Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai, pasiekė 19-os punktų sutarimą, bet į jį pateko toli gražu ne visos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos nuostatos.
Kadangi tiek valstiečių žaliųjų lyderis R. Karbauskis, tiek premjeras Saulius Skvernelis nori pritarti tik tiems pakeitimams, kurie pasiekti Trišalėje taryboje, tai reiškia, kad visos kitos nuostatos liks Darbo kodekse tokios, kokios ir buvo priimtos Seime dar buvusios valdžios.
O buvusios valdžios priimtą Darbo kodeksą R. Karbauskis 2016 m. rugsėjo 14 d. įvertino taip: „Retai kada vartoju aštrius posakius, tačiau šįkart kitaip pasakyti negaliu. Seimo valdantieji tikrai spjovė į veidą Lietuvos žmonėms. Pasakyti, jog jie nuvylė visuomenę, būtų pernelyg švelnu ir neatspindėtų realybės. Jie pademonstravo, kad visuomenė jiems nė kiek nerūpi“.
Naujame Darbo kodekse, kurio galiojimas sustabdytas iki liepos, sumažinamos išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams, trumpėja kasmetinės atostogos, trumpinami įspėjimo terminai.
Prezidentės nuostatos, kurios liks neįgyvendintos
Seimui praėjusiais metais priėmus naują Darbo kodeksą, R. Karbauskis pats kreipėsi į prezidentę D. Grybauskaitę, prašydamas vetuoti teisės aktą. Šalies vadovė atsižvelgė į šį prašymą ir pateikė savo pasiūlymus. Deja, parlamentarai šalies vadovės veto atmetė, nors vėliau kodeksą truputėlį taisė.
Naujoji valdžia buvo pasibaisėjusi Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos koalicijos veiksmais, todėl atidėjo Darbo kodekso įsigaliojimą ir sugrąžino klausimą į Trišalę tarybą. Joje pasiektas dalinis sutarimas, bet kai kuriais atvejais fiksuotos atskirosios nuomonės.
S. Skvernelis ir R. Karbauskis teigė, kad tais klausimais, kuriais fiksuotos atskirosios nuomonės, bus liekama prie naujame, bet atidėtame Darbo kodekse įtvirtintų nuostatų.
S. Skvernelis, 2017 m. kovo 20 d.: „Tai, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje, tai nėra tobula, tai yra pasiektas kompromisas tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų, bet esminis principas – mes dabar Vyriausybėje per artimiausias savaites tai adaptuojame į įstatymo projektą, teikiame Seimui, ir valdančioji koalicija priima tik tai, kas sutarta Trišalėje taryboje. Visi papildomi registruoti pasiūlymai, kurių, tikėtina, bus, bus atmesti".
R. Karbauskis, 2017 m. kovo 22 d.: „Praktiškai, kadangi nėra sutarimo, įsigalios tas, kas buvo priimta praėjusiame Seime, su tokia sąlyga: kada tik bus susitarta, mes iš karto pataisysime. Kitaip sakant, paprasčiausiai kartu mokysimės ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais aiškaus kelio: dėl ko susitariama, taip ir bus, dėl ko nesugebame susitarti – bus taip, kaip priimta buvusio Seimo".
Ta reiškia, kad dalis prezidentės D. Grybauskaitės pasiūlymų liks neįgyvendinti.
1. Draudimas dirbti keliose darbovietėse
Prezidentės D. Grybauskaitės veto buvo nustatyta, jog kai vengiant interesų konflikto darbo santykių metų darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį, už tai darbdavys moka kompensaciją. Siūlyta, kad tai būtų taikoma specialių žinių turintiems darbuotojams.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse nustatyta, kad galima drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį nemokant kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
2. Terminuotos sutartys neterminuotam darbui
D. Grybauskaitė siūlė griežtesnį ribojimą terminuotoms sutartims neterminuotam darbui. Pagal jos siūlymą, tai būtų leidžiama tik tada, kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje. Be to, tokių sutarčių negalėtų būti daugiau nei su 20 proc. darbuotojų. Šiuo atveju nekalbama apie terminuotas sutartis terminuotam darbui.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse fiksuotas sprendimas, kad terminuotų sutarčių kiekis vienoje įmonėje negali viršyti 20 proc., bet nekalbama apie kolektyvinį susitarimą.
3. Leidimas nukrypti nuo Darbo kodekso
Prezidentė siūlė, kad individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų Darbo kodekso nuostatų darbuotojams, leidžiama uždirbantiems ne mažiau nei 3 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 2468 eurų neatskaičius mokesčių).
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse fiksuotos nuostatos, kad nuo kodekso nuostatų galima nukrypti, kai darbuotojas uždirba ne mažiau nei 2 šalies vidutinius atlyginimus (šiuo metu 1645 eurų iki mokesčių).
4. „Greitasis atleidimas”
Prezidentė siūlė, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio valia, kai nėra darbuotojo kaltės, ir informuojant jį prieš 3 dienas, darbuotojui būtų išmokama 8 mėnesių išeitinė kompensacija.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse fiksuota, kad tokia išeitinė kompensacija siekia 6 mėnesius.
5. Netesybos darbdaviui, neatsiskaitančia su darbuotoju po išsiskyrimo
Prezidentė siūlė numatyti neribotas netesybas darbdaviui, kai pasibaigus darbo santykiams jis delsia atsiskaityti su darbuotoju, kai nėra darbuotojo kaltės.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse išmokai nustatytos „lubos“ - 3 vidutinės darbuotojo algos.
6. Dėl laikino įdarbinimo įmonių licencijavimo
Laikino įdarbinimo įmonės paprastai „nuomoja“ darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį. Prezidentė siūlė būtinai licencijuoti tokias įmones ir nustatyti aiškius terminus, per kuriuos leidžiami neapmokami 5 dienų laikotarpiai. Remiantis jos siūlymu, tokių neapmokamų laikotarpių galėtų būti ne dažniau nei kartą per mėnesį.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse tokių įmonių licencijavimas nenumatytas. Jame tik kalbama, kad laikinojo darbuotojo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki 5 darbo dienų iš eilės yra neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.
7. Garantijos ne tik profesinės sąjungos pirmininkui
Prezidentė siūlė, kad tol, kol vyksta darbo ginčas, nebūtų galima atleisti ne tik profesinės sąjungos pirmininko, bet ir kitų ginčo dalyvių, kurie dalyvauja kolektyvinėse derybose.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse numatyta garantijas palikti tik profesinės sąjungos pirmininkui.
8. „Protingas terminas“
Prezidentė siūlė atsisakyti vartoti kodekse tokią sąvoką kaip „protingas terminas“, mat jis visai neaiški. Ji paragino nustatyti, kad „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse nurodoma, kad darbdavys turi informuoti darbuotoją prieš protingą terminą apie darbo sąlygų pasikeitimus pasikeitus tas sąlygas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais.
9. Streikas ir lokautas
D. Grybauskaitė siūlė nuostatas, kurios nurodytų draudžiamus veiksmus darbdaviui, kai darbuotojai paskelbia streiką. Darbdaviui būtų draudžiama priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių. Ši nuostata svarbi, jei darbdavys nori paskelbti atsakomąjį streiką – lokautą.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse tokių draudimų darbdaviui nenumatyta, todėl po 7 dienų nuo streiko pradžios jis gali į darbą priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių. Streikuojantieji tuo metu darbo užmokesčio negauna.
R. Karbauskio sudėlioti akcentai
Prašydamas vetuoti Darbo kodeksą R. Karbauskis bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016 m. birželio 29 d. išplatino pranešimą spaudai, kuriame išsakė pagrindines kodekso problemas.
„Ekspertų ir socialinių partnerių atlikta išsami kodekso analizė rodo, kad projektu dar labiau išbalansuojama darbo santykių šalių pusiausvyra, įtvirtinamos normos, mažinančios darbuotojų ekonominį-socialinį saugumą. Pavyzdžiui, supaprastintas atleidimas iš darbo, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui. Seimas taip pat panaikino Darbo kodekso normą, kad darbuotojai yra silpnesnė darbo santykių pusė. Sumažinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva terminai, atskirais atvejais (pvz. auginantiems vaikus iki 14 metų) - net keturis kartus: nuo 4 mėnesių iki vieno mėnesio. Išvis nesuprantama ir ciniška, jog panaikinta nuostata, draudžianti atleisti iš darbo besilaukiančias moteris", - sakė R. Karbauskis.
Remiantis šiuo pranešimu, galima daryti išvadą, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui R. Karbauskiui buvo nepriimtina:
- supaprastintas atleidimas iš darbo, tai yra išeitinių kompensacijų mažinimas ir įspėjimo terminų trumpinimas (Trišalėje taryboje niekas šio klausimo nekėlė, todėl niekas nesikeičia);
- terminuotos sutartys neterminuotam darbui (Trišalėje taryboje sprendimas nerastas, todėl niekas nesikeičia);
- darbuotojo sulyginimas su darbdaviu (pakeitimas jau priimtas Seime, dabar darbuotojas laikomas silpnesne darbo santykių puse);
- įspėjimo terminų trumpinimas auginantiems vaikus iki 14 metų (pakeitimas jau priimtas Seime, dabar tokiems darbuotojams įspėjimas įteikiamas prieš 3 mėnesius, jei dirba ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jei dirba trumpiau nei metus);
- besilaukiančių moterų atleidimas (darbo sutartis su nėščia darbuotoja iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis).
Jeigu Seimas iš tiesų laikysis R. Karbauskio ir S. Skvernelio principo, kad bus priimami tik tie pakeitimai, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje, tuomet dvi pirmosios R. Karbauskio tiesiogiai įvardintos bėdos – supaprastintas atleidimas iš darbo ir terminuotos sutartys neterminuotam darbui – liks neįgyvendintos.
Kaip skyrėsi R. Karbauskio ir S. Skvernelio pozicijos
Premjeras S. Skvernelis, panašiai kaip ir R. Karbauskis, kritikavo buvusios valdžios priimtą Darbo kodeksą, bet jo kritika buvo aptaki. S. Skvernelis netgi rado bendrų taškų su Liberalų sąjūdžiu, kuris labai rėmė Darbo kodeksą tokį, koks jis buvo priimtas Seime buvusios valdžios.
Paklaustas apie jo ir Liberalų sąjūdžio požiūrį į Darbo kodeksą, S. Skvernelis 2016 m. spalio 10 d. atsakė taip: „Manau, čia principinių skirtumų nėra, tik požiūris į žmogų. Jų daugiau yra galbūt požiūris į verslo pozicijas pirma, mūsų daugiau išsiskiria požiūris į dirbančiuosius".
Pristatydamas Vyriausybės programą Seime 2016 m. gruodžio 6 d. S. Skvernelis jau kalbėjo, kad po pusės metų turėsime visiškai kitokį socialinį modelį ir Darbo kodeksą.
„Tas socialinis dialogas, kurį paskirtoji Vyriausybė jau vykdo tiek su profsąjungomis, tiek su visomis verslo asocijuotomis struktūromis, leidžia teigti, kad po pusės metų mes turėsime visiškai kitokį ir socialinį modelį ir Darbo kodeksą", - teigė premjeras.
Galiausiai, 2017 m. balandžio 4 d. diskutuodamas Seime apie emigraciją premjeras pareiškė, kad jo Vyriausybė jau ėmėsi pirmo žingsnio gerindama darbo kultūrą – privertė darbuotojus ir darbdavius susitarti dėl 19 punktų.
„Vienas pirmųjų žingsnių, keičiant neigiamą darbo kultūrą, jau pasiektas. Trišalė taryba pasiekė susitarimą dėl Darbo kodekso, būtent susitarė, ne prastūmė vienai ar kitai pusei palankų sprendimą, bet susitarė. Pagal šį susitarimą nebereikės nei darbdaviams, nei darbuotojams gyventi dvigubų standartų sistemoje, kuri tik skatina neteisingumo ir nusivylimo nefunkcionuojančia valstybės apsauga jausmą. Seimui belieka gerbti Trišalės tarybos nelengvai pasiektą susitarimą ir priimti projektą tokį, dėl kurio pavyko susitarti", - sakė S. Skvernelis.