„Agresorius turi karinį potencialą destabilizuoti Baltijos regioną, kuriame daugėja Rusijos hibridinių ir diversinių išpuolių. Europoje Rusija nuo hibridinių veiksmų perėjo prie informacinių atakų ir išpuolių prieš šalių infrastruktūrą, siekiant konfrontacijos su NATO“, – Eltai perduotame komentare teigia Ukrainos ambasadorius P. Beshta.
Anot diplomato, Rusijos bendradarbiavimas su kitomis autokratijomis tampa jos strategija, kuri kelia grėsmę visai Vakarų demokratijai.
„Rusija yra nuolatinė grėsmė kiekvienam, kas siekia laisvės ir nepriklausomybės. Tai reiškia, kad vyksta nuolatinis egzistencinis karas“, – pažymi P. Beshta.
Jis akcentuoja, kad Ukraina siekia atstatyti savo teritorinį vientisumą tiek mūšio lauke, tiek ir diplomatinėmis priemonėmis. Pasak P. Beshtos, 10-ties punktų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės įgyvendinimas efektyviausiai užtikrintų taiką Ukrainoje.
Vis dėlto, kaip akcentavo P. Beshta, būtina, kad karo Ukrainoje pabaiga ir ukrainiečių pergale būtų suinteresuotos visos Europos valstybės.
„Tik vienybė, ryžtas ir jėga leistų pasiekti taiką. Vienintelis būdas priversti Rusiją sudaryti taiką – daryti spaudimą. Bet, žinoma, to turėtų būti siekiama ne silpnumu, sprendimų nepriėmimu, laukimu, atidėliojimu ar iliuzija, kad „viskas kažkaip išsispręs“. Rusija siekia padaryti įtaką visai Europos saugumo architektūrai. Jos likimas šiuo metu sprendžiamas mūšio lauke, Ukrainoje
Taika, pasiekta jėga, reiškia ginklų tiekimą Ukrainai be jokių apribojimų. Ukrainos sėkmė mūšio lauke leistų turėtų stiprias derybinės pozicijas dėl taikos“, – komentare pažymėjo P. Beshta.
Diplomatas pabrėžė, kad norinti pasiekti taiką, būtina griežtinti Rusijai taikomas sankcijas, užtikrinti, kad agresorius neturėtų galimybės jas apeiti.
„Taikos siekis reiškia ir pasiryžimą priimti politinį sprendimą pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO. Ukrainos narystė NATO taptų saugumo garantu, kad V. Putinas nepultų Ukrainos“, – komentavo P. Beshta.
Ukrainos ambasadorius, kalbėdamas apie sankcijų Rusijai griežtinimo poreikį, pabrėžė, kad šias priemones reikėtų plėsti įvairiuose sektoriuose.
„Reikia didesnio ryžto panaikinti sankcijų spragas ir didinti spaudimą įvairiose kituose sektoriuose – šešėlinio laivyno, metalurgijos, suskystintų dujų, įšaldyto turto, atominės energetikos, karinės pramonės, IT ir kitose. Nors Rusijai taikomos sankcijos pakenkė jos ekonomikai, reikia nuveikti daugiau“, – pabrėžė P. Beshta.
Anot Ukrainos ambasadoriaus, akivaizdu, kad dalį Rusijai taikomų sankcijų, pavyksta apeiti. Anot P. Beshtos, tai įrodo Rusiją pasiekianti, nors ir ribojama produkcija iš Vakarų, kuri yra naudojama ginkluose kare prieš Ukrainą.
„Rusija ir toliau gauna Vakarų aukštųjų technologijų elektroninius komponentus ir karinės įrangos iš beveik viso pasaulio ir naudoja juos savo ginkluose, terorizuodama Ukrainą, žudydama ukrainiečius kiekvieną dieną. Be to, tūkstančius elektroninių komponentų, skirtų pagerinti žmonių gyvenimą, agresorius naudoja kaip smurto įrankius.
Pavyzdžiui, vien per 2025 m. pirmąją sausio savaitę Rusija panaudojo daugiau nei 630 dronų, apie 740 aviacinių bombų ir beveik 50 raketų, kuriose buvo panaudota daugiau nei 50 tūkstančių įvairių komponentų iš viso pasaulio, kuriems taikytos sankcijos“, – dėstė P. Beshta.
Anot jo, dar viena indikacija, signalizuojanti apie tai, kad Rusiją pasiekia Vakarų gamybos produktai, yra augantis eksportas į kai kurias Centrinės Azijos ir Kaukazo valstybes.
„Eksporto padidėjimas į minėtas šalis gali paaiškinimas tuo, kad dalis eksportuojamų gali būti vėliau nukreipiama į Rusiją. Vakarų šalių eksportas į trečiąsias šalis kai kuriais atvejais per mėnesį siekia 1-2 milijardų eurų, dalis šių prekių galimai reeksportuojama į Rusiją su arba be eksportuotojų žinia ar sutikimu“, – aiškina diplomatas.
P. Beshta pranešė, kad sankcijų apėjimo schemas ir galimybes, kaip galima būtų išvengti sankcijų apėjimo, aptarė su Lietuvos Seimo ir Vyriausybės atstovais.