V. Rykštaitė pasakoja, kad kelionės draudimo Lietuvoje močiutei ieškojo ne ji pati, o jos tėtis. Pasak pašnekovės, iš draudimas.lt atstovų buvo gautas atsakymas, kad Lietuvoje neatsirado nė vienos draudimo bendrovės, kuri prisiimtų visą riziką, ir tik „Gjensidige“ sutiko apdrausti močiutę penkiolikos dienų laikotarpiui.
„Ilgesniam laikotarpiui nedraudžia, tad šią savaitę pirksiu draudimą iš JAV arba Jungtinės Karalystės papildomam močiutės kelionės laikui. Iš esmės nėra ko kaltinti, ir galima kaltinti visus - esame maža šalis, pensininkai čia mažai keliauja, jų pensijos mažos, rizika didelė, o ir kapitalizmo istorija pas mus dar skaičiuojama vos keliais dešimtmečiais. Bet iš esmės labai liūdna, kad seniems žmonėms taip sudėtinga keliauti", - sako rašytoja.
Paklausta, ar draudimo bendrovės iš viso atsisakė apdrausti močiutę, ar pasiūlė itin didelę kainą, V. Rykštaitė nebuvo tikra. Pasak jos, tėtis, kuris ir ieškojo kelionės draudimo močiutei, lyg minėjo, esą buvo pasiūlytas draudimas už labai didelę kainą.
Rašytoja sako, kad jos močiutės kraujospūdis yra aukštas ir šiuo metu ji turi krūtinės anginą, bet gydytoja užtikrino, kad kelionė grėsmės močiutės sveikatai nekelia.
Toks draudimo bendrovių sprendimas sukėlė kai kurių visuomenės narių nepasitenkinimą. „Kokia dar mažumų diskriminacija, kai verslas diskriminuoja pirkėją pagal amžių“, - stebėjosi Agnė Jagelavičiūtė.
DELFI nutarė pasidomėti, kaip Lietuvos draudimo bendrovės renkasi, ką drausti kelionės draudimu, kokius kriterijus taiko ir kodėl gali atsisakyti suteikti paslaugą.
Nenori didelės rizikos
Pavyzdžiui, garbaus amžiaus moterį apdrausti sutikusi „Gjensidige“ teigia, kad paprastai vyresnius nei 80 metų asmenis, pageidaujančius kelionės draudimo, vertina individualiai. Šįkart įmonė apdraudė klientę, bet ne visam kelionės laikotarpiui.
„Turime tinkamai įvertinti galimas rizikas, kad suskaičiuotume teisingą draudimo kainą. Kartais pasiūlome klientui draustis ne pilnam kelionės laikotarpiui, nes rizika būna labai didelė. Bet tai yra itin reti atvejai, susiję su labai tolimomis kelionėmis. Yra pasitaikę atvejų, kai dėl sveikatos būklės, itin tolimos šalies ir kelionės trukmės, negalėjome pasiūlyti draudimo, bet taip būna labai retai“, - sako įmonės Asmens draudimo produkto vadovė Baltijos šalims Ingrida Šarkienė.
Jos teigimu, kur kas paprasčiau apdrausti vyresnio amžiaus klientus, jei jie keliauja Europoje, mat tuomet išvengiama didelių klimato ar laiko juostų skirtumų.
„Klientams, kurie planuoja vykti už vandenynų, draudimo pasiūlymą svarstome atidžiau, nes pagyvenę žmonės dažnai jau turi lėtinių ligų „bagažą“, kuris paprastai suaktyvėja skrydžio ar kelionės metu. Tai įvyksta dėl pasikeitusių klimato sąlygų (ypač karštose šalyse) ir panašiai, tad ir rizika, kurią prisiima draudikas, labai išauga“, - pasakoja I. Šarkienė.
Pasak jos, šiltuosiuose kraštuose senjorus dažniausiai kamuoja hipertenzija (padidėja spaudimas), suaktyvėja širdies, kraujagyslių ligos, skundžiamasi galvos svaigimais, nuovargiu. Daugiausia rūpesčių ir pavojaus žmogaus gyvybei sukelia infarktai, insultai bei įvairios trombozės.
„Tuomet prireikia skubaus gydymo (kartais ir operacijos). Draudikai pasirūpina ir pargabenimu namo. Esame vežę pasiligojusius klientus turbūt iš visų pasaulio kampelių, išskyrus Antarktidą. Labai patariame žmonėms kelionės metu saugoti save, nepervargti, neperkaisti. Labai svarbu vežtis su savimi nuolat vartojamus vaistus. Ypač, jei kraujospūdį reguliuoja vaistais arba jei turi stenozę (kiek užsikimšusias kraujagysles) ir geria kraują skystinančius vaistus, būtinai reikia pasiimti tokį vaistų kiekį, kad užtektų visos kelionės metu“, - sako įmonės atstovė.
I. Šarkienė atkreipia dėmesį, kad keliaujant Europos Sąjungoje ir Lichtenšteine, Norvegijoje, Islandijoje bei Šveicarijoje būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose užtikrina Europos sveikatos draudimo kortelė, kurią galima įsigyti mūsų šalies teritorinėse ligonių kasose.
Nedraudžia 0,43 proc. klientų
„ERGO Insurance“ Lietuvoje Asmens draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis sako, kad šioje įmonėje kelionės draudimu galima apsidrausti nepriklausomai nuo amžiaus, bet draudikai esą vertina sveikatos būklę ir kitus kriterijus. Tai reiškia, kad įmonė gali prašyt detalesnės informacijos apie žmogaus lėtines ligas, turėtas sveikatos problemas.
„ERGO Insurance“ atstovas teigia, kad 22 proc. jų klientų, sudarančių kelionių draudimo sutartis, yra senjorai.
Pasak D. Bivainio, kelionės draudimu nedraudžiama tais atvejais, kai egzistuoja priežastinis ryšys tarp kliento sveikatos būklės ir planuojamos veiklos kelionės metu. Pavyzdžiui, tikrai nebus draudžiamas širdies nepakankamumą turintis asmuo, kuris nori užsiimti giluminiu nardymu, arba stuburo traumą turintis žmogus, norintis užsiimti šuoliais parašiutu arba guma.
„Mes nepateikiame pasiūlymų draustis 0,43 proc. nuo visų gautų užklausų“, - sako D. Bivainis.
Galbūt netiko kaina?
„Seesam Insurance“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Eugenijus Mažiulis savo ruožtu sako, kad draudimo bendrovės labai retai atsisako apdrausti žmones kelionės draudimu ir dažniausiai pateikia individualų pasiūlymą, kuris klientui gali netikti.
Jis siūlė pasidomėti, ar konkrečiu atveju klientas visiškai negavo pasiūlymo, ar jam netiko kaina ir sąlygos.
Paprastai esant didesnėms rizikoms draudimo kaina auga.
„Amžiaus riba, kuomet asmuo visiškai nėra draudžiamas, neegzistuoja. Tačiau be papildomo individualaus rizikos įvertinimo draudžiame asmenis iki 75 metų amžiaus, o draudžiant vyresnius asmenis – prašome informacijos apie kliento sveikatos būklę (užpildytos anketos, medicinos dokumentų išrašo ir panašiai). Šis papildomas vertinimas reikalingas, nes vyresnio amžiaus žmonės neretai turi lėtinių ligų, paūmėja organizmo reakcija kelionės metu dėl skrydžių, pasikeitusio klimato, laiko zonų“, - sako E. Mažiulis.
Tačiau draudimo bendrovės vengia drausti žmones kelionės draudimu tais atvejais, kai rizika per didelė: pavyzdžiui, asmuo nutaria vykti į karinių konfliktų kamuojamas šalis, tokias kaip Sirija, Afganistanas, Irakas, arba nori užsiimti ekstremaliu sportu, taip pat tais atvejais, kai egzistuoja tikimybė, jog lėtinė liga ar jos komplikacijos pasireikš kelionės metu.
Kodėl tuomet taip įprasta matyti keliaujančius garbaus amžiaus vokiečių ar amerikiečių turistus? Galbūt jie irgi keliauja be jokio draudimo?
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad užsienyje apskritai įprasta nuolat drausti gyvybę ir sveikatą, todėl paprastai draudimo bendrovė turi visą įmanomą informaciją apie kliento sveikatą, o žmogus per gyvenimą būna sumokėjęs dideles pinigų sumas draudimo bendrovei. Kitaip tariant, gyvybės ar sveikatos draudimas daugelyje Vakarų Europos šalių yra įprastas, klientai būna ilgalaikiai, todėl įmonės dažniau sutinka prisiimti rizikas.