Nuo pat ankstyvaus ryto trečiadienį per slaptą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros operaciją sulaikyti įtariamieji į teismą buvo atvežti surakinti antrankiais, prokuratūros prašymai skirti griežčiausias kardomąsias priemones buvo nagrinėjami neviešuose posėdžiuose.
Prašydami suimti įtariamuosius korupcijos byloje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai teigia, kad į laisvę paleisti teisininkai gali trukdyti tyrimui ir sunaikinti svarbius įkalčius bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorė Vilma Vidugirienė žurnalistams sakė, kad į teismą atvežtiems įtariamiesiems buvo prašoma skirti suėmimą nuo 15 dienų iki mėnesio.
„Vieniems buvo nurodytas vienas pagrindas, kad trukdys tyrimui, o kitiems – darys naujas nusikalstamas veikas“, – sakė prokurorė.
Ji kol kas nenorėjo detalizuoti ikiteisminio tyrimo duomenų, taip pat pažymėjo, kad dėl kitų įtariamųjų į teismą dėl suėmimo nebus kreiptąsi, į laisvę jie turėtų būti išleisti iki penktadienio ryto, kai baigiasi maksimalus įstatymuose numatytas 48 val. sulaikymo terminas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė buvusį FNTT Kauno skyriaus viršninko pavaduotoją Š. Mickevičių suimti 10 parų, nors prokurorai siekė jį už grotų laikyti mėnesį. Tokiam pačiam laikui suimtas ir FNTT vyriausiasis tyrėjas N. Valatka – prokuratūra jį buvo prašiusi suimti 20 dienų.
Tuo metu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo prokuroras N. Marcinkevičius suimtas 7 paroms, nors ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo prašoma jam skirti įkalinimą 15 parų.
Suimtas buvo ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. Puzinas – teismas leido jį įkalinti 10 parų. Tiesa, ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos atliekantys prokurorai manė, kad Kauno prokuroras turėtų būti suimtas 30 parų.
Priimdamas nutartis dėl įtariamųjų suėmimo teismas pažymėjo, kad pirminėje tyrimo stadijoje į laisvę paleisti įtariamieji gali trukdyti tyrimui, todėl jiems skirtomis griežčiausiomis priemonėmis sudaromos galimybės teisėsaugos institucijoms atlikti neatidėliotinus veiksmus. Tuo pačiu buvo atmesti prokuratūros argumentai, kad kai kurie įtariamieji, jeigu būtų paleisti į laisvę, galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas – esą šie duomenims pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų, be to, teisėjai atsižvelgė į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti teisininkai anksčiau nebuvo teisti.
Ketvirtadienį STT tyrėjai tęsė ne tik įtariamųjų, bet ir specialiųjų liudytojų apklausas. Toks statusas buvo suteiktas ir dar vienam FNTT pareigūnui, Delfi atskleidė šaltiniai.
Prokuratūra trečiadienį skelbė, jog trims privatiems ikiteisminiame tyrime figūruojantiems asmenims paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Į laisvę bus paleisti ir kiti įtariamieji, tarp jų – ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas, kuris yra vadovavęs itin svarbių finansinių bylų tyrimui. Jis taip pat buvo atsakingas ir už Ūkio banko bylos tyrimą.
Visi šie asmenys trečiadienį sulaikyti ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo.
Tyrimas pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai N. Marcinkevičius ir U. Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Puzinas bei FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.
Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, jog „tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, Kreditų unijos bylose“.
FNTT vadovas: mes patys kreipėmės į STT
FNTT pranešė, kad dėl Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Valatkos galimai nusikalstamų veiksmų pati kreipėsi į STT dar 2019 m. „Nuo to laiko tarnyba nuolat bendradarbiauja pradėtame ikiteisminiame tyrime su STT ir Generaline prokuratūra“, – nurodoma pranešikme.
Sprendimą dėl N. Valatkos nušalinimo jau artimiausiu laiku priims ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl FNTT vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų tarnyboje taip pat pradėtas tarnybinis tyrimas, kurį atlikus bus sprendžiamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimas.
„Šiandien FNTT yra visiškai kitokia, negu ji buvo prieš 10 ar 20 metų, – sakė FNTT direktorius Antonis Mikulskis. – Nuo 2017 m., kai tapau FNTT direktoriumi, tarnyba įsigijo šiuolaikišką įrangą, atnaujintas automobilių parkas, nupirkta nauja organizacinė technika, o darbuotojų atlyginimai nuolat didėja. Šiandien mūsų atlyginimų vidurkis yra gerokai didesnis, negu kitų atitinkamų specialiųjų tarnybų. Per dvejus paskutinius metus optimizuota FNTT struktūra ir vidaus darbas, sukurtas korupcijos prevencijos mechanizmas ir patvirtintos vidaus tvarkos, tarp jų ir dėl ryšių deklaravimo ar bendravimo su trečiaisiais asmenimis, papildomai sukomplektuotos kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų bei ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistų pareigybės. Nepotizmui, korupcijai ir kitiems neskaidriems dalykams tarnyboje vietos seniai nebėra. Galiu užtikrinti, kad apie šį atvejį tarnybai buvo žinoma nuo pat pradžių, ir mes patys iš karto informavome kitas tarnybas apie galimas nusikalstamas veikas ar korupcinio pobūdžio nusižengimus. Apibendrindamas galiu pasakyti, jog sistema išsivalė ir jokių galimybių paveikti ją iš išorės nebėra, ir kol aš esu FNTT direktorius, tie seni laikai nebegrįš.“
Pasak A. Mikulskio, pernai tarnyba pradėjo iš viso 352 naujus ikiteisminius tyrimus, o 353 tyrimus baigė, buvo ištirtos 555 nusikalstamos veiklos. Tyrimuose išaiškinta daugiau nei 49,9 mln. eurų žala.