Ko iš tiesų siekia su V. Putinu susitikęs R. T. Erdoganas?
Rusijai desperatiškai telkiant karius okupuotose Ukrainos teritorijose ir it baisiausio košmaro bijant gresiančio kontrpuolimo, V. Putinas ieško būdų, kaip pasiekti susitarimą dėl paliaubų. Žinomas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai nesutiks kalbėtis apie užimtų teritorijų atskyrimą nuo Ukrainos, V. Putinas šiuo metu naudoja visas įmanomas pastangas bei ryšius tam, kad Ukraina patirtų spaudimą iš savo užsienio partnerių pusės.
„V. Putinas siekia paliaubų ir tai daro bandydamas kokiais nors tarptautiniais dokumentėliais įtvirtinti jau užimtas teritorijas. Tik taip jis galės savo provincialiai tautai parodyti savotišką pergalę. Nors ir neužėmėme Kijevo, niekada jo nepaimsime, tačiau nuo genocido išgelbėjome Donbaso žmones, praplėtėme savo placdarmą.
Jo propaganda tikrai sugebės visa tai pateikti jeigu ne kaip pergalę, tai bent jau ne kaip pralaimėjimą, po kurio diktatorius turi palikti savo postą“, – esamą situaciją paaiškino Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis žinomas rusų publicistas bei apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis.
Štai tokiame kontekste praėjusį penktadienį Sočyje įvyko Rusijos autokrato susitikimas su Turkiją geležiniu kumščiu valdančiu R. T. Erdoganu.
Apžvalgininkas A. Piontkovskis ironizuoja, jog nusivylęs Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu, Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu ir Italijos premjeru Mario Dragi, V. Putinas paskyrė atsakingu už paliaubų paskelbimą R. T. Erdoganą.
Nors karinę paramą Ukrainai teikęs, ją politiškai palaikantis Turkijos prezidentas po gana draugiško susitikimo su V. Putinu sulaukė nemažai kritikos, panašu, kad šioje situacijoje jis žaidžia daugiaplanį geopolitinį žaidimą ir daro tai sumaniai naudodamasis desperatiška paliaubų siekiančio Rusijos lyderio situacija.
Ciniškiausiu būdu naudojasi V. Putino silpnumu
„R. T. Erdoganas – labai savotiškas, stiprus politikas. Kaip ir V. Putinas, jis taip pat turi savų imperinių užmojų. Tik jis siekia ne „rusų pasaulį“ sukurti, bet atkurti prarastą Osmanų imperiją.
Nepaisant to, kad jis nemažai padėjo Ukrainai, tiekė bepiločius lėktuvus „Bairaktar“, šalį rėmė politiškai, R. T. Erdoganas žaidžia sudėtingą žaidimą.
Jis puikiai supranta, kokioje sudėtingoje situacijoje šiuo metu yra V. Putinas, kaip svarbi jam pagalba. Be to, nėra kito tokio politiko, kaip R. T. Erdoganas, kuris galėtų imtis iniciatyvos organizuoti derybas dėl paliaubų Ukrainoje“, – kalbėjo A. Piontkovskis.
Šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis rusų publicistas pastebi, kad nepaisant Kremliaus vilčių, R. T. Erdoganas puikiai supranta, kad jam nieko nepavyks pasiekti.
Tiesiog Ukrainos valdžia nesutiks su ugnies nutraukimo sąlygomis, kurias gali siūlyti Kremliaus poziciją transliuosiantis Turkijos prezidentas. Juolab, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainos teritorinio vientisumo, okupuotų teritorijų atsisakymo klausimas negali ir nebus svarstomas.
„To negali nesuprasti ir pats V. Putinas. Bet jam tiesiog norisi matyti kokią nors šviesą tunelio gale, o R. T. Erdoganas ciniškiausiu būdu naudojasi tokia V. Putino padėtimi, reikalaudamas daryti didžiules nuolaidas, ir tai jau vyksta jau dabar“, – minėjo A. Piontkovskis.
Armėnijos likimas jau nulemtas: V. Putinas sąjungininkę palieka likimo valiai
Pasak apžvalgininko, pirmieji požymiai jau matomi Kaukazo regione, kur itin artimas Turkijos sąjungininkas Azerbaidžanas bando atsiimti Rusijos sąjungininkės Armėnijos aneksuotas Kalnų Karabacho teritorijas.
Praėjus vos dviem dienoms po V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimo, Azerbaidžano kariuomenė užėmė itin svarbias pozicijas Kalnų Karabache, kurias kontroliavo vadinami „Rusijos taikdariai“.
Čia reikia priminti, kad dar praėjusiais metais Turkijos ir jos remiamo Azerbaidžano prezidentai pasirašė susitarimą dėl abiejų šalių kariuomenių sujungimo. Tad dabar, bent jau formaliai vyksta konfrontacija tarp Turkijos ir Rusijos karinių pajėgų, abiejų valstybių kariai yra taip priartėję, jog gali šaudyti vieni į kitus.
„Tačiau šis klausimas V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimo metu nebuvo aptariamas. O tai reiškia, kad problema jau išspręsta.
Už tai, kad R. T. Erdoganas pažadėjo organizuoti Rusijos ir Ukrainos paliaubų procesą, V. Putinas eilinį kartą išdavė savo sąjungininkę Armėniją. Pirmą kartą tą jis padarė per antrąjį Kalnų Karabacho karą, o dabar R. T. Erdoganas gavo savo „užmokestį“. Tai ir Kalnų Karabacho, ir pačios Armėnijos likimas.
Nes tolesnis planas: „išvalyti“ užimtas Kalnų Karabacho teritorijas, sausumos koridoriumi sujungti Azerbaidžaną su Turkija ir galutinai apsupti tai, kas liks iš Armėnijos“, – kalbėjo žinomas rusų apžvalgininkas.
R. T. Erdogano imperinės užmačios: nugalėti kurdus ir įsitvirtinti Sirijoje
R. T. Erdogano ir V. Putino susitikimo metu buvo kalbama ir apie situaciją Sirijoje, pasak A. Piontkovskio, Turkijos prezidentas čia taip pat siekia priversti Rusijos autokratą daryti didžiules nuolaidas,
„R. T. Erdoganas gavo pritarimą organizuoti karinę kampaniją šiaurinėje Sirijos dalyje. O šis sutikimas buvo sumaniai užmaskuotas formuluote oficialiame pranešime, kad „Rusija ir Turkija drauge skirs daug dėmesio kovai su terorizmu Sirijoje“, – pastebėjo politologas.
Turkijos geopolitiniai interesai Sirijoje jau seniai žinomi. R. T. Erdoganas siekia karinėmis priemonėmis „neutralizuoti“ kurdų etninę mažumą, kurios sukarintas grupuotes Turkija vadina teroristinėmis organizacijomis.
„Kurdus nėra sunku išduoti, pastaruosius 100 metų juos visi išduoda. Tačiau V. Putinas tuo pačiu išduoda ir savo draugą, Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio užpakalį gelbėdamas pradėjo karinę avantiūrą Sirijoje“, – pastebėjo A. Piontkovskis.
Apžvalgininkas prognozuoja, kad pasinaudojęs dėkingai susiklosčiusia situacija, kai pavyko priversti V. Putiną neprieštarauti Turkijos kariuomenės įvedimui į Siriją, R. T. Erdoganas išspręs du uždavinius.
Pirmiausia jis susidoros su kurdais, o po to karinė jėga išplės Idlibo provinciją, kurioje šiuo metu telkiasi Turkijai lojalūs, su B. Assadu konfrontuojantys sunitų sukilėliai.
„R. T. Erdoganas regi savo istorinį vaidmenį. O V. Putinas moka didžiulę geopolitinę kainą už tuščius Turkijos prezidento pažadus padėti jam derantis su Ukraina. Tai dar kartą įrodo, kokioje jis sunkioje situacijoje, kaip jam gyvybiškai svarbu pasiekti paliaubų susitarimą“, – reziumavo A. Piontkovskis.
