Po karo savaitės – pirmos svarbios išvados
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius laidos pradžioje įvertino pirmąją karo savaitę. Anot jo, po kiekvieno etapo galime daryti tam tikras išvadas, o po šios savaitės išryškėjo mažiausiai keli svarbūs dalykai.
„Be abejonės, po kiekvienos dienos galima daryti išvadas. Manau, kiekvieno dalinio vadas, kuris turėjo kontaktą su priešu, daro išvadas, apibendrina, skaičiuoja nuostolius, įvertina logistiką, degalus, šaudmenis. Tai natūralu kiekvienu lygmeniu: pradedant nuo taktinio ir kylant aukščiau – į strateginį, operacinį ir politinį lygmenį. Kiekvienu atveju daromos tam tikros išvados ir apibendrinimai. Jeigu greituoju būdu bandytume padaryti vertinimą, per šią savaitę išryškėjo daug dalykų.
Pirmas, kad Rusijos greitojo mūšio taktika nepavyko, ko jie tikėjosi, irgi nepavyko, – lengvai užimti Ukrainą, neužėmė ir strateginių objektų, kaip jiems buvo pavykę Kryme. Manyčiau, galbūt turėjo klaidinančios informacijos, kad Ukraina yra prastai pasirengusi, kad Ukrainos rusakalbiai juos sutiks su gėlėmis. Deja, tai nepasiteisino“, – sako A. Pocius.
Matyt, kaip pastebi pašnekovas, Rusija apsiskaičiavo vertindama Ukrainos karines galimybes.
„Turbūt Rusijos ekspertai apsiskaičiavo. Ukraina nuo 2014 metų Donbaso regione kariavo, jie nuolat suko savo karinius dalinius, kad įgytų kovinės parengties. Vieni pabūna tam tikrą laiką, paskui atsitraukia ir ateina kiti. Taip jie prasuko kokius penkiasdešimt tūkstančių karių, ir jie įgijo kovinės patirties. Tai svarbus faktas.
Kitas momentas, kad galbūt Rusijos kariuomenė apsiskaičiavo vertindama savo tempus ir logistiką. Galbūt buvo numatyta, kad labai greitai viskas pasiseks, deja, užtruko, užspringo kai kurios operacijos. Tie apsiskaičiavimai lėmė, kad jiems reikia perskaičiuoti nuostolius.
Per aštuonerius metus, kaip jau sakiau, ukrainiečiai įgavo patirties, taip pat per aštuonerius metus NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, siuntė instruktorius, gavo geros prieštankinės ir priešlėktuvinės ginkluotės, o rusai nesitikėjo patirti tokių nuostolių“, – laidoje svarsto buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Kodėl Rusija apsiskaičiavo?
Politikos apžvalgininkas, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus sako sutinkantis, kad pirminis Rusijos planas nepavyko – vadinamasis blickrygas [žaibo karas] neišdegė.
„Pritariu, kad blickrygas nepavyko. Tai faktas. Matyt, logistika irgi buvo apskaičiuota vadovaujantis blickrygu. Dabar yra sutrikimas ir reikia peržiūrėti daug dalykų“, – laidoje trumpai įvertino M. Laurinkus.
Buvęs VSD vadovas aktyviai stebi, klauso bei skaito apie tai, kas vyksta Rusijoje, ir nesunku pastebėti, kad net ir propagandiniuose sluoksniuose yra įvairių nuomonių – ne visi ekspertai manė, kad Ukrainos pajėgumai yra menki.
„Iš tikrųjų daug netikėtumų yra jiems patiems [Rusijos pusei]. Aš rašiau nemažai apie Rusiją, žinoma, klausau, ką jie kalba, visą tą propagandinę dalį stebiu, kitaip kaip tu rašysi, juk pačiam nėra šansų keliauti po Rusiją. Aš jaučiau, kad yra pasisakančių (nesvarbu, galbūt ir propagandinėse laidose), kurie suabejodavo, ar iš tiesų mes, kalbėdami apie Ukrainą, iš tikrųjų tiksliai kalbame. Turiu įsidėmėjęs vieną pasakymą, nors, aišku, vėliau jis pakrypo į bendrą liniją, – buvo abejojama ir sakoma, kad visgi negalvokite, jog yra taip, kaip mes kalbame, yra šiek tiek kitaip.
Žinoma, pabrėždavo, kad mes patys esame stiprūs, bet tai propagandinės žinutės. Aš tai pastebėjau ne kartą. Žinoma, sunku sužinoti tikrąsias situacijas, nuomones, kokios yra aukščiausios Rusijos valdžios sluoksniuose; pavyzdžiui, tuo metu, kai buvau VSD direktoriumi ir Lietuva stojo į NATO, ES, ruošėsi tam, buvo informacijos, kaip jie tuo metu reagavo. Tada, pasakysiu atvirai, buvo galima nemažai sužinoti, o ir aš pats turėjau įvairių kontaktų. Dabar, žinoma, žymiai sunkiau susivokti, nes „uždaryta“ visa informacija, bet kai ką galima nujausti. Aš jau pajutau, kad visgi yra skirtingų nuomonių Rusijoje“, – sako M. Laurinkus.
A. Pocius svarsto, kodėl Rusijos ekspertai ir aukščiausioji vadovybė galėjo apsiskaičiuoti ir netinkamai įvertinti ne tik savo, bet ir Ukrainos karines galimybes.
„Matote, šiuo atveju reikėtų sugrįžti šiek tiek giliau į praeitį, į būtent tuos sovietinės kariuomenės laikus, į Rusijos kariuomenės, kuri yra savo tradicijų tęstinumas. Tiek sovietinėje, tiek Rusijos kariuomenėje mentalitetas, aukštesnės vadovybės baimė... Neduok Dieve, kas nors sužinos, kad tavo vadovaujamuose daliniuose kas nors nepasisekė, ir tu jau aukštesnių pareigų, aukštesnio laipsnio negausi; ta baimė nepasakyti tiesos, neparodyti teisingo įvertinimo, kuris galbūt toje situacijoje yra blogas ir aukštesnė vadovybė to nenori girdėti, ir tada meluojama.
Tada tas melas kyla į viršų ir politinė vadovybė gauna vadinamąją pokacuzhą, – kai elitinius dalinius atveža per kokias nors pratybas, jie pademonstruoja puikiausią techniką, viskas važiuoja, viskas šaudo, viskas eina kaip iš pypkės, bet ten yra elitiniai kareiviai, kurie galbūt išrinkti iš tūkstančių kareivių. Jų išrenka keliasdešimt, kurie demonstruoja tuos efektus. Tada politinei vadovybei susidaro klaidingas įspūdis – atrodo, kad visa kariuomenė tokia. Ir todėl kartais apsiskaičiuojama. Duoda įsakymus ir galvoja, kad bus lengva kaip žaliesiems žmogeliukams, kai jie sutvarkė Krymą be pasipriešinimo. Matyt, buvo galvojama, kad tas pats ir čia. Taip ir kyla tokios sudėtingos situacijos, nes buvo apsiskaičiuota“, – svarsto A. Pocius.
Paprasti rusų kariai galėjo nežinoti, kad vyks į karą?
Laidoje taip pat svarstyta apie tai, kad tam tikra dalis rusų karių net tiksliai nežinojo, jog jiems teks kariauti ir kur iš viso jie vyksta.
„Paprastai yra taip, kad jeigu planuojama kokia nors rimta kovinė operacija, slaptumas turi būti išlaikomas aukščiausio lygmens, kad nenutekėtų informacija. Tada kokiam nors kovinio bataliono vadovui įteikiamas vokas, kuris turi būti atplėštas tam tikrą valandą, ir kartais net jis negali žinoti, kur reikės persidislokuoti. Tie, kurie buvo atvykę į pratybas Baltarusijoje, tikrai dalyvavo tas dešimt dienų, ir kai kurie tikrai tikėjosi, kad po pratybų važiuos atgal.
Gal dar galvojo, kad bus permesti kur nors kitur, bet kad teks vykti į Ukrainą, aš tikrai tikiu, tie kareivukai nežinojo. Galbūt buvo gautas karininko įsakymas, kad visi sėstų į mašinas, ir buvo nurodytos kryptys, o jie turėjo važiuoti“, – sako A. Pocius.
Voroncovas: rusų visuomenė nepripažįsta fakto, kad vyksta karas
Lietuvoje gyvenantis rusas verslininkas Viktoras Voroncovas laidoje papasakojo apie situaciją Rusijoje ir kaip bendrai būtų galima apibendrinti nuotaikas šioje šalyje.
„Aš pradėsiu iš toliau. Visų pirma, turime suprasti, kad Rusijos ekonomika pasidalijusi į dvi dalis. Pirmiausia, pinigų plovimas oligarchų naudai, – pastebi jis. – Ir yra antra ekonomikos dalis – žmonės, kurie patikėjo Putinu ir pradėjo savo mažą verslą“, – sako V. Voroncovas.
Anot pašnekovo, būtent tų žmonių, kurie patikėjo Putinu ir buvo pradėję mažą verslą, nuotaikos visiškai sužlugusios.
„Tų žmonių nuotaika yra tokia, kad jie laukia žlugimo. Visi laukia žlugimo. Dabar ekonomika dar bando iš inercijos judėti į priekį iš senų atsargų, pinigų, bet lūžis, manau, bus balandžio pirmąją, kai reikės mokėti mokesčius, atlyginimą, ir tada žmonės supras, kad nėra pinigų. Dabar vyksta bendravimas su verslu, valstybė padeda suprasti, ko jiems reikia, bet verslas bando pateikti savo pasiūlymus, kaip valstybė turi reaguoti į situaciją. Aš bendrauju su žmonėmis, kurie sukūrė milijoninį verslą, protingi žmonės, ir mane nustebino, kad niekas nepripažino, jog dėl problemų kaltas Putinas. Visi kaltina JAV, kad čia neva slaptas JAV planas, visos problemos neva iš JAV, bet kaltas Putinas, agresija ir karas, o toliau bus vis blogiau. Niekas nenori to pripažinti, mane tai veda iš proto“, – sako V. Voroncovas.
Vis dėlto, pastebi pašnekovas, lūžis turės įvykti.
„Kai sustos veikti gamyklos, žmonės išeis į gatves. Tikiuosi, kad tai atsitiks per artimiausią mėnesį, bet aš labai nusivyliau tuo, kokia paprastų Rusijos žmonių nuomonė. Iš dvidešimties žmonių, su kuriais kalbėjau, tik vienas pripažino, kad kaltas Putinas. Viskas. O kiti sako, kad Putinas kaltas, bet neis protestuoti, nes gali būti atleisti iš darbo, pasodinti į kalėjimą, iš jų atims mašiną ir panašiai.“
Paklausus, ar rusų visuomenė pripažįsta faktą, kad vyksta karas, pašnekovas atsakė, kad ne.
„Ne. Visi sako, kad mes [Rusija] – išvaduotojai“, – atsakė V. Voroncovas.
A. Pocius taip pat pripažįsta, kad Rusijos žmonės turi įveikti baimę ir priešintis. Jeigu to nepadarys, savo pinigine pajus sankcijų naštą.
„Manau, tą baimę, kurią jaučia Rusijos žmonės, jie turi įveikti. Ką kalbėjo laidos dalyvis apie Rusijos visuomenę – taip, jie įbauginti, bet dabar, kai yra skaudžių sankcijų Rusijai, manau, tai atsilieps didiesiems verslininkams ir paprastiems piliečiams. Juk rublis nuvertėjo, atsiskaitymai su užsieniu ir tarptautiniai sandoriai – viskas uždaryta, išvykos į užsienį – praktiškai nevyksta. Kai žmonės savo kišene pajus, kai trūks maisto produktų, stos gamyklos, žmonės bus atleisti iš darbo, tada jie turės eiti į gatves. Niekas kitas to už juos nepadarys. Jie turi įveikti baimę“, – laidoje svarstė A. Pocius.
Didžiausias netikėtumas Kremliui ir pasikeitusi retorika
Laidoje paklausta, kas dar gali suvaldyti Putiną. Anot M. Laurinkaus, kol kas susidūrimas su NATO Putinui reikštų susinaikinimą.
„Susidūrimas su NATO Putinui reikštų visišką susinaikinimą. Visišką ir labai greitą. Žinoma, niekas nesame tikri, kiek tos beprotybės bus ir kiek tai gali tęstis. Reikia palikti lašelį vilties, kad nenori visiškai susinaikinti ir visų sunaikinti, nes tada jau būtų absoliutus susinaikinimas. Gal to neįvyks“, – laidoje sako M. Laurinkus.
„Manau, pamatysime ir kitą, dar vieną Rusiją. Aišku, su milžiniškais nuostoliais“, – pridūrė M. Laurinkus.
Vis dėlto A. Pocius dar kartą pabrėžė pasikeitusią retoriką iš Rusijos pusės.
„Derybos, kad ir kokios jos būtų, jau prasidėjo, o Lavrovo kategoriškumas jau nebėra toks, koks anksčiau, jau švelnėja tonas, kai kurie pareiškimai įgauna kitokį toną“, – sako A. Pocius.
M. Laurinkaus teigimu, Kremlius suvokia, kad parklupdyti Ukrainos nepavyks, o labiausiai jį nustebino kai kurių miestų arši kova.
„Didžiausias netikėtumas, matyt, kad priešinasi tie miestai, iš kurių to nebuvo tikėtasi. Tai jiems tikrai netikėtumas. Turbūt jie apskaičiavo, kurie miestai galės priešintis, kas bus ir taip toliau, bet kad Charkivas... Juk priešinasi“, – sako M. Laurinkus.
Visgi iki lemtingojo taško dar bus nueita. Ir galbūt net labai toli.
„Kad ir kaip ten būtų, Kremlius suvokia, kad viskas – parklupdyti nepasiseks. Viskas. Dabar iki to lemtingo taško, žinoma, bus daug nueita. Tankai seni, bet jų daug. Jų daug. Stūmimas vyks, jie nesitrauks. Dar matysime, bet to, ko tikėjosi, neįvyko, pakeitė retoriką: jau nebėra dviejų žodžių – demilitarizacija ir denacifikacija“, – laidos pabaigoje teigia M. Laurinkus.