Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) yra ne šiaip vadinamas pamatiniu ir svarbiausiu dviejų didžiausių branduolinių valstybių – JAV ir Rusijos susitarimu. Abi šalys ne šiaip gali, bet ir iki šiol yra pasiruošusios po kelis sykius sunaikinti viena kitą. Šimtai branduolinių galvučių po abiejų valstybių lyderių įsakymo gali per keliasdešimt minučių smigti į karinius objektus ir miestus, pražudyti dešimtis ar net šimtus milijonų žmonių akimirksniu. Abi valstybės tai žino ir šiuos ginklus vertina kaip strateginę, pagrindinę atgrasymo priemonę, palaikančią pusiausvyrą.
Tai yra Šaltojo karo laikų ginklavimosi varžybų tarp Vašingtono ir Maskvos palikimas, kai paskelbus kovinę branduolinių pajėgų parengtį nesyk priartėta prie Trečiojo pasaulinio karo ir visuotinio susinaikinimo slenksčio. Iš viso sukurta per 40 tūkst. branduolinių ginklų. Dešimtadalio jų užtektų paversti planetą negyvenamu išdegintos uolos ir radioaktyvių vandenynų gabalu.
Tad kam tos dešimtys tūkstančių galvučių, kurių išlaikymas ir modernizacija kainuoja milžiniškus pinigus? Prieš kelis dešimtmečius Vašingtonas su Maskva sutarė palaipsniui mažinti savo branduolinį arsenalą, o susitarimai buvo atnaujinami. Naujausia susitarimo versija 2010-siais, kurią pasirašius tuometinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė nepanoro gerti šampano su JAV prezidentu, riboja panaudojimui paruoštų branduolinių galvučių skaičių iki 1550.
Susitarimas grįstas ne šiaip skaičiais, bet ir tarpusavio pasitikėjimu. Kadangi pastarojo dvišaliuose santykiuose akivaizdžiai trūksta, sutartis numatė konkrečias patikros procedūras, leidžiančias palaikyti trapią pusiausvyrą ir sunkiai apčiuopiamą ribą tarp atgrasymo ir pasaulio pabaigos scenarijaus. Ir visa tai gali nukeliauti į istorijos šiukšlyną, mat kaip ir kelios kitos svarbios JAV ir Rusijos dvišalės sutartys, kurias jau nutraukė abi valstybės, START susitarimas gali nustoti galioti. To pasekmes pajustų visas pasaulis.
Nežinojo kas tas START?
Iš pirmo žvilgsnio jokios dramos neturėjo būti. Kitaip, nei „Atvirojo dangaus“ („Open skies“) ar vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartys, START niekada nebuvo didelių ar bent jau viešų nesutarimų objektas: tai yra tik dvišalė sutartis, ekspertų vertinimu, abipusiai naudinga, o vienas svarbiausių iš anksto numatytų saugiklių irgi turėtų nuteikti viltingai: praėjus dešimtmečiui po susitarimo abi šalys įsipareigojo atnaujinti sutartį, tačiau to padaryti nepavykus numatytas automatinis 5 metų pratęsimo laikotarpis pagal jau esamas susitarimo sąlygas.
Tačiau viską pakeitė D. Trumpo išrinkimas JAV prezidentu 2016 metais. Jau per pirmąjį pokalbį su Vladimiru Putinu 2017-ųjų sausį Rusijos lyderiui užsiminus apie START pratęsimą D. Trumpas, liudininkų teigimu, sukluso ir žvilgtelėjo į patarėjus: kas tas START?
Tai nebuvo geras ženklas – pirmas iš daugelio. Jei eiliniam statistiniam piliečiui tai yra atleistina, tai JAV prezidentui, kuris, paprastai kalbant, „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“ ir kurio valia bet kurią akimirką galima pradėti Armagedoną, toks požiūris yra pavojingas. Net jei tokie pranešimai tebūtų „JAV prezidento kritikų išsigalvojimas“, pats D. Trumpas dėl START nesyk pademonstravo keistą elgesį, kuris tęsiasi iki šiol.
Sau įprastu stiliumi pirmaisiais kadencijos metais D. Trumpas keikė savo pirmtako Baracko Obamos administracijos pasirašytas sutartis – esą jos blogos ir kenkia JAV interesams. Būtent B. Obama, vos tapęs JAV prezidentu 2009-siais pasiekė reikšmingą Naujosios START susitarimą su Rusija – tai buvo viena priežasčių, dėl ko B. Obama buvo avansu apdovanotas Nobelio taikos premija. Tokio apdovanojimo siekio neslėpęs D. Trumpas vargu ar jį gaus artimiausiu metu.
Be rimtesnių argumentų į šuns dienas išdėjusi START susitarimą D. Trumpo administracija pastaruosius tris metus kartojo, kad esą yra marios laiko pasiekti naują – geresnį susitarimą. Sėkminga START sutartis su Maskva bet kurio JAV prezidento administracijai būtų tarsi vyšnaitė ant torto – reikšmingas strateginis susitarimas, milžiniškas diplomatinis laimėjimas, atitinkantis ne tik JAV nacionalinius interesus, taupantis JAV mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir prisidedantis prie stabilumo ir saugumo užtikrinimo pasaulyje.
Atsibudo per vėlai ir įžeidė kinus
Tačiau laikas seko, o JAV derybininkai atsibudo gerokai per vėlai. Pastaraisiais metais jau tapo įprasta, kad tarptautinius susitarimus laužo arba jų nesilaikymu kaltinamas būtent Kremlius – po Krymo okupacijos 2014-siais, cheminio ginklo „Novičiok“ atakų, naujosios, INF susitarimą pažeidžiančios ginkluotės bandymų, Rusija dėl START laikėsi pabrėžtinai nuosaikiai, ramiai ir deklaravo siekį sąžiningai susiderėti dėl naujo susitarimo. Derybose Kremlius, žinoma, siekė savų tikslų, tačiau bent jau viešai nepriimtinų reikalavimų nekėlė.
JAV – priešingai, nuo pat pradžių elgėsi aikštingai ir neprognozuojamai: 2018-siaisi Helsinkyje su V. Putinu susitikęs ir viltingai apie naują START susitarimą prabilęs D. Trumpas užsispyrė ne tik pasiekti, kad B. Obamos laikų sutartis būtų perrašyta, bet ir panoro sunkiai įgyvendinamos sutarties sąlygos – į naująją START turėjo būti įtraukta Kinija. Pekinas pabrėžtinai laikėsi visiškai abejingos pozicijos – Kinija nei pati norėjo būti tokio susitarimo dalyve, nei pageidavo, kad ją įtrauktų.
Įtampa ir nesusipratimų kulminacija pasiekta jau šių metų sausį. Po beviltiškų derėjimo kėlinių šių metų pradžioje, o vėliau ir birželį ir liepą JAV ir Rusijos derybininkai reikšmingai nepasistūmėjo, tačiau JAV ėmė elgtis dar keisčiau: reikalavimą į susitarimą įtraukti Kiniją simbolizavo nuotrauka iš vienų derybų pradžios, kai ja pasidalijęs vyriausias JAV derybininkas – D. Trumpui ypač lojalus, tačiau derybiniais gebėjimais negarsėjantis Marshalas Billingslea sumanė paspausti Pekiną.
„Derybos Vienoje tuojau prasidės. Kinija nepasirodė. Pekinas iki šiol slepiasi po Didžiąja slaptumo siena ir augina branduolinį arsenalą“, – gyrėsi M. Billingslea, kuris ginklų kontrolės pasiuntiniu pernai buvo patvirtintas tik po to, kai D. Trumpui nepavyko jo prastumti į žmogaus teises kuruojančią poziciją – jam priminti nekuklūs M. Billingslea pasisakymai apie tardymo metodus – kankinimą vandeniu ir dar baisesnius, už kuriuos pasisakė šis pareigūnas. Derybose Vienoje M. Billingslea savo teiginį iliustravo nuotrauka su raudonomis vėliavėlėmis.
Iš pradžių oficialus Pekinas pasipiktino, kad Kinijos vėliavos derybose naudotos be kinų sutikimo, o greitai kinai jau piktinosi, kad M. Billingslea sugebėjo susimauti išstatydamas neteisingas Kinijos vėliavas – apverstas aukštyn kojomis.
Kinija ir netgi jos nepalaikantys ekspertai nesyk leido suprasti, kodėl Pekinas nėra suinteresuotas nauja START sutartimi. Kaip pabrėžė Hansas Kristensenas, Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto direktorius, Kinijos branduolinis arsenalas (tikslus skaičius nėra žinomas, spėjama – apie 200-300 branduolinių galvučių) yra gerokai mažesnis, nei Rusijos ar JAV, kinai, net ir kasmet įspūdingais tempais stiprinantys savo branduolinius pajėgumus kinai nėra suinteresuoti atskleisti savo tikrųjų skaičių ar juo labiau įsileisti ginkluotės inspektorių.
Pastarųjų vizitai – po keliolika per metus JAV ir Rusijai leidžia ne tik palaikyti pusiausvyrą, bet ir žinoti apie viena kitos pajėgumus daugiau, nei leistų vien žvalgybiniai duomenys.
„Palydovinės nuotraukos, kitos technologinės priemonės ar žmogiškosios žvalgybos ištekliai tėra pagalbinės priemonės – ginkluotės inspektoriai, kurie atvyksta į pasirinktą objektą iš anksto neįspėję gali pamatyti daugiau, ypač jeigu būtų norima ką nors nuslėpti“, – teigė ekspertas. Jeigu Kinija išties turi ką slėpti, kaip argumentuoja JAV, kinai juo labiau nesuinteresuoti patikrinimais.
Pagrįstos Rusijos patyčios iš JAV
Galiausiai iš JAV viešų derybinių reikalavimų sąrašo Kinija dingo, tačiau visišką sąmyšį sukėlė M. Billingslea pareiškimai, esą derybose pasiekta pažanga, o JAV ir Rusijos prezidentai pasiekė principinį „džentelmenų“ susitarimą pratęsti START: dėl Kinijos neva sutarta, kad ji prisijungs „vėliau“, o sutartis bus automatiškai pratęsta įšaldant dabartinius pajėgumų skaičius. Viltis, kad likus kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų D. Trumpas gaus proga pasigirti reikšmingu laimėjimu subliuško per kelias valandas.
Rusijos užsienio reikalų viceministrui Sergejui Riabkovui tai buvo proga išsityčioti iš JAV pasiuntinio, kuris jau kelis mėnesius ne tik Rusijos žiniasklaidoje, bet ir JAV ir tarptautinių ekspertų bendruomenėje kėlė nepasitenkinimą dėl savo keisto elgesio. Dabar M. Billingslea buvo pagautas meluojantis arba įspraustas į kampą paties D. Trumpo – bet kuriuo atveju nepavydėtina padėtis.
„Vašingtonas kalba apie tai, ko trokšta, o ne tai, kas realu. Jei amerikiečiams reikia pasitarti su viršininkais dėl to, ką jie neva sutarė su Rusijos federacija prieš jų rinkimus, tai jie to negaus“, – įgėlė S. Riabkovas. V. Putinas pridėjo savo pašaipią pastabą, pabrėžtinai viešoje vaizdo konferencijoje su Užsienio reikalų ministru pateikdamas paskutinės minutės „karštą“ pasiūlymą: sutartis įšaldoma vieneriems metams be jokių pakeitimų.
„Prašau suformuluoti mūsų poziciją mūsų partneriams JAV ir gaukite bet kažkiek suprantamą atsakymą kaip galima greičiau“, – užduotį S. Lavrovui suformulavo V. Putinas.
Tokia stalo teniso partija virto komišku apsižodžiavimu – Rusija pareikalavo, kad mainais į Kinijos įtraukimą ateityje prie derybų stalo būtų susodintos ir kitos branduolinės valstybės, pirmiausiai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, kurios to daryti nepageidauja.
Dar mažiau noro riboti ar leisti tikrinti savo branduolinius arsenalus turėtų Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ar juo labiau Izraelis, kuris nei pripažįsta, nei neigia turintis branduolinių ginklų.
Buvusi aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnė, o dabar Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro politikos direktorė Alexandra Bell pabrėžė, kad tokia priešrinkiminė M. Billingslea ir visos JAV administracijos skuba pasiekti bent jau kažkokį susitarimą su rusais atrodo apgailėtina, turint omeny tiek mėnesius kartotą mantrą esą „yra daug laiko, nereikia skubėti“ bei patį pasiūlymo turinį.
Įdomu tai, kad Kremlius net neužspaudė ant viešos žaizdos – nesyk aptarinėtų V. Putino ir D. Trumpo santykių bei baimės dėl galimų judviejų slaptų susitarimų. Būtent START pratęsimui nereikalingas Kongreso pritarimas ir D. Trumpas gali vienašališkai priimti sprendimą.
Neliks sutarties – na ir kas?
Tačiau tokio sprendimo D. Trumpas, regis, taip ir nepriėmė: savaitgalį M. Billingslea į V. Putino pasiūlymus atsakė išreikštu apgailestavimu, kad esą būtent rusai nenori pasiekti susitarimo, kuris yra garbingas ir naudingas abejoms pusėms.
„Jo darbas beveik baigtas. Po tai, kai administracija iššvaistė 3,5 metų svarstant Naujosios START prasmę, greitai viešųjų ryšių kampanija su išankstinėmis sąlygomis, kurių jis žinojo, kad Rusija niekada nepriims, jis gali iškelti rankas ir sakyti, kad „tai jų kaltė“ ir leisti sutarčiai žlugti“, – nusivylimo neslėpė H. Kristensenas.
Antradienį Rusija dar kartą viešai išplatino savo poziciją: esą nesulaukus deramos JAV reakcijos Kremlius pasiūlė abejoms valstybėms vienerių metų laikotarpiui įšaldyti savo branduolinius arsenalus, konkrečiai branduolines galvutes, jeigu Vašingtonas daugiau nekeltų jokių papildomų reikalavimų. Net ir tokia sąlyga JAV yra sunkiai priimtina, mat amerikiečiai jau pradėjo naujos branduolinės galvutės W80-4 kūrimo darbus.
Ši ypač daug prieštaringų reakcijų sukėlusi nedidelės galios (nuo kelių iki keliolikos kilotonų) galvutė būtų tvirtinama prie naujos kartos sparnuotųjų raketų. Įšaldyti ar atidėlioti šios galvutės, kurios programa JAV mokesčių mokėtojams kainuos apie 11,4 mlrd. dolerių darbus JAV nėra linkusios.Todėl vis labiau tikėtina START baigtis. Sutarties žlugimo pasekmes pajustų ne tik nesusitarusios šalys. Galima būtų įvardyti kelias jų.
Pirma, JAV viešai išreikšti pasiūlymai, netgi atsisakius išankstinės derybinės pozicijos dėl Kinijos įtraukimo, tebelieka sunkiai priimtini Rusijai ir net pačioms JAV. Tokio susitarimo dėl 5 metų sutarties esmė – visų rūšių branduolinių ginklų bei jų pristatymo priemonių vystymo sustabdymas: skaičiai lieka tokie, kokie yra dabar ir nauji ginklai nekuriami.
Bet tai reiškia, kad įšaldymas apima ne tik šiuo metu abiejų šalių ginkluotėje esančius starteginius bombonešius su sparnuotomis raketomis, povandeninius laivus su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis ir sausumoje esančias strategines pajėgas – raketų šachtas bei mobilius raketų paleidimo įrenginius su branduolinėmis galvutėmis, bet ir nedislokuotus bei taktinius branduolinius ginklus.
Pastarieji ginklai skirti ne tik atgrasymui, bet ir teoriškai gali būti naudojami mūšio lauke prieš karinės infrastruktūros objektus – oro uostus, uostus, vadavietes, technikos ir karių sankaupas. Mažesnės galios (nuo kelių iki kelių šimtų kilotonų galios) branduolinės galvutės yra mažesnės, tad gali būti tvirtinamos prie mažesnių raketų arba bombų.
Rusija tokių galvučių, kaip spėjama turi apie kelis tūkstančius, ypač nedislokuotų, tik saugomų sandėliuose, bet nežinomas ne tik tikslus pačių galvučių skaičius, bet ir dislokuotų, t. y. jau parengtų panaudojimui skaičius. Pritvirtinti sandėlyje saugomą branduolinę galvutę prie raketos – tai ne lemputę į kištuką įsukti, turint omeny incidento riziką.
Kita vertus Rusija pastaraisiais metais stiprina įvairių sparnuotųjų raketų arsenalą – paleidžiamos iš lėktuvų, laivų arba iš sausumos (žlugus INF sutarčiai) jos yra ypač mobilios ir gali būti naudojamos tiek su konvencinėmis, tiek su branduolinėmis galvutėmis. Viena iš tokių sistemų, dėl kurios kūrimo ir žlugo INF sutartis yra sparnuotosios raketos 9M729 (pagal NATO klasifikaciją SSC-8), kurios dėl savo šūvio nuotolio (apie kelis tūkst. km) kelia ypač didelį NATO šalių Europoje nerimą. Kuri sparnuotoji raketa yra su įprasta, o kuri su branduoline galvute? Niekas negali pasakyti.
Vis dėlto taktiniai branduoliniai ginklai niekada nebuvo START sutarties objektas, tad JAV noras jas įtraukti Maskvą ne šiaip suerzino, bet ir leido kalbėti apie JAV nepriimtiną temą – amerikiečių taktinių branduolinių ginklų atitraukimą iš Europos. Būtent tokia perspektyva oficialiai buvo D. Grybauskaitę suerzinusi priežastis, dėl kurios ji atsisakė vykti į Prahą susitikti su B. Obama.
Tuomet JAV tuomet nė nesileido į derybas su Rusija dėl JAV taktinių branduolinių ginklo atitraukimo iš Europos, nors tokių pageidavimų reiškė tiek Maskva, tiek kai kurios Europos politinės jėgos. Amerikiečiams jų branduolinės bombos B-61 yra ne šiaip taktiniai ginklai, kurių Europoje (Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje ir Turkijoje) saugoma apie 200, bet ir viena svarbiausių gijų su NATO: šios bombos kartu yra ir NATO branduolinio atgrasymo politikos dalis – tokius branduolinius ginklus karo atveju galėtų naudoti ne tik amerikiečiai, bet ir sertifikuotos minėtų Europos šalių naikintuvų įgulos.
Todėl antra, jeigu JAV prie D. Trumpo leistųsi į derybas dėl taktinių branduolinių ginklų atitraukimo iš Europos, mainais į naują START susitarimą, tai būtų tektoninis lūžis tiek kalbant apie Vašingtono įsipareigojimus, tiek apie Europos pasirinkimą – strateginės autonomijos idėjas jau nesyk siūliusi Prancūzija (kuri turi savo branduolinius ginklus) būtų vienas iš nedaugelio pasirinkimų, kuris leistų NATO išlikti branduoliniu Aljansu ir užtikrinti šį skėtį Europos šalims. JAV nesutikus svarstyti tokių ginklų atitraukimo ir reikalaujant, kad Rusija nusileistų dėl savųjų galvučių, susitarimo tikėtis, pasak ekspertų, iš viso neverta.
„Rusija nesutiks daryti kažko, kas yra didžiausias JAV ir NATO rūpestis, jei negaus kažko mainais. Jei bus susitarimas, rusams reikės kažką duoti“, – pažymėjo Carniegio instituto ekspertas Jamesas Actonas, pažymėjęs, kad ekspertų bendruomenėje dabar didesne tikimybe laikoma JAV priešraketinė gynyba.
Trečia, šios paaukojimas sukeltų tokią pat, jeigu ne didesnę krizę Europoje, mat priešraketinės gynybos objektai Lenkijoje ir Rumunijoje, į kuriuos investuota šimtai milijonų dolerių jau paruošti – Rumunijoje „Aegis Ashore“ objektas su 24 raketomis perėmėjomis jau veikia, o Lenkijoje toks pat priešraketinės gynybos objektas pastatytas ir misiją vykdys nuo 2022-ųjų.
Oficialiai nuo „grėsmės iš Irano“ skirtas JAV priešraketinės gynybos skydas Europoje kartu yra ir NATO priešraketinės gynybos ašis, nors Rusija jau keliolika metų kalba, kad JAV priešraketinė gynyba Europoje yra nepriimtinas projektas, kuri kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. Būtent neva atsakant į tokią grėsmę Rusija prieš kelis metus pristatė naujos kartus ginklus, kurie esą įveiktų bet kokią priešraketinę gynybą: iš pradžių šiuos ginklus išgyrė pats V. Putinas, o vėliau liaupsinti „analogų pasaulyje neturinčius“ ginklus ėmė Kremliaus propagandistai.
Bet kurių iš šių priemonių – tiek JAV taktinių branduolinių ginklų, tiek priešraketinės gynybos įtraukimas į START derybas ir vieno arba abiejų aukojimas neigiamai atsilieptų transatlantiniams santykiams. Tačiau įstrigusios derybos taip pat turi savo kainą: START galiojimas baigiasi vasario 5-ąją, o nesusitarus bus automatiškai pratęstas.
Tačiau yra ir ketvirta: abi valstybės galės neribotai vystyti naujas ginkluotės sistemas: Rusija – balistines tarpžemynines raketas „Sarmat“, hipergarsinius ginklus ir torpedas su branduoliniais užtaisais, o JAV – hipergarsinius ginklus, naujus bombonešius ir naujos kartos branduolines galvutes. Jei jų START sutartyje nėra, tai jų niekas ir nedraudžia vystyti, o kartu ir neįpareigoja parodyti inspektoriams, nepaisant viešai ir kiek netikėtai išsakyto Rusijos geros valios ženklo – į naują susitarimą įtraukti ir naujos kartos ginkluotę.
Tai reikštų ne tik naujas ginklavimosi varžybas, kurias JAV tikisi laimėti, manant, kad Rusija tiesiog neturi finansinių galimybių tęsti savo ambicingą perginklavimo programą, bet didesnę START žlugimo tikimybę: nė vienai valstybei nebūtų paranku tęsti savo įsipareigojimų varžant senesnę ginkluotę, jei naujajai netaikomi jokie ribojimai.
Penkta: tai taip pat reikštų ir inspektorių vizitų pabaigą ir dar mažesnį abipusį šalių pasitikėjimą, o kartu ir signalą kitoms šalims: jei susitarti dėl branduolinių ginklų nesugeba didžiosios šalys, kodėl tokių ginklų neturėtų siekti ir kiti, pavyzdžiui abejonių dėl JAV saugumo garantijų per pastaruosius 4 metus įgijusios Pietų Korėja, Saudo Arabija.
Galiausiai šešta: Kremliui naudinga ir pati sąmyšio situacija: net jei Rusija ir nebus pajėgi „iškepti“ tiek naujų raketų, kiek yra ambicingai užsibrėžusi, JAV prezidento rinkimų lapkričio pradžioje baigtis nieko pernelyg dramatiškai nepakeis. Vėl laimėjus D. Trumpui jam teks vykdyti pažadus, kad JAV reikalavimai derybose tik augs, ko amerikiečiai gali būti nepajėgūs padaryti, turint omeny jau atskleistas derybines pozicijas ir sąjungininkų nepritarimą Vašingtono veiksmams.
Laimėjus D. Trumpo varžovui Joe Bidenui, kuris jau pasisakė už sutarties pratęsimą 5 metams liks labai nedaug laiko susiderėti dėl svarbių detalių – JAV prezidento inauguracija vyks sausio 20-ąją, likus vos 2 savaitėms iki START sutarties pabaigos, kai dar nebūtų suformuota naujojo prezidento komanda. JAV turėtų sutikti su esama padėtimi ir liktų silpnesnėje pozicijoje bet kokios būsimose derybose, mat išeikvojus 4 metus būtų sunkiau susiderėti su Rusija, kuri gali turėti papildomų reikalavimų ir visiškai naujos kartos ginkluotę.