Psichologė G. Petronienė teigė, kad negalima drąsiai sakyti, jog tėvo įvaizdis merginos neveikia jos ateities pasirinkimuose.
„Viena vertus, kad čia toks banalumas, kad būtinai turi mergina vyruose kažką įžvelgti, kas primintų tėvą. Ir daugelis merginų pasakytų, kad visai jų tas tėvo paveikslas neveikia, visiškai kitokius vyrus išsirenka ir, kad tas psichologų svarstymas yra pritemptas.
Bet kita vertus, kai kurios merginos renkasi vyrus pagal mamos portretą, taip yra. Bet tai, koks ir kaip tėvas buvo, koks vyriškumo įvaizdis buvo jos vaikystėje, labai gilūs santykių sluoksniai paliečiami. Net prisirišimo rūšis kokia bus žmogaus prie artimiausio žmogaus“, – laidoje kalbėjo psichologė G. Petronienė.
Pridurdama, kad bet koks susidūrimas su kitos lyties tėvu visada yra labai reikšmingas.
Psichologas A. Jančiauskas tikino, kad ir kaip bebūtų, didesnę traumą suaugusiam žmogui padaro mamos, o ne tėvo trūkumas jauname amžiuje.
„Džiaugiuosi, kad šiandien galiu stoti į tą barikadų pusę ir pasakyti, kad tėvas šeimoje yra labai svarbus asmuo ir kad dukrai tėvas gali būti daugeliu atvejų svarbesnis ir už mamą. Tikrai nebandau nuneigti, kad mama yra nesvarbi.
Yra tokių žmonių, kurie gyvenime turėjo beprotiškai prastus santykius su mama, dažnai mes galime sutikti juos psichiatrinėje ligoninėje, nes labai anksti jau buvo neatliepta į jų pačius svarbiausius poreikis. Turėti blogus santykius su mama yra blogiausia įmanoma šio pasaulio baigtis. Bet antroji tragedija po šios – blogi santykiai su tėvu“, – laidoje sakė psichologas A. Jančiauskas.
Psichologė teigė, kad pernelyg geri dukros santykiai su tėvu gali atsisukti kitu kampu. Niekada joks vyras nebus toks geras, kaip tėvas. „Jeigu mergaitė sulipusi su tėveliu, tada jai joks vyras neįtinka“, – kalbėjo G. Petronienė.
„Vyrai jausis, kad jie turi amžiną konkurentą, nes tėvas jai svarbesnis. Dukra tėvą matė vaikiškomis akimis, idealizuotas, koks jis reikšmingas. Kai kurios mano klientės, kai mašina sugenda skambina tėvui, o ne savo vyrui“, – sakė ji.
A. Jančiauskas jai pritarė, dar pridurdamas, kad jei tėvas labai mylėjo dukrą, bet neturėjo gero santykio su dukros motina, savo žmona, tada jau yra tikra ir didelė problema.
„Bendroji tendencija, kad didelė dalis merginų yra užaugusių su per mažu vyrų dėmesiu, kaip tėvo. Tame matau didžiulę galimybę, kad tėvai labiau įsitrauktų. Su per mažu vyrų dėmesiu užaugusios merginos, stokodamos to dėmesio nesusikuria tvirtos savivertės ir vidinio jausmo, kad yra pasiruošusios eiti į pasaulį, rizikuoti ir jame būti sėkmingos“, – kalbėjo psichologas. A. Jančiauskas
„Kas yra blogai, kai mergina yra toli nuo mamos. Su ja yra konkurencijos santykyje, mergina iš mamos daug neišmoksta ir galiausiai yra daug priešiškumo, intrigų, nepasitenkinimo, šalčio, jai sunku turėti draugių“, – kalbėjo psichologė.
Ji pateikė jai gerai žinomą pavyzdį iš darbinės praktikos. Jei dukros ir motinos ryšys yra ypatingai stiprus, dukrai sunku suvokti „vyrišką pasaulį“.
„Jos nesupranta, ką tie vyrai mėgsta, kokie jie yra, jai svetimi vyrai. Ji nei su jais moka susišnekėti, nei jie jai reikalingi“, – kalbėjo ji.
„O ta, kuri turėjo stiprų tėvelį, apipilantį įvairiomis gėrybėmis, nori, kad ir jos vyras tai darytų“, – sakė psichologė.
„Tie tėveliai, kurie užaugina princeses, kurioms viskas yra duota ir ribos nėra nubrėžtos, tos princesės jau atėjusios į santykius būna reiklios, aikštingos reikalautojos, kad viskas turi vykti tik aplink ją ir dėl jos“, – sakė G. Petronienė.
Psichologės teigimu, dažnai tokios moterys išsirenka vyresnį vyrą. Ir tipiškai jie ima toms moterims vadovauti ir reguliuoti gyvenimą.
„Lepina princesę, bet savo tvarką įvedą“, – sakė ji. Psichologės teigimu, dažnai tokiu atveju, kai yra apvirtusios rolės, vienas partneris jaučiasi kaip tėvas, o kitas – kaip vaikas, o tai sugadina ir seksualinius santykius.
„Jau kažkuriam iš jų darosi neseksualu, su savo antra puse elgtis kaip su vaiku, ir tai tampa labai neskanu“, – išgirsta patirtimi Žinių radijo laidoje dalijosi psichologė G. Petronienė.
Ji teigė, kad nemylinti motina yra baisiau, nei nemylintis tėvas.
„Manau, kad nemylinti motina yra daug baisiau. Nes tai daug labiau daro įtaką vaiko psichikai. Jau geriau su tuo tėveliu vienaip, ar kitaip. Bet jei jau su mama atsirado problemų. Nes mama yra toks centrinis žmogus vaiko psichikoje, ir tai, kad mama greitai nuo vaiko atšoka, tai visada į tai reaguos su didžiausiu skausmu, jei bus nepriimta mamos, mergina ir savęs nepriims.
Ir tėvelis, kuris kaip taisyklę, vaikų auklėjimo dalyvauja labai mažai, dažniausiai ji su mama praleis daugiau laiko, tai ji labai daug pralošia“, – laidoje „Apie tave“ sakė psichologė.
A. Jančiauskas teigė, kad dažnai visos problemos susiveda būtent į prastą santykį su mama vaikystėje.
„Pastebiu, kad labai nemažai vyresnės kartos tėvų buvo emociškai nepasiekiami. Ir tarsi terapijoje mes nemažai dirbame kalbėdami apie tai, kad tėvai buvo nepasiekiami. Bet galiausiai centrinė tema pasisuka apie tai, kad nors turėjo emociškai nepasiekiamus tėvus, bet vis tiek daugiau nukentėjo nuo mamų“, – laidoje sakė psichologas.
„Kad ir koks būtų tėtis nepasiekiamas emociškai, mama vis tiek yra svarbesnis žmogus ir turi šansų daugiau sutraumuoti vaiką“, – sakė A. Jančiauskas.