18 straipsnių
Ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia, kad norime kuo ilgiau jaustis energingi, sveiki ir jaunatviški. Šiame straipsnyje „Aconitum“ konferencijoje „Amžius – tik skaičius“ dalyvavę pranešėjai dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kaip išlaikyti ilgaamžiškumą ir jaunystę.
Ar kada nors pagalvojote, kodėl jums skirti vaistai neveikia, nors kaimynui jie puikiai padeda? Pasirodo, tai gali būti susiję su genais. Kaip Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Danielius Serapinas, kuo toliau, tuo dažniau vai...
Remiantis „Barrett Values center“ 2020 metais atliktos apklausos rezultatais, kur mokslininkai tyrė žmonių nerimo lygį ir galimus atsparumo stresui mechanizmus COVID-19 pandemijos laikotarpiu, žmonės, kurie buvo psichologiškai atsparesni, daugiau dėmesio skyrė savo asmeninei gerovei: sveikai gyvense...
„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.
Nors viešoje erdvėje atrodo, kad vyrai nesibaido sveiko gyvenimo būdo revoliucijos, apsilankymų vaistinėse ir medicinos klinikose, anot specialistų, ženkliai nedaugėja, o vyrų sergamumas ir mirtingumas vis dar išlieka didelis. Artėjančios Tėvo dienos proga medikai ir vaistininkai atkreipia esamų ir ...
Nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, stresas, varginančios odos problemos, pasikartojančios peršalimo ligos ir dar eilė kitų nepageidaujamų simptomų, kuriuos vis dažniau patiria šiuolaikinis žmogus, gali signalizuoti apie jo organizmo disbalansą, tvirtina gydytojai.
Ar autistai mėgsta vienatvę? Ar jie tikrai bijo bet kokio fizinio kontakto? Teigiama, kad šį įvairiapusį raidos sutrikimą turintys žmonės sunkiai užmezga socialinį kontaktą, pernelyg susitelkia į detales, mėgsta skaičius ir tvarką, neįprastai reaguoja į aplinką, sunkiai įsijaučia į kito žmogaus būse...
Iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos galima susidaryti įspūdį, kad genetika – tikra mūsų gyvenimų valdovė, lemianti, kokie esame ir kokie būsime. Deja, mokslininkai turi nuvilti: genetinio polinkio reikšmė nepelnytai pervertinama, o internetu siūlomi mokami genetiniai tyrimai be specialisto...
Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kad dar 1960-aisiais Dauno sindromo riziką būsimam vaikeliui buvo galima įvertinti tik pagal besilaukiančios gimdyvės amžių.
Trokštantys geresnės fizinės ar psichologinės sveikatos dažnai nuleidžia rankas sakydami, kad ką davė gamta – to nepakeisi. Pasak genetiko, medicinos mokslų daktaro Danieliaus Serapino – tai tik dar vienas mitas, rašoma pranešime spaudai.
Planuojantys šeimos pagausėjimą jau ne kartą turbūt girdėjo, kad gydytojai abiems tėveliams rekomenduoja bent 3 mėnesius iki pastojimo vengti žalingų veiksnių, pakoreguoti savo mitybą ir fizinį aktyvumą.
Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyve...
Jei gydytojas galėtų paklausti paciento tik vieno klausimo tam, kad įvertintų jo sveikatą, klausimas visada būtų toks pat – kiek jums metų? Būtent amžius yra didžiausias rizikos veiksnys lėtinių ar su metais susijusių ligų plėtimuisi.
Sparčiai tobulėjant moksliniams tyrimams ir gerėjant jų tikslumui, nėščiosios dar prieš gimdymą turi galimybę sužinoti daugybę aktualios informacijos apie vaikelio sveikatą ir atitinkamai pasiruošti jo gimimui.
Gydytojų teigimu, genetinių sutrikimų atvejų kasmet daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Pasak gydytojo genetiko, profesoriaus Danieliaus Serapino, vienas didžiausių veiksnių, lemiančių tokį patologijų proveržį, yra besilaukiančių moterų amžius.
Iš kasmet Lietuvoje gimdančių beveik 30 tūkst. moterų penktadalį sudaro vyresnės nei 35 metų. Būtent amžius yra vienas pagrindinių kriterijų, dėl kurio didėja rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Pasak genetinius tyrimus atliekančių gydytojų, tokia rizika vyresnio amžiaus nėščios...
Skandinavijos mokslininkai du dešimtmečius tyrė dirbtinio apvaisinimo metu gimusius kūdikius. Išanalizavę 92 tūkst. naujagimių duomenis jie nustatė, kad vaikai, kurie buvo apvaisinti dirbtinėmis priemonėmis, daug rečiau gimė neišnešioti ar mirė per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Tai yra didžiausias k...
Kokį poveikį abortas turi jos fizinei ir psichikos sveikatai bei ateities nėštumams?
