LLRA veikėjai praėjusią savaitę vėl pamėgino įrodyti, kaip blogai Lietuvoje gyventi tautinėms mažumoms, nes jos neva diskriminuojamos. Pirmiausia, Seime kalbant Vytautui Landsbergiui LLRA atstovai demonstratyviai išėjo iš salės, o vėliau Strasbūre, kai prezidentė kalbėjo apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, LLRA pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis mėgino įrodyti Lietuvos nuodėmes.
„Kalėdų išvakarėse Lietuvos Vyriausybės atstovo prašymu Vilniaus apygardos teismas, spaudžiamas viešais politikų pareiškimais, nustatė drakonišką – apie 13 tūkst. eurų – baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Daškevičiui už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais valstybine lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą“, – europarlamentarams pranešė V. Tomaševskis.
Skųsdamasis dėl tokios neteisybės V. Tomaševskis „užmiršo“, kad ta dešimttūkstantinė suma susikaupė per penkerius metus, nes Šalčininkų valdininkas nevykdo 2008 m. teismo nurodymo per mėnesį nuimti dvikalbes lenteles, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojama 100 Lt bauda.
Minint Sausio 13-ąją LLRA surengė neregėtą demaršą: vos tik į Seimo tribūną pakilo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, LLRA frakcijos atstovai išeidami trenkė posėdžio salės durimis. Premjeras už tai koalicijos kolegas sugėdino.
„Tai nepagarba pirmiausia mūsų valstybės iškovotai laisvei, demokratijai ir taip pat nepagarba tiems žmonėms, kurie žuvo Sausio 13-osios naktį“, – koalicijos partnerių poelgį komentavo Algirdas Butkevičius.
LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, žadėjusi „Savaitei“ paaiškinti, kodėl iš tiesų sumanytas toks akibrokštas, paskutinę minutę surado priežasčių nekalbėti.
„Man panašu į tai, kad dabartinė Vyriausybė, kuri linkusi į kompromisus, linkusi tartis, derėtis, yra nepatogi LLRA tikriesiems tikslams, kadangi, manyčiau, jų pagrindinis tikslas – išsaugoti rinkėjus tarsi rezervate, kad jie įsivaizduotų gyvenantys kruvinais peiliais grasinančių lietuvių apgultyje, o juos apsaugoti galėtų tiktai V. Tomaševskis ir jo komanda“, – sako DELFI.lt politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
Ir iš tiesų, panašu, kad pamatę katastrofiškai tirpstančius partijos populiarumo reitingus LLRA veikėjai tradiciškai kelia protesto bangą dėl neva vykstančios diskriminacijos. Ši taktika pasiteisino prieš Seimo rinkimus, tad nieko naujo nesugalvoję LLRA vedliai, artėjant Europos Parlamento rinkimams, grįžta prie senų metodų.
„Paskutinis įvykis Sausio 13-osios minėjimo metu rodo, kad šios partijos lyderiai nėra lojalūs mūsų valstybei. Tada pradedi galvoti, o kas galėtų už to stovėti, ar yra interesų kitų šalių, kitų jėgų, kurios norėtų diskredituoti Lietuvą kaip valstybę, kelti sumaištį viduje, priešinti žmones, priešinti skirtingas tautines mažumas“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovė Kristina Vaičiūnaitė.
Pastarosios steigiamajame suvažiavime pirmoje eilėje sėdėjo Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas, Rusijos Dūmos Trptautinių ryšių komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. Jis džiūgavo, kad pagaliau Lietuvoje atsirado partnerė. 2008 metais Liaudies partijos steigėja Kazimira Prunskienė ir „Vieningoji Rusija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Vieningosios Rusijos“ Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Borisas Gryzlovas, pernai jubiliejaus proga oficialiai sveikinęs K. Prunskienę, pabrėžė, kad dabar Liaudies partija – valdančiojoje daugumoje. LLRA lyderis atkakliai ginasi, kad į Seimą prorusiškas jėgas vedė mainais už Kremliaus finansinę paramą.
Paklaustas, ar LLRA žmonės važiavo į Maskvą, V. Tomaševskis atsakė: „Nesuprantu jūsų klausimo“. Na, jei šio nesupranta, tai klausiame kaip V. Tomaševskio pavardė atsidūrė drauge su Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos Lietuvoje nario Andrejaus Fomino pavarde Rusijos vyriausybės finansuojamo „Baltijskij mir“ redakcijos sąraše. „Baltijskij mir“, skirtas vadinamosios „Pribaltikos“ rusakalbiams, užsiima tuo, kad pateikinėja suklastotą Baltijos šalių istoriją, ypatingą dėmesį skiria tautinių mažumų protesto akcijoms.
Tačiau čia dar ne viskas. LLRA narys bei Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos valdybos sekretorius Jaroslavas Skuderis, drauge su minėtuoju A. Fominu, yra knygos apie etninius konfliktus Baltijos valstybėse bendraautoriai. A. Fominas dėsto apie neva Lietuvoje vykdomą rusų kalbos naikinimą, o J. Skuderis narplioja lenkų konflikto Lietuvoje istoriją.
„Eilinis konfliktas įsiplieskė 1993 m. balandžio 27 d., kai vietinių gyventojų malšinti atvyko kariniai padaliniai. [...] Kai paaiškėjo, kad bauginimo akcija nepavyko, į 282 protestuotojų pusę pasipylė šūviai. Tik per stebuklą išvengta aukų. Ant aplinkinių namų sienų liko daugybė kulkų žymių. Štai tokia parodomoji „lietuviškoji demokratija“, – rašo J. Skuderis rašinyje „Lenkai Lietuvoje: konflikto istorija“. Tačiau šių įvykių liudininkai J. Skuderio rašliavą neigia.
Kitas LLRA narys Olegas Davidiukas jau kelerius metus agituoja už Astravo atominę ir tikina radęs šimtus lietuvių, panorusių joje įsidarbinti: „Mes jau perdavėme atominės direkcijai daugiau nei 200 anketų, laukiame sprendimo“.
Prieš pat Kalėdas Vilniuje surengta keista diskusija, kurioje dalyvavo LLRA sąraše į Seimą kandidatavęs laikinasis Liaudies partijos pirmininkas Rimantas Kumpis. Jis išvien su baltarusių agitatoriais giria rusiškus reaktorius ir ragina lietuvius susitaikyti su jau įsibėgėjusia statyba Astrave.
Paklaustas, kokią naudą gauna iš dalyvavimo tokioje propagandinėje akcijoje, R. Kumpis atsakė: „Aš nematau kokių nors savo šalies principų išdavimo“.
Šios savaitės įvykiai Seime ir Europos Parlamente nenustebino, nes LLRA, pasitelkusi į kompaniją Rusų aljansą ir Liaudies partiją, nuolatos skaldo ir pjudo tautines mažumas, užsienyje šmeižia Lietuvos valstybę.