų koridoriaus saugumo garantijas.
Tą pačią dieną Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad susitarimas dėl grūdų įėjo į istoriją. Jis pranešė apie numatomą susitikimą su Turkijos užsienio reikalų ministru ir patikino, kad iškilusį klausimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siekiama išspręsti dar iki rugpjūčio.
Rusijos laikysena grūdų susitarimo klausimu yra šantažas, vertino V. Semeška. Vakarai, anot jo, negali sau leisti tam šantažui pasiduoti, o Turkija esą turėtų imtis veiksmų.
„V. Putinas šantažuoja Vakarus eilinį kartą, turėdamas tam tikras kortas savo rankose, ir bando išsiderėti geresnes pozicijas, galbūt, kad būtų prileistas prie derybų stalo. Tačiau, manyčiau, kad Vakarai čia turėtų griežčiau reaguoti.
Žinoma, mums visiems būtų daug džiugiau, kad galų gale arba Turkija, arba koalicija kartu su Turkija imtųsi tam tikrų veiksmų ir sugebėtų apsaugoti tą maisto tiekimo grandinę, kuri nukreipta į besivystančias šalis. Tai tikrai nėra paprasta, yra daug iššūkių, bet, aš manau, kad pats R. T. Erdoganas, žinant jo mentalitetą ir apskritai Rytų kultūrą, šito V. Putinui taip lengvai neatleis, ir dabar reikia žiūrėti, per kokią vietą Rusijai, būtent V. Putino režimui jis smogs.
Aš net neabejoju, kad tai atsilieps Turkijos ir Rusijos santykiams. Neatmesčiau tokios galimybės, jeigu tęsis apšaudymas, jeigu grūdų grandinės tiekimas neatsigaus, <...> kad vis dėlto kažkokie sprendimai iš Turkijos, galbūt iš Vakarų valstybių bus.
Svarbiausia, kad Vakarų valstybės, NATO ir Turkija nepasiduotų šitam šantažui, nes, šiandien pasidavus, bus šantažuojama toliau – tol, kol V. Putinas galų gale prispaus Vakarus, ko visiškai nesinorėtų“, – dėstė parlamentaras.
Roževičius: Vakarai turi suprasti, kad remti Ukrainą reikės dar ilgai
Gal V. Putiną suerzino ir Turkijos lyderio nusiteikimas nebeblokuoti Švedijos narystės NATO?
V. Semeška su tuo sutiko: „Nebus blokuojama Švedijos narystė, buvo grąžinti „Azovstal“ karininkai ne taip, kaip buvo sutarta iš anksto ir vėlgi tai, matyt, V. Putinui kirto per savivertę, V. Putinas pasijautė užgautas ir bando kerštauti atakuodamas <...>.“
Ukraina tęsia kontrpuolimą, tačiau pažangos jame nematyti, o įrodymų, kad Ukrainos pajėgos yra pajėgiausios Europoje, galinčios vykdyti sujungtų pajėgų ir jungtines operacijas, trūksta.
Delfi laidoje dalyvavęs Rytų Europos studijų centro politikos analitikas A. Roževičius pažymėjo, jog pulti yra kur kas sunkiau nei gintis. Svarbiausia, anot jo, kad praktinė parama iš Vakarų Ukrainai nesustotų – tai esą gali būti lemiamas veiksnys karo baigčiai.
„Tas kontrpuolimas yra tikrai labai sudėtinga operacija, kuri vyksta labai dideliam geografiniam ruože. Tikėtis, kad ukrainiečiai galėtų įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą per dvi savaites, buvo mažų mažiausiai naivu. Tai tikriausiai bus operacija, kuri truks mėnesius, jeigu ne ilgiau.
Mes matome, kad iniciatyva yra ukrainiečių rankose. Kontrpuolimas visgi einasi sunkiai, nes rusai turėjo pakankamai laiko įsitvirtinti, sukurti tris, keturias gynybos linijas skirtingose fronto ruožuose. Yra praktiškai ištisi minų laukai, kurie sukuria tam tikrus koridorius, per kuriuos ukrainiečius bando atsivesti, užmėtyti artilerijos ugnimi. Tad labai sunku tikėtis kažkokio stebuklo.
Puolimas visada bus sudėtingesnis nei gynyba. Mes matėm, kad ukrainiečiai per Rusijos ofenzyvą žiemą tikrai gynėsi labai puikiai, praktiškai nebuvo prarasta kažkokių didesnių gyvenviečių, išskyrus Bachmutą. O mes matėme, kad rusai tam puolimui metė viską, ką turėjo. Jų puolimas, žiūrint iš retrospektyvos, buvo visiškas krachas <...>.
Ir būtent Vakarų ryžtas teikti paramą Ukrainai yra vienas svarbiausių klausimų ir būtent šis klausimas greičiausiai atsakys, kaip bus užbaigtas visas karas. Nes jeigu Vakarai bando susikurti sau tokį vaizdinį, kad šis kontrpuolimas, ar ši operacija, yra paskutinė šio karo operacija ir daugiau jokios amunicijos, ir kitų resursų, neteiks Ukrainai, tai yra labai neigiamas signalas. Mums Vakarams reikėtų suprasti, kad parama Ukrainai turės būti teikiama dar labai ilgus metus, net neatsižvelgiant, kokia situacija bus fronte“, – komentavo A. Roževičius.
Įsipareigojo dėl ilgalaikės paramos
Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu G7 šalys pasirašė deklaraciją dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai.
Anot JAV prezidento Joe Bideno, ši deklaracija užtikrins ilgalaikę paramą Ukrainai sukurti gynybinius pajėgumus sausumoje, ore ir jūroje.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatas Kyjivui yra labai reikalingas bei sėkmingas. Jis dėkojo Aljanso šalių vadovams už precedento neturinčią paramą Ukrainai.
Po derybų su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu V. Zelenskis sakė, kad G7 pažadai turėtų būti vertinami ne kaip pakeičiantys narystę NATO, o kaip „saugumo garantijos mūsų kelyje į integraciją“.
G7 planas pristatomas kaip patikinimas, kad Ukraina nebus palikta viena, NATO šalims Vilniuje aiškiai pareiškus, jog Kyjivo kelyje link stojimo į Aljansą vis dar laukia iššūkiai.