Profesorius Solovėjus: 2023 metų prognozė Rusijai

Jungtinėms Amerikos valstijoms (JAV) skelbiant apie naują paramos Ukrainai paketą, geopolitikos ekspertai greitos karo pabaigos nesitiki. Politikos analitikas profesorius Valerijus Solovėjus pastebi, jog nemaža Vakarų politinio elito dalis nėra suinteresuota visišku Rusijos sutriuškinimu, nes tai turėtų itin skaudžių pasekmių, kurios neišvengiamai paveiktų daugelį valstybių. Panašu, kad užsitęsus karo veiksmams 2023 metais Rusijos lauks dar sunkesni išbandyti, pasak V. Solovėjaus, Vladimiras Putinas ruošiasi visą valstybę paversti griežto režimo karine stovykla.

Profesorius V. Solovėnus prognozuoja, kad permainos – turto ir nuosavybės perskirstymas palies ir smulkųjį bei vidutinį verslą Rusijoje. Nors jo žiniomis, centrinė šalies valdžia čia kol kas nerodo didesnio susidomėjimo, nėra jokių nors nurodymų, tuo gali užsiimti regioniniai jėgos struktūrų vadovai.

Schema, pasak analitiko, gali būti itin paprasta: neįtikusiam verslininkui iškeliamos kelios baudžiamosios bylos, jis dar apkaltinamas nepatriotiškumu, o tuomet visas verslas keliauja kitam savininkui.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis Vakarų politinio elito nėra suinteresuoti visišku Rusijos sutriuškinimu, nes tuomet prasidėjęs chaosas sukeltų itin rimtas pasekmes tiek Europai, tiek ir Jungtinėms Amerikos valstijoms (JAV).

Apie šį scenarijų, bevaldystės, chaoso laikmetį, jo metu neišvengiamai kilsiantį pilietinį karą ne kartą yra kalbėję ir kiti analitikai. Jie sutartinai teigia, kad sumaišties arba „smutos“ pasikartojimas šiuo metu būtų itin pavojingas, nes Rusija turi sukaupusi nemažą branduolinių ginklų arsenalą, stabilizuoti padėtį šalies viduje būtų galima nebent naudojant karinę intervenciją, tačiau tokios įvykių eigos Vakarų šalys bent jau viešai nesvarsto.