„Kare tiesa yra tokia vertinga, kad ji turėtų nuolat būti saugoma melais“, – ši, regis, logiška ir net banali, tačiau ne kartą pasiteisinusi legendinio britų premjero Winstono Churchilio frazė, pasakyta
1943-siais ir šiandien yra aktuali taip pat, kaip Antrojo pasaulinio karo metais.
Anuomet Sąjungininkai planavo kelias dideles kontrpuolimo ir desantines operacijas prieš nacius bei pasitelkė apgaulės priemones – klaidino priešininką apie tikruosius įsiveržimo planus, kūrė netikras armijas, netgi pamėtėjo šūsnį slaptų dokumentų.
Tad kai praėjusią savaitę viešumoje ėmė sklisti „visiškai slaptai“ žymomis pažymėti dokumentai, daugiausiai susiję su JAV kariškių bei žvalgybininkų vertinimais apie tai, kaip klostosi karas Ukrainoje, daug kam galėjo įsižiebti skeptiškumo skalę matuojančios lemputės.
Ar tai – dar viena apgaulė, skirta rusams? O gal dokumentai, kuriuos įvardyti neviešinti duomenys apie Ukrainos pajėgų būklę, apginklavimą, ukrainiečių ir rusų nuostolius, pateikta galybė įslaptintų duomenų, vertinimų, išties rodo tikrąjį paveikslą?
Ar vis dėlto tai yra skandalingas kontržvalgybos susimovimas, JAV ir Ukrainos nedraugų – tegu ir pavienių veikėjų darbas? Jei taip – kas ir kodėl iš tikrųjų paviešino slaptus dokumentus, kam siekta padėti, o kam – pakenkti?
Kas tiesa, o kas melas
Daugelis šių klausimų kol kas lieka neatsakyti. Tačiau keli dalykai jau yra aiškūs. Pirma – tai itin detalūs dokumentai, juose gausu amerikiečių kariškių taip mėgstamų lentelių, žemėlapių, o ypač akronimų. Ne specialistų akims nedaug ką sakantys sutrumpinimai yra pernelyg specifiniai, panaudoti atitinkamame kontekste, kur trumpinių žargoną supranta tik dirbti su įslaptinta karine ar žvalgybine informacija pratę žmonės.
Ir visa tai iš tikrųjų siauram ratui žmonių tapo prieinama ne praėjusią savaitę, o vėliausiai kovo 1 d., nors dar mėnesį niekur nebuvo platinama ar bent jau tai nepastebėta.
Visi dokumentai buvo nufotografuoti po vieną, keli netgi paglamžyti, tarsi skubant ir stengiantis nepalikti elektroninių pėdsakų – dokumentų nuotraukos iš pradžių buvo įkeltos ne į „Telegram“ kanalus, kaip praėjusią savaitę skelbė „The New York Times“, o „Discord“ pokalbių platformoje, į serverį, kur įprastai vartotojai dalijasi informacija, nuomonėmis, ginčijasi apie „Minecraft“ žaidimą.
Vien tai jau gali pasirodyti, kaip absurdas, kad slapti dokumentai buvo nukišti ten, kur įprastai renkasi vaikai ir paaugliai, ginčuose įrodinėjantys savo tiesą.
Būtent tokiomis aplinkybėmis pirmoji šūsnis dokumentų, pažymėtų „Visiškai slaptai“, t.y. aukščiausia JAV slaptumo žyme, atsidūrė serveryje po to, kai vienas vartotojas panoro laimėti ginčą dėl to, kokia iš tikrųjų padėtis yra Ukrainos fronte.
„Štai, šiek tiek nutekintų dokumentų“, – tai buvo ankstyviausias įrodymas, kad įslaptinti duomenys klajoja po internetą, o juos platina vartotojas, pasivadinęs „WowMao“. Apie 30 dokumentų išplatinęs vartotojas balandžio 7-ąją juos ištrynė. O tai dar vienas ženklas, kad arba padaryta baisi klaida, kurią kažkas bando ištaisyti, arba jaukiama informacinė erdvė, kuriama intriga bei triukšmas.
Juk tai, kas sykį patenka į internetą, vargu ar galima visiškai pašalinti – šimtai vartotojų spėjo išsisaugoti įslaptintus dokumentus ir ėmė juos platinti. O kai kurie – ir manipuliuoti. Būtent tada kilo skandalas, kai praėjusią savaitę Prorusiškuose „Telegram“ kanaluose, „4chan“ platformoje ir kitur ėmė plisti kelios dokumentų nuotraukos, „Donbaso mergužėle“ pasivadinusios vartotojos „Donbass Devushka“ platinami dokumentai sukėlė įtarimų.
Ir nors beveik absoliuti dauguma dokumentų atrodo autentiški, t. y. bent jau sukurti amerikiečių, ne rusų ar kieno nors kito, tai, beje, pripažino ir Pentagonas, nutekinimą pavadinęs grėsme nacionaliniam saugumui, bent vienas „Donbass Devushka“ dokumentas galėjo kristi į akis.
Dokumente buvo paminėti JAV žvalgybos vertinimai apie rusų ir ukrainiečių nuostolius. Jei viešumoje šių skaičių amplitudė skiriasi ir dažniausiai įvardijama būtent kaip bendri nuostoliai, t. y. žuvusieji skaičiuojami su sužeistaisiais, dingusiais be žinios, tai viename įslaptintų Pentagono dokumentų juodoje statistinėje lentelėje išskirti būtent žuvusiųjų skaičiai.
Rusų kanaluose platinami dokumentai išsiskyrė tuo, kad ukrainiečių žuvusiųjų priskaičiuota per 72 tūkst., o rusų – tik 16-17 tūkst. Kremliaus propagandiniai kanalai greitai pasičiupo šią melagieną, nė nekreipdami dėmesio į faktą, kad lentelės duomenys buvo akivaizdžiai iškraipyti – tai rodė ne tik įtartini tarpai tarp skaičių, prastesnė, nei kitų dokumentų raiška, bet ir kiti skaičiai.
Pavyzdžiui, per visus metus karo rusai esą neteko 7 lėktuvų ir 8 sraigtasparnių, kas yra visiškai nerealu, nes vien vizualiai patvirtintais, viešai prieinamais duomenimis tikrasis skaičius siekia 72 lėktuvus ir 82 sraigtasparnius.
Rusų propagandistai nepersistengė galvodami ir apie melagingą sunaikintos sausumos kovinės technikos skaičių – esą neteko vos 600 transporto priemonių, nors visa Ukraina jau yra nusėta tūkstančiais sunaikintų rusų tankų, šarvuočių, kitos technikos.
Tikrasis žuvusiųjų skaičius, JAV vertinimais, siekia apie 43,5 tūkst. žuvusių rusų ir iki 17,5 tūkst. žuvusių ukrainiečių.
Labai rizikingas ir pavojingas elgesys
Tad jei praėjusią savaitę pasklidę pirmieji 5 dokumentai dar kėlė abejonių dėl savo autentiškumo, pirmiausiai dėl grubaus ir primityvaus montažo, likusiuose dokumentuose, regis, atsispindi reali, neiškraipyta statistika. Ir klausiant, kam naudingas toks paviešinimas, pirmiausiai atsakymas, regis, yra akivaizdus – Rusijai.
Pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui. Jei Vakarų šalių karinė pagalba Ukrainai, konkrečiai kalbant apie tankų, pėstininkų kovos mašinų tiekimą nėra jokia paslaptis, o skaičiai yra viešai įvardijami, tai statistinėse lentelėse didelių staigmenų nebūta.
Tačiau tokie duomenys, kaip šaudmenų, amunicijos eikvojimas, šio proceso dažnumas, ukrainiečių brigadų poreikiai, trūkumai – visa tai yra jautri, neviešintina informacija. Dar jautresnė informacija, kuri atsispindi dokumentuose – Ukrainai vis opesnės problemos, oro gynybos padėtis: jau vasarį pažymėta, kad kai kurių oro gynybos priemonių ukrainiečiams ims trūkti balandžio pradžioje, o kitos, pavyzdžiui, S-300 sistemos bus visiškai išeikvotos gegužę – tiesiog nebeliks raketų.
Be to, dokumentuose išklota informacija apie vadaviečių, oro gynybos sistemų, ukrainiečių brigadų buvimo vietas, numeriai, t. y. visa tai, kas bent kiek nuovokos turinčiam priešininkui gali būti naudinga net ir praėjus keliems mėnesiams, nepaisant to, kad informacija iš pažiūros atrodo pasenusi. Karas Ukrainoje jau ne kartą parodė, kad net ir senos informacijos paviešinimas gali būti pavojingas.
Ukrainiečiams tai žalinga todėl, kad atskleidžiami jų pajėgumai, taktinė situacija, pajėgų dydis ir sudėtis. JAV žvalgybos priemonių, metodų, procedūrų aptarinėjimas yra žalingas patiems amerikiečiams, net jei visa tai būtų gudraus plano dalis.
Silpnųjų ir stipriųjų pusių atskleidimas bet kuriuo atveju yra vertinga informacija žvalgybai, mat tai rodo kelis dalykus. Pirmiausiai matoma reali padėtis, bent jau iš amerikiečių perspektyvos – tiek apie ukrainiečius, tiek ypač apie rusus, o šiuos duomenis Kremlius gali palyginti su savo turimais ir daryti išvadas.
Antra, amerikiečių žinojimas apie rusų pajėgumus, jų buvimo vietas, intencijas Rusijai yra aiškus signalas, kad jų gretos yra skylėtos. Tai nebūtinai reiškia, kad Rusijos pajėgose yra prasiskverbę amerikiečių šnipai, užtenka vien technologinių priemonių, galimai ir išdavikų. Bet tai taip pat yra signalas rusams, kad skyles reikia kamšyti – nesinaudoti įprastais informacijos perdavimo būdais, labiau maskuoti savo dalinių judėjimą ir pan.
Dokumentuose atskleidžiama, jog į rusus dėmesį nukreipė tiek amerikiečių Signalų žvalgybos tarnybos su NSA priešakyje, tiek Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA), be to – rusus aktyviai šnipinėja JAV nacionalinis žvalgybos biuras, kuris valdo ypač įslaptintus palydovus. Teoriškai Kremlius šią informaciją žino, tačiau konkrečių taikinių įrodymas gali lemti rusų prisitaikymą.
Visa šia informacija rusai galėtų pasinaudoti keisdami duomenų ir informacijos perdavimo procedūras, klaidinti priešininkus, o išstudijavę amerikiečių metodus – pritaikyti prieš juos.
Kam ir kodėl tai naudinga
Ir būtent čia prasideda visos keistenybės bei įdomumai. Mat ne mažiau svarbu už tai, kas ir kaip nutekino įslaptintą informaciją yra tai, kodėl tai padaryta, kodėl imtasi būtent viešinimo taktikos?
Juk jei įslaptinti duomenys buvo ar yra naudingi rusams, tikėtina, kad juos vertėjo laikyti paslaptyje, t.y. – žinoti apie tai, ką žino priešas, bet nežino, kad tu žinai, visada atrodo vertingiau už paviešinimą, kuris sukelia tik sąmyšį.
O vien sąmyšio, ypač viešo, norint sustabdyti rengiamą ukrainiečių kontrpuolimą neužteks. Kas iš to, kad visi dabar gali žinoti apie tai, ką mane ar planavo JAV vasario-kovo mėnesiais, jei kontrpuolimas dar neprasidėjo.
Akivaizdu, kad mažiausiai vienu dokumentu bandyta pasinaudoti propagandiniame fronte, t.y. manipuliuoti duomenimis apie žuvusiųjų skaičius. Tačiau tokio veiksmo vertė yra labai abejotina ar bent jau menka – na ir kas, kad pavyko išpūsti burbulą apie tariamai didesnius ukrainiečių nuostolius, nei iš tikrųjų? Juk netgi rusų tinklaraštininkai puikiai žino tikruosius rusų nuostolius irk ą tai lemia bei keičia – dešimčių tūkstančių karių vien žuvusiais per metus netekusi Rusija jau ir taip stringa savo rengiamose puolimo operacijose, toliau patiria didelius nuostolius. Bet kam tai rūpi?
Kremliuje, regis, nelabai kam, išskyrus rusų karo vadus, kuriems reikia toliau vykdyti operacijas ir neprasileisti dar vieno triuškinančio ukrainiečių kontrpuolimo.
Todėl neatsitiktinai pastaruoju metu linkstama link visai kitų nutekinimo motyvų: esą tai buvo rizikingos, tačiau pasiteisinusios JAV bei ukrainiečių strategijos dalis. Viena vertus, Vakarų šalims dabar lengva komentuoti aptakiai, mat remiamasi nepatvirtinta, neoficialia informacija, kurios autentiškumu abejojant, pagal norus galima sudaryti visiškai priešingą įvaizdį.
Be to, gali būti visiškai nesvarbu, ką dabar viešai kalba Pentagonas, Baltieji rūmai ir Kyjivas apie neva didelį susirūpinimą, vykdomus tyrimus ir kartėlį bei nepasitikėjimą tarpusavyje dėl nutekintų dokumentų. Tai gali būti tik pėdų mėtymas ir akių dūkumas, neatsitiktinai ir Maskva jau viešai reiškia abejones, mat jei dokumentais bandoma sudaryti įspūdį, jog Ukraina yra silpnesnė, nei yra iš tikrųjų, tai kontrpuolimo atveju gali tapti rimtu koziriu ukrainiečiams.
Tikrasis tokių svarstymų apie tariamai nutekintus duomenis tikslas gali būti ir vienos didelės apgaulės ar sudėtinio plano Ukrainai ruošiantis kontrsmūgiui dalis.
Ar tai buvo bandymas išaiškinti galimus rusų šnipus, pasinaudoti įtarimais apie kai kuriuos amerikiečių pareigūnus, galimai – dvigubus agentus, kurie oficialiai dirba Vašingtonui, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendė pakenkti JAV, kas nebūtų naujiena, ar tai buvo tiesiog bandymas sujaukti Kremliaus kortas – visa tai dabar yra tik kelios iš viešai aptarinėjamų versijų.
Ir jos atrodytų visiškai logiškai, jei į viešumą būtų patekę tik keli dokumentai su Ukrainos pajėgų aprūpinimu, jų bei priešininkų nuostoliais, šaudmenų eikvojimu.
Tačiau kai viešumoje atsidūrė ir daugiau šalutinės informacijos, kuri vargu ar gali būti kaip nors naudinga Ukrainai ar jos sąjungininkams, ruošiantiems staigmenas Kremliui, dabar užtikrintai pasakyti bei įrodyti vienaip ar kitaip negali niekas.
Pavyzdžiui, jei tokie amerikiečių žvalgybos vertinimai, kad Egiptas bandė Rusijai parduoti 40 tūkst. vienetų artilerijos šaudmenų gali būti tiek JAV santykiams su Egiptu kenkiantis žingsnis, tiek ant subtilumo ribos balansuojantis įspėjimas Kairui nežaisti tokių žaidimų – nuo JAV finansinės ir karinės paramos priklausantis Egiptas turėtų suprasti tokius signalus.
Kita vertus, JAV žvalgybos tarnybų vykdomi šnipinėjimai, pavyzdžiui, pokalbių pasiklausymai ar kita veikla susijusi su elektronine ir signalų žvalgyba, kaip rodo išplatinti dokumentai, vykdoma net prieš JAV sąjungininkus, pavyzdžiui, Pietų Korėją. Ar tokia informacija gali būti kuo nors naudinga Seului, Vašingtonui bei Kyjivui? Arba, pavyzdžiui, tai, kad Ukrainoje esama Latvijos specialiųjų pajėgų karių.
Vėlgi, šie klausimai, regis, nebus visiškai atsakyti iki tol, kol neprasidės Ukrainos kontrpuolimas ir nebus aiškūs jo rezultatai. Ši operacija anonsuojama jau kurį laiką. Tad tai, kas dabar, galimai, atrodo akivaizdu nebūtinai reiškia tai, kas nutiks iš tikrųjų.
Bet kuriuo atveju nutekinta informacija gali sukelti visiškai skirtingas pasekmes: jei tai buvo Pentagono nesėkmė, tai gali kaip nors atsiliepti Ukrainos kontrpuolimui, JAV žvalgybinėms operacijoms, suardyti pasitikėjimą amerikiečiais. Ukraina jau nebeturi laiko prabangos klysti, o numatytas kontrpuolimas gali tapti lemtingu ir paskutine Kyjivo viltimi šiame kare, tad bet kokia žvalgybinė nesėkmė šiuo atveju gali būti tragiška.
Kita vertus, jei tai yra sudėtingo apgaulės žaidimo dalis, kurį iki šiol žaidžia tiek ukrainiečiai, tiek amerikiečiai, apsimesdami, jog vyksta tyrimas, netgi abejonių kamuojamai Maskvai tai rodo, kokius ambicingus tikslus iš tikrųjų kelia Ukraina ir kad pasipainioję jos kelyje rusų kariai gali būti sutriuškinti.