Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija antradienį toliau tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą – į apklausas atvyko VSD vadovas Gediminas Grina, jo pavaduotoja Akvilė Giniotienė ir dar viena su valstybės paslaptimis dirbanti „saugumietė“ Vida Žekienė.
Tačiau prieš jų apklausas teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Robertas Rainys paskelbė, kad visi posėdžiai, kuriuose apklausinėjami su slapta informacija dirbantys valstybės tarnautojai bei D. Ulbinaitė, bus nevieši. Be to, teismas nutarė bylos medžiagą, susijusią su valstybės paslaptimi, pripažino nevieša. Ši medžiaga yra pirmajame bylos tome.
Tuo metu BNS darbuotojų ir kitų žurnalistų apklausos bus rengiamos viešuose posėdžiuose.
D. Ulbinaitė į teismą atvyko su dviem advokatais – buvusiu Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru Giedriumi Danėliumi ir advokate Jūrate Matoniene.
Baudžiamąją bylą be teisėjo R. Rainio nagrinėja teisėjai Irma Randakevičienė ir Miroslavas Gvozdovičius. Šioje byloje teismas taip pat paskyrė atsarginį teisėją – jeigu kas nors iš teisėjų susirgtų, jį turėtų pakeisti teisėjas Marijus Kursevičius.
Buvusiai prezidentės patarėjai pateikti kaltinimai dėl informacijos atskleidimo, kuri yra valstybės paslaptis, ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus.
Po teismo posėdžio – tyla
Po maždaug pusantros valandos trukusios apklausos G. Grina žurnalistams nepanoro komentuoti, apie ką kalbėjo teismo salėje. „Nieko negaliu komentuoti – nei pažymos, nei teismo proceso“, – sakė VSD vadovas.
Jo apklausos nebuvo linkusi komentuoti ir D. Ulbinaitė. „Mes esame nusprendę iki proceso pabaigos daugiau nei aš, nei advokatai komentarų neteikti – kai procesas baigsis, tikrai tuomet atsakysime į visus jūsų klausimus“, – ji pažymėjo, kad nenori pakenkti nei bylos nagrinėjimui, nei sau.
Buvusi šalies vadovės vyriausioji patarėja tik pažymėjo, kad parodymus duos proceso pabaigoje. „Turiu tokią teisę ir tokį priėmėme sprendimą kartu su advokatais“, – sakė D. Ulbinaitė.
Tylos širma apsitvėrė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras G. Ivanauskas, pažymėjęs, jog nei apklausų, nei bylos medžiagos nekomentuos.
Bylą teismas toliau nagrinės trečiadienį – suplanuota VSD valdybos viršininko Vidmanto Kaladinsko apklausa.
Paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas pernai spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus G. Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gintas Ivanauskas teisme yra sakęs, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei Jūratei Damulytei-Semėnienei.
D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau „nuoširdžius parodymus“ duos tik įrodymų tyrimo pabaigoje, kai bus pagarsinta visa medžiaga ir apklausti liudytojai.
Teismas šioje byloje yra numatęs apklausti 33 liudytojus. Tai ne tik VSD, bet ir Prezidentūros, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei naujienų agentūros BNS darbuotojai.
Žurnalistus persekiojo neteisėtai
Skelbiama, kad tyrimo eigoje, neskaitant kitų proceso veiksmų, buvo apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų ir atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras G. Ivanauskas yra sakęs, kad dar ikiteisminio tyrimo metu teismas buvo davęs leidimą apklausti šalies prezidentę D. Grybauskaitę, bet ši atsisakė liudyti.
Vis dėlto, jis neatmetė galimybės, kad šalies vadovę dar bus galima siekti apklausti bylą nagrinėjant teisme, jeigu iškils tam pagrindas.
Šioje byloje pareigūnai klausėsi buvusių ir esamų naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbius – tokį leidimą davė budinti apylinkės teismo teisėja. Vilniaus apygardos teismas yra nustatęs, kad žurnalistai buvo sekami neteisėtai.
„Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatytas žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, o slaptas asmens sekimas, atsižvelgiant į jam įstatymu suteiktą statusą visuomenėje, yra kraštutinės ir išimtinės priemonės, kurios turi būti taikomos taip, kaip viename iš nutarimų nurodo Konstitucinis Teismas ir tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo galimybės“, – pabrėžė teismas.
Teismas taip pat nutarė nepatvirtinti ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo J. Damulytės-Semėnienės atžvilgiu – BNS redaktorės buvo klausomasi dar net negavus teismo sankcijos. Pasak teismo, prokurorai procesines prievartos priemones priėmė skubotai, neišnaudoję visų kitų informacijos šaltinio atskleidimo priemonių.
Jeigu teisme bus pripažinti D. Ulbinaitei pateikti kaltinimai, bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.