Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„Man labai liūdna, man gaila tų 50 tūkstančių moterų, kurioms atsirado viltis ir kuri dabar blėsta“, – DELFI kalbėjo V. M. Čigriejienė. Ji aiškina, kad po 15 metų diskusijų ankstesnės kadencijos Seimas priėmė mokslu ir įrodymais, medicina pagrįstą įstatymą.

„Visa Europa, visas pasaulis tai naudoja, tą sako specialistai. Pasakykit, kuo tikėti? Kaip mes mokom jaunimą, studentus? Visos mūsų moterys važiuos į Latviją, Estiją ar Lenkiją ir viskas. Vienareikšmiškai“, – piktinasi eksparlamentarė Ji primena, kad Lietuvoje medicina toli pažengusi, čia studijuoja žmonės iš Izraelio ir viso pasaulio.

„Jie daro labai blogai. Tai, ką jie siūlo – naprotechnologijas – tai diagnostika, bet ne gydymas. Juk nėra taip, kad ateina su diagnoze ir iškart intervenciją darome. Nieko panašaus – mes ištiriame išbandome kitus metodus, paskui tik naudojame kaip kraštutinį metodą ir viskas. Jeigu mes moteris mylime ir norime, kad paslauga būtų prieinama, ją turime daryti čia, Lietuvoje“, – įsitikinusi praeityje garsi gydytoja akušerė ginekologė.

R. Karbauskį palaikantys medikai

Tuo metu dėl vėl keičiamo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo audrą sukėlęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo feisbuko paskyroje pasidalijo LSMU raštu apie kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo efektyvumą. LSMU medikai komiteto prašymu įvertino Seimo narių siūlymus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, pateikė pastabas bei rekomendacijas.

Jose rašoma, kad per pastaruosius penkerius metus atlikti klinikiniai tyrimai, metaanalizės bei studijos pagrindžia teiginį, jog kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikavimas) savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui.

„Apibendrinant, dabarties mokslo duomenimis embrionų šaldymas neturi pranašumų lyginant jį su kiaušialąsčių vitrifikacija. Argumentas, kad embrionų šaldymas padeda išvengti papildomos moters kiaušidžių stimuliacijos ir su tuo susijusių rizikų, yra klaidinantis, nes ir kiaušialąsčių vitrifikacija padeda išvengti minimų problemų. (…) Taigi embrionų šaldymas įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis šiuo metu nėra tikslingas, ir netgi nepriimtinas, vertinant jį kaip sveikatos priežiūros paslaugos dalį. Kiekvienas dirbtinai sukurtas embrionas yra gyvybė, besivystantis žmogus, nuo pat apvaisinimo“, – rašoma LSMU rašte.

Kaip teigiama dokumente, Lietuva, kurioje iki šiol nėra Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, turi istorinę galimybę priimti įstatymą, kuriuo būtų saugoma užsimezgusi žmogaus gyvybė, propaguoti kiaušialąsčių šaldymą ir neturėti nuolat kylančių problemų, susijusių su šaldytų embrionų laikymo trukme bei jų naikinimu saugojimo terminui pasibaigus.

Minėtą raštą pasirašė šie medikai:

Prof. Habil. dr. Angelija Valančiūtė, histologė-embriologė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vedėja
Prof. dr. Andrius Macas, gyd. anesteziologas-reanimatologas, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas
Doc. Dr. Juozas Šidiškis, LSMU, Kauno klinikos, neurochirurgas
Dr. Jolita Palubinskienė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros lektorė
Doc. Dr. Dalia Railaitė, akušerė-ginekologė, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika, Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriaus vadovė
Dr. Romualdas Tomas Preikša, LSMU Endokrinologijos instituto vyr.m.d., Endokrinologijos klinikos gyd. endokrinologas
Doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė, LSMUL KK akušerė-ginekologė
Doc. Dr. Ramunė Jurkuvienė, LSMU psichologė
Dr. Giedrė Širvinskienė, LSMU, psichologė
Dr. Ieva Didlauskaitė-Stupukienė, LSMU, psichologė
Prof. dr. Vidas Pilvinis, LSMUL Intensyviosios terapijos klinikos vadovas
Dr. Edita Jašinskienė, LSMUL KK vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė;
Doc. dr. Danielius Serapinas, genetikas, LSMUL KK Genetikos ir molekulinės patologijos klinika
Dr. Alina Kuzminienė, LSMUL otolaringologė
Doc. Dr. Vytautas Ragaišis, LSMU, neurochirurgas; LSMUL Neurochirurgijos klinika

Į akis krenta tai, kad iš 15 pasirašiusiųjų tik 5 (pavardės paryškintos) yra pagalbinio apvaisinimo specialistai. Vargu bau ar LOR ligų gydytoją, psichologus ar endokrinologus galime laikyti pagalbinio apvaisinimo specialistais.

„Sakyčiau, nė vienas, nes LSMUL neatliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tai yra tik asmeninė jų nuomonė, nepagrįsta pažangia pasauline praktika, Europos reprodukcijos ir embriologijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Beje, LSMU dirbanti nedidelė dalis savo srities, bet ne pagalbinio apvaisinimo, specialistų visus 15 kovos dėl pagalbinio apvaisinimo metų aklai ir nepagrįstai gynė Bažnyčios stumiamą konservatyvų įstatymą ir konservatyvias pataisas“, – aiškina Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė.

Susirgus siūlo gydytis bažnyčioje

Profesorė V. M. Čigriejienė juokiasi iš R. Karbauskio teiginių, kad tai ne tik jo, bet ir LSMU specialistų nuomonė. „LSMU yra dvi moterys – Lesauskaitė ir embriologė histologė Valančiūtė. Jūs paklauskit specialistų – ar jos gydė nevaisingumą? Jos gi nėra klinicistės. (…) Koks čia mokslų universitetas?“, – raštą, kuriuo dalijasi R. Karbauskis, pakomentavo V. M. Čigriejienė.

Ji taip pat stebisi, kad nevaisingumo gydymo klausimu savo poziciją kaip ekspertai išreiškė psichologai, ausų nosies gerklės ligų gydytoja.

„Surado savo veikėjus, čia kaip „Pro Life“ organizacija, kaip Jehovos liudytojai – lygiai tas pats. Aš vadovaujuosi mokslu pagrįsta medicina. Jūs paskambinkit profesorei Nadišauskienei, Akušerių ginekologų draugijos pirmininkei, arba buvusiam pirmininkui. Jie važinėja po visą pasaulį, dėsto, studentai atvažiuoja iš viso pasaulio, kaip čia suprasti?, – kalbėjo gydytoja.

Ji stebisi ir naujuoju sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, kuris praėjusią savaitę po susitikimo su prezidente sakė nesąs specialistas ir dėl minėto įstatymo neturintis nuomonės, tačiau po kelių dienų su kitais Seimo nariais teikė įstatymo pataisas.

„Nekalbėkite apie ją. Ji buvo neetatinė ekspertė, ne aš ją komiteto pirmininke skyriau. Nieko nekalbėsiu. Ji turi tas savybes, palaiko kunigą Andrių Narbekovą, visą Bažnyčią, Bažnyčia taip mąsto ir viskas. Kai jūs rimtai susirgsite, eikite pas kunigą į bažnyčią, bet neikite pas daktarą ir gydykitės“, – klausiama apie Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, teologijos mokslų daktarę ir teisininkę Agnę Širinskienę, atsakė V. M. Čigriejienė.

LSMU: tai nėra universiteto pozicija

DELFI universiteto atstovų klausė, ar pasirašytas raštas – kelių specialistų, ar universiteto nuomonė. Į klausimus atsakė LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba:

– Kas pasirašė po šiuo raštu?

– Raštas parengtas LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėjos prof. Angelijos Valančiūtės, vizuotas LSMU prorektorės mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės (minėtas specialistes mini V. M. Čigriejienė – DELFI).

– Tai jungtinė universiteto ar kelių specialistų pozicija?

– Tai nėra universiteto pozicija, jis jos nėra pateikęs. Pateikta ekspertų nuomonė, pagrįsta mokslinių tyrimų duomenų analize.

– Gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl viena įstaiga turi tokias radikaliai skirtingas pozicijas?

– Rašte, kurį Jūs minite, pateikta ekspertinė nuomonė. Kiti specialistai gali turėti ir kitą nuomonę. Net jei jie ir atstovauja tai pačiai įstaigai ar jos skirtingiems padaliniams. Tai skatina dalintis žiniomis ir tobulėti.

DELFI atkreipia dėmesį, kad pagalbinio apvaisinimo klausimais tame pačiame LSMU dirbančių specialistų nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui, visiškai kitos pozicijos laikosi LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Tai, kodėl kai kurių medikų pozicijos pagalbinio apvaisinimo klausimais radikaliai skiriasi, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė ir gydytojas ginekologas Rolandas Žiobakas.

„Visada atsiras žmonių, kurie gali paminti savo profesinę savigarbą, etiką vien dėl pasaulėžiūros skirtumų. Labai norėčiau sutikti tas gydytojas, kurios propaguoja kiaušialąsčių šaldymą ir su jomis labai draugiškai padiskutuoti – arba jos yra suklaidintos ir neperskaito straipsnių iki galo, arba jos tiesiog nori savo pasaulėžiūrą iškelti aukščiau mokslinių duomenų.

Cituojamos profesorės nedirba nevaisingumo srityje, vargu, ar jos buvusios laboratorijoje ir žino, kas iš tiesų vyksta“, – įsitikinęs R. Žiobakas.

DELFI primena, kad 57 Seimo nariai, tarp kurių daugiausia valstiečių žaliųjų, Seime įregistravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma grįžti prie konservatyvaus įstatymo modelio. Minėti parlamentarai priešinasi tam, kad nuo sausio 1-osios įsigaliotų priimtas įstatymas, kurį rėmė tiek prezidentė, tiek gydytojų bendruomenė bei nevaisingos šeimos.

Šalininkai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“. Specialistai laikosi kitokios pozicijos.

Pavyzdžiui, Santariškių klinikų akušeris ginekologas Vytautas Klimas tokį žingsnį vadina „ekstremistiniu“ bei itin žalingu. „Pataisos iš principo labai sumažina nevaisingumo gydymo galimybes – gydymas taps mažiau sėkmingas, bus pažeidžiamos nevaisingų šeimų teisės“, – prieš keletą dienų DELFI sakė specialistas.