Ukrainai žaibo greičiu atkovojus Rusų okupuotas vietoves Charkivo srityje Kremlius bandė vaizduoti, kad nieko nevyksta, tačiau tiesą pripažinti galiausiai teko. V. Putinas kurį laiką griežtai atmetinėjo mobilizacijos idėją, tačiau trečiadienį pranešta, kad dalinė mobilizacija įvyks.
Kremliaus Kritikas Genadijus Gudkovas mano, kad V. Putinas Ukrainos kare save įsivarė į kampą taip, kad gerų variantų jam tiesiog neliko.
G. Gudkovo teigimu, jei V. Putinas pralaimės karą – jį nuvers, o laimėti jis negali.
Kadangi karo lauke rusams beveik nieko nepavyksta pasiekti, kariuomenė ėmėsi naikinti infrastruktūrą, kad ukrainiečiams gyventi tėvynėje taptų kaip galima sunkiau. Tai vis labiau aktualu darysis šąlant orams ir artėjant žiemai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas Delfi sakė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje veikia labai kryptingai: atakuotos šiluminės elektrinės, raketomis apšaudyti hidrotechnikos statiniai, dėl ko miestams buvo kilusi potvynio grėsmė.
„Tai parodė, kuriuo keliu Rusija nori eiti toliau: prie taikių gyventojų, civilinių objektų, dabar jau ir energetinių objektų apšaudymo, siekiant sukelti humanitarinę katastrofą“, – kalbėjo jis.
Karo ekspertas, Ukrainos atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas neseniai pasakojo, kad vos per kelias paras priešo kariuomenė įvykdė 120 apšaudymų, dėl ko nukentėjo infrastruktūra daugiau kaip 50 gyvenviečių. Ataką patyrė ir Slovjansko šiluminė elektrinė.
„Tai reiškia, kad tęsiasi smūgiai į kritinę infrastruktūrą. Charkivo apskrityje raketomis buvo atakuota tvenkinio damba. Ji buvo pažeista, yra grėsmė, kad išsiverš vanduo. Taigi, priešas tęsia teroristines atakas, būtent taip jas vadinu, nes to vadinti kariniais objektais yra neįmanoma, šių objektų sunaikinimas neveikia karo eigos, tai yra civilinės infrastruktūros objektai ir jų naikinimas yra karo nusikaltimas“ – pabrėžė jis.
Rusai reikalauja keršto
A. Medalinskas svarstė, kad tokius rusų kariuomenės veiksmus lemia Rusijoje skambantys reikalavimai atkeršyti ukrainiečiams už labai sėkmingą ir greitą kontrpuolimą.
„Keršto reikalavimas gali būti daug stipresnis dalykas, nei koks nors veiksmų planavimas, kuris turėtų vykti karinėje operacijoje, – įsitikinęs jis. – Reikalaujama smogti per geležinkelių, energetinę, hidrotechnikos infrastruktūrą. Tai yra pirmuose planuose Ukrainos atžvilgiu, nes rusai pradeda pripažinti, kad Ukraina yra tokia, kuri nelaukia Rusijos. Taigi, su tokia Ukraina reikia dirbti“.
Jis įsitikinęs, kad rusai nori Ukrainoje sukelti kuo didesnę humanitarinę katastrofą, nes pasiekti kokių nors reikšmingų pergalių fronte V. Putinui sunku.
„Vienintelis taškas, kur Rusija yra arčiau kokio nors tikslo, yra Bachmutas, bet klausimas, ar jis gali būti simboliškai svarbus ir gali būti pateiktas Rusijos visuomenei kaip didelis pasiekimas“, – teigė jis.
Laurinavičius: jiems svarbesnis kitas frontas
Pasak politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus, dabar susidarė tokia situacija, kai hibridinio karo fronte Vakaruose pergalės Rusijai yra svarbesnės, nei fronte Ukrainoje.
„Nereikėtų savęs įtikinėti tuo, ko nėra – kontrpuolimas nebuvo Ukrainos pergalė ir iki jos dar tikrai labai toli, bet tai buvo pakankamai lūžinis momentas, kuris turėjo Maskvai parodyti, kad laimėti šio karo jie, ko gero, tikrai nebegali, jei kas dar turėjo tokių iliuzijų“, – sakė jis.
Ne veltui, pasak pašnekovo, per Rusijos valstybinę televiziją jau leidžiama kalbėti apie tai, kad karo negalima laimėti.
„Ir jiems lieka vienintelis variantas. Pasiduoti jie, aišku, nesiruošia, todėl jiems reikia ieškoti silpnųjų vietų Vakaruose, nes būtent paties karo eiga ne šimtu procentų, nes net tada, kai ji nebuvo didelė, Ukraina atsilaikė, bet didele dalimi priklauso nuo Vakarų paramos“, – teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pergalė visiškai priklauso nuo ginklų tiekimo iš Vakarų, todėl pirmas Kremliaus uždavinys dabar yra šią paramą mažinti bet kokiais būdais. Rusai nori, kad Vakarai priverstų Ukrainą sutikti su dalinėmis jų sąlygomis.
„Tai dabar yra svarbiausia“, – pridūrė jis.
M. Laurinavičius vis dėlto nemano, kad V. Putinui žiemą pasiseks energetinis šantažas, apie kurį daug kalbama pastaruoju metu.
„Manau, kad didžiąja dalimi Vakarai atsilaikys, bet iššūkių yra labai daug“, – teigė jis.
Politikos apžvalgininko nuomone, kur kas svarbesnis dabar hibridinis karas, kurio vienas pavyzdžių yra žlugusi Italijos vyriausybė, buvusi viena nepalankiausių Maskvai. Anot pašnekovo, yra didelė tikimybė, kad kita Vyriausybė bus palankesnė Rusijai, tad viena pergalė jau bus pasiekta.
„Čia tik vienas pavyzdys, ko galima tikėtis visur“, – patikino pašnekovas.
Ragina netikėti pasaka apie „gerą policininką“
Delfi rašė, kad nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas neseniai teigė, kad Rusijos specialiosiose tarnybose didėja nepasitenkinimas V. Putinu. Tačiau jį keikiantys rusų saugumiečiai toli gražu nesiekia taikos su Ukraina, jie trokšta dar žiauresnio karo.
A. Medalinskas teigė, kad nereikėtų V. Putino laikyti minkštu, neva po jo ateis kokie nors radikalai.
„Aš neatmetu, kad kalbos apie V. Putino ligą ar tai, kad V. Putiną nuvers radikalai „vanagai“ yra Kremliaus žaidimas „geras policininkas – blogas policininkas“. Pateikti, kad V. Putinas yra geras policininkas, o yra kažkokie kraujo ištroškę radikalai, kurie gali ateiti, esą tada jau gali pasigirsti kitas balsas, tai gal geriau kalbėti su V. Putinu – tiek to, gal nelabai palankiomis Ukrainai sąlygomis. Nes pagalvokite patys kas bus, jei ateis kraujo ištroškę „vanagai“, bus blogiau Ukrainai ir Europai. Nebus blogiau, tai tos pačios komandos žmonės“, – kalbėjo jis.
Politologas pridūrė, kad pagal savo instinktus V. Putinas yra lygiai toks pat Ukrainos sunaikinimo idėjos šalininkas, kaip ir radikalai „vanagai“.
Caras geras, aplinka kalta
Stebėdami Rusijos nesėkmes fronte kai kurie apžvalgininkai svarstė, kad kaltų paieškos Rusijoje gali nuvesti prie V. Putino.
Panašiai neseniai kalbėjo buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas: „Naratyvas dar prieš šešis mėnesius buvo toks, kad V. Putinas yra genijus. Jis gerokai protingesnis už visus kitus, jis KGB agentas... Manau, kad jie mėgins rasti pateisinimų tam, bet galiausiai didžioji dalis kaltins jį“.
Ukrainiečių portalas „Glavred“ neseniai rašė, kad kai gęsta lyderio nenugalimumo aura, tai jam gali tapti problema.
Ir primena istoriją – kai Rusija dalyvaudavo karuose, bet juose nelaimėdavo, tai jiems baigdavosi blogai: pralaimėjimas Rusijos – Japonijos kare privedė iki 1905 metų revoliucijos, karinės nesėkmės Pirmajame Pasauliniame kare iš dalies išprovokavo 1917 metų revoliuciją.
Tačiau A. Medalinskas sako, kad Rusija yra tokia valstybė, kurioje visuomenė nuolat pratinama prie minties, kad caras yra geras, blogi yra patarėjai arba svita.
Politologas įsitikinęs, kad tam, jog Rusijos žmonės patikėtų, kad už viską, kas bloga, atsakingas V. Putinas, turėtų būti peržengta ne viena raudona linija.
„Gali būti ieškoma atpirkimo ožių, kurie gali būti apkaltinti, jog ne viską, ką V. Putinas suplanavo, padarė teisingai“, – svarstė jis.
Anot jo, Rusijos propagandistai jau vynioja mintį, neva V. Putinui bijoma pasakyti, kokia yra tikroji padėtis, todėl jis, nors ir turi „labai gerą protą ir labai gerus sugebėjimus mąstyti“, negali priimti gerų sprendimų.
„Manau, kad tokių bandymų išsukti V. Putiną nuo atsakomybės Rusijoje bus tikrai nemažai, nes nors jis silpstantis – čia kalbu ne tik apie sveikatą – vadovas, bet laikantis daug įtakos svertų savo rankose“, – pabrėžė jis.
Jis neatmetė, kad V. Putino nuvertimas, visuomenei tikint, kad kažkoks blogas žmogus nuvertė gerąjį V. Putiną, grėstų suirute šalyje, kurios kai kurios Vakarų šalys labai bijo.
„Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl, net matant galimybę, kad Ukraina gali įveikti V. Putiną prieš keletą mėnesių, Vakarai labai ribotai suteikinėjo ginkluotę Ukrainai, bijodami, kad tai gali privesti prie V. Putino režimo kracho ir suirutės valstybėje, turinčioje branduolinių ginklų arsenalą“, – sakė jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad gal dar ankstoka svarstyti apie Rusiją po V. Putino, nes šis dar sėdi kėdėje, o jei jį kas nors ir nuverstų, tai padarytų kažkas iš artimiausios aplinkos.