Ilgame, jausmingame laiške buvusi teisėja kaltino prokurorus, kad jie esą elgėsi nesąžiningai, kai prašydami leidimo ekstradicijai „pateikė tik liudytojų parodymus“.
„Lietuvos prokuratūros pastangos iš pat pradžių buvo orientuotos į pedofilijos skandalo užgniaužimą, ne tiesos paieškas, todėl šiandien daugiau nei dešimtmetį mane persekiojusi teisėsauga bandys priimti dar vieną sprendimą, kuris nieko nepaaiškina, nieko nelemia ir šios istorijos pabaigos nematyti.
Jokie kaltinimai teisme manęs neprivers galvoti kitaip apie pedofilų išnaudotos dukterėčios likimą, brolio mirtį. Tiesa turi būti rasta ir jos paieškai toliau aukosiu savo gyvenimo laiką“, – jausmingame laiške rašė N. Venckienė.
Jos įsitikinimu, Jungtinės Valstijos buvo suklaidintos ir nepagrįstai ją išdavė. Teisiamoji taip pat kaltina pareigūnus ją sužalojus.
„Iš vaizdo įrašų, darytų namo viduje, matyti, kad prieš mane, turinčią imunitetą Kauno apygardos teisėją, ir prieš mano dukterėčią Deimantę Kedytę smurtavo policijos pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir L.Stankūnaitė, o policininkas mane sužalojo“, – rašė N. Venckienė.
Teismas atsivers bylą
Panevėžio apygardos teismas antradienį planuoja pradėti nagrinėti buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės bylą.
Kaip BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė, prašymų atidėti bylos pradžią iki antradienio negauta.
„Prasideda bylos nagrinėjimas, matysime, ar šalys bus pasiruošusios teikti prašymų, pavyzdžiui, dėl nušalinimo, dėl uždarų posėdžių“, – sakė teismo atstovė.
Bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija: Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais. Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo.
Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.