Tokią žinią šių metų gegužę Finansų ministerijai pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Kai vertinama prekės pakuotė, o ne turinys...
Kaip DELFI jau rašė, viešindama europinę paramą 2008 metų vasarą Finansų ministerija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą, kurį laimėjo jungtinį pasiūlymą pateikusios bendrovės „Publicum“, „Viešųjų ryšių partneriai“, „Idea Prima“ bei viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP).
Laimėjusių įmonių paslaugų kaina turėjo siekti 16,27 mln. litų, tačiau per trejus metus išlaidos išsipūtė net iki 30,97 mln. litų.
Toks kainos išsipūtimas sukėlė įtarimų Valstybės kontrolei ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). VPT ėmėsi vertinti, ar pirkimas buvo vykdomas skaidriai, o Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės pinigai išleisti teisėtai. Atlikusi tokį vertinimą tarnybą konstatavo, kad skaidrumo trūksta, nes įvairių bendrovių siūlomų paslaugų kainos buvo vertinamos keistokai.
Problema ta, kad viešinimo paslaugų kainodara buvo išskirstyta į tris dalis. Pirmą dalį sudarė standartinis paslaugų paketas A, antrą dalį – papildomi paslaugų paketai B, o trečioje C dalyje buvo pateiktos tiekėjo nuolaidos informacijos talpinimo žiniasklaidos priemonėse paslaugoms.
Tačiau konkurso metu buvo vertinama tik A dalyje pateiktos kainos. B dalyje nurodyti papildomų paslaugų įkainiai ir C dalyje nurodytos nuolaidos vertintos nebuvo, todėl iš esmės laimėtojas pasirinktas neįvertinus, kiek iš viso kainuos visuomenės informavimas apie europinę paramą Lietuvai.
„Pažymėtina, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Turi būti siekiama jas surašyti taip, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų įkainojimo“, - rašoma 2012 m. gruodžio 13 d. VPT rašte Finansų ministerijai ir CPVA.
VPT nuomone, pažeidimai šiuo atveju buvo esminiai ir galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams. Tarnyba mano, kad faktiškai įsigytų papildomų prekių ir paslaugų įkainiai nebuvo vertinami, tačiau būtent šios papildomos prekės ir paslaugos sudarė didžiąją sutarties vykdymo išlaidų dalį. VPT nuomone, tokia situacija neleidžia sakyti, kad viešinimo paslaugos buvo nusipirktos ekonomiškai naudingiausiu ir geriausiu būdu.
Pasiūlė susigrąžinti 5 proc. išleistų pinigų
Gavusi VPT įvertinimą CPVA taip pat atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad informuojant visuomenę apie europinius pinigus netinkamai buvo išleista 1,044 mln. litų, iš kurių 887,9 tūkst. litų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos ir 156,6 tūkst. litų valstybės biudžeto pinigai.
Projekto įgyvendinimas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų pagal proporciją: 85 proc. Europos Sąjungos lėšų ir 15 proc. biudžeto lėšų.
Pirkimo komisija buvo nustačiusi, kad kainos lyginamasis svoris vertinant įvairių įmonių pasiūlymus sieks 30 proc.. Tačiau lyginant kainas, buvo atsižvelgiama tik į standartinio paslaugų paketo kainą, o papildomų paslaugų įkainių ir nuolaidų niekas nevertino.
Tyrimą atlikusi CPVA sako, kad paslaugas perkanti organizaciją – tai yra Finansų ministerija – negalėjo netaisyti kainos kriterijaus B ir C dalyse, nes taip numato įstatymai. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad viešojo konkurso rezultatas galėjo būti kitoks – tai yra konkursą galėjo laimėti visiškai kitos įmonės.
Agentūra nutarė pripažinti, kad 5 proc. sutarties B dalyje numatytų lėšų buvo išleistos netinkamai. Nuo 20,8 mln. litų sumos tai sudaro 1,044 mln. litų. Finansų ministerijai pasiūlyta susigrąžinti įmonėms išmokėtą milijoną.
Finansų ministerija nesako, kur ras milijoną
Tačiau Finansų ministerija tiesiai neatsako, kaip bandys susigrąžinti netinkamai išleistus pinigus.
DELFI atsiųstame atsakyme, kurį ministerijos valdininkai rengė apie dvi paras, teigiama, kad CPVA kaip tik nustatė, jog dalis projekto yra tinkama deklaruoti Europos Komisijai, o dėl netinamai išleistų pinigų ministeriją spręs remdamasi Vyriausybės nutarimu.
Finansų ministerija sako, kad ji kaip tik ėmėsi veiksmų gerinti Lietuvos institucijų kompetencijas viešųjų pirkimų srityje. Atsakyme giriamasi, kad ministerija organizuoja mokymus, nuolat bendradarbiauja su Ūkio ministerija ir VPT.
„Finansų ministerija organizuoja mokymus Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo institucijoms, viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimais nuolat bendradarbiauja su Ūkio ministerija, kaip institucija, kuri Lietuvoje formuoja viešųjų pirkimų politiką, ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri Finansų ministerijos iniciatyva yra įtraukta į 2007–2013 m. finansavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo sistemą“, - rašoma Finansų ministerijos atsakyme.
„Publicum“ direktorius Ričardas Jarmalavičius DELFI teigė, kad Finansų ministerija neinformavo apie CPVA siūlymą susigrąžinti kokias nors lėšas iš projekto vykdytojų. Jo teigimu, konkursą laimėjusios įmonės dirbo griežtai pagal sutartį.