Vargu ar prasmingas konservatorių kreipimasis į teisėsaugą vyriausybės vadovui įteikė dar vieną kozirį – tegu atsakymą pateikia FNTT. Kad ten nebus kriminalo, reikia manyti, premjeras puikiai suprato. Taip ir buvo, tačiau savaitės vidury S. Skvernelis pranešė, kad Markauskas traukiasi savo noru. Ir pripažino tai, kas jam buvo kartojama nuo pat skandalo pradžios – tai ne kriminalinis nusikaltimas, tai politinė atsakomybė, kai reikia pripažinti, kad ministrui keliami reikalavimai gerokai aukštesni nei eiliniam ūkininkui.
Premjeras ministro politinę atsakomybę ir reputacijos reikšmę suprato tik po kelių savaičių, nors pats B. Markauskas dar skandalo pradžioje mums sakė, kad situacija labai negraži. Ir nors jis traukiasi pats, tokia oficiali versija, atrodo, taip tiesiog patogiausia visiems. Juk kaip atrodytų premjeras, partijos lyderis ir Seimo pirmininkas – gynę B. Markauską ir kartoję, kad šis neturi dėl ko trauktis, jei būtų pripažinę, kad ministrui reikia trauktis. O tą reikėjo daryti, nes skandalas nerimo, kilo naujos istorijos, o partijos reitingai nusirito kaip niekad žemai.
„ Žmonėms antra tokia pati ilga muilo opera kaip ir buvusi prieš 1,5 m. su Greta [Kildišiene – LRT.lt] davė lygiai tokį patį efektą reitingų atžvilgiu. Tada taip pat buvo tempiama guma apie mėnesį, lygiai taip pat valstiečiai prarado apie trečdalį savo rinkėjų. Ministras paaukotas, kad neišsikasti sau gilesnės duobės“, – laidai „Savaitė“ sakė komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
B. Markauskas kone kasdien aiškindamasis viešai, painiojosi vis labiau, kol skandalo įkaitais pavertė vyriausybę ir valdančiąją daugumą Seime, sukėlė prezidentės ir vyriausybės vadovo santykių krizę.
Būtent šita krizė, matyt, ir privertė premjerą imtis žingsnių nutraukti B. Markausko karjerą Žemės ūkio ministerijoje.
„Jei konfliktas būtų išvirtęs į dar didesnę kovą tarp Seimo, vyriausybės ir prezidentės, tai, žinoma, tokių nemalonių sprendimų galėjome tikėtis ir dėl kitų dalykų – teisingumo ministro paskyrimo, dėl mokesčių reformos, dėl, galbūt, kitų sprendimų, kuriems neišvengiamai reikia prezidentės pritarimo. Ir, aišku, toks įsisukimas, eskalavimas krizės nenaudingas nei valdančiajai daugumai, nei malonus pačiai prezidentei“, – teigė VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.
Ministrų kabinetas neteko jau dviejų ministrų, tačiau nė vieno neatleido pats premjeras. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kaip ir Bronius Markauskas, pasitraukė savo noru. Abu ministrus, įsivėlusius į skandalus, S. Skvernelis užstojo, o jiems pasitraukus gyrė ir dėkojo už puikų darbą, nors M. Vainiutė, pasak prezidentės, nekontroliavo padėties ministerijoje, o B. Markauskas naudojosi spragomis – dirbo svetimą žemę, deklaravo svetimus pasėlius ir gaudavo išmokas.
Pasak komunikacijos eksperto, premjerui naudingas konfliktas su prezidente. Juk reitingus jis ir pradėjo krautis dar būdamas vidaus reikalų ministru, paprieštaravęs D. Grybauskaitei – užstojo pasienietį, nušovusį sprunkantį kontrabandininką.
„Žmonėms tai patiko, nes iki tol nė vienas politinis lyderis taip aštriai ir tiesiai su prezidente nekonfliktavo“, – tvirtino A. Armalis.
Kita vertus, premjero veiksmuose galima įžvelgti panašumo į prezidentės elgesį, o tai irgi iki šiol patiko tam tikrai visuomenės daliai.
„S. Skvernelis demonstruoja kažkuo panašų stilių – bendravimo, valdymo, sprendimų, koks yra D. Grybauskaitės. Tai yra, taiko ir į dabartinius D. Grybauskaitės gerbėjus, kurie kitąmet turės nuspręsti, už ką balsuoti, nes už ją balsuoti nebegalės“, – sakė A. Armalis.
B. Markauskas ministru žada dirbti iki birželio pirmosios. Pasak premjero, turi baigti pradėtus darbus. Bet gal priežastis – kita? Gal premjeras nori pasilikti kuo daugiau laiko kito ministro paieškai? Teisingumo ministerijos vadovo paieškos tęsiasi jau antrą mėnesį.
Opozicija irgi nuogąstauja, kad premjeras gali ir vėl apsigalvoti, todėl minties kelti B. Markauskui interpeliaciją neatsisakė. Ir tarsi tam būtų pagrindo: nors žemės ūkio ministras dievagojasi, kad ūkį parduos, jog nebekiltų jokių privačių interesų konfliktų jam būnant parlamentaru, Registrų centro išrašai rodo, kad B. Markauskas iki šiol priklauso Kredito unijos „Gargždų taupa“ paskolų komitetui ir Pieno gamintojų asociacijos tarybai.
Žemės ūkio ministras tikina pasitraukęs iš visur, nors kaip ir su žemės nuomos istorija, kai aiškino, jog negali atsakyti, ar buvo, ar ne žodinis susitarimas, taip ir dabar sako – nesantis tikras.
„Turbūt turiu pasitikslinti, bet tai keista, jeigu iki šiol, sakykim, kažkokiu būdu, tai neiškilo, nes jūs įvardykite priežastį, koks man tikslas dabar būti ar kredito unijos nariu kažkokiu, ar Pieno gamintojų asociacijos tarybos nariu, koks tikslas?“ – „Savaitės“ retoriškai klausė B. Markauskas.
Tikslo gal ir jokio, bet Registrų centre juodu ant balto parašyta, ir problemų B. Markauskui dėl to gali būti nemažai. Dar 2004-aisiais Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo nariui draudžiama būti kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku, bendraturčiu ar akcininku, eiti garbės pareigas, dalyvauti kolegialiuose valdymo ar kontrolės organuose ir t.t. Už tai gali grėsti apkalta.
Interpeliacijos tekste opozicija ministro ne tik klausia, ar nesijaučia kaltas dėl vyriausybės ir prezidentūros supriešinimo, bet ir ar parlamentaro pareigos suderinamos su ūkininkavimu. Iki birželio 1-osios B. Markauskas dar turi laiko imtis spręsti, ką daryti su paplitusiomis žodinėmis sutartimis, kai neaišku, kas, kam, kiek ir už ką moka. O nesant aiškumo, galima ir mokesčių išvengti.
B. Markausko atvejis parodė, kad kontrolės trūksta ir deklaruojant pasėlius. Pavyzdžiui, kasmet žemę deklaruoja apie 130 tūkstančių asmenų. O pernai Nacionalinė mokėjimo agentūra valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų paprašė tik kiek daugiau nei 100 ir tai tik todėl, kad gavo anoniminius pranešimus pasitikėjimo linija. Kitaip tariant, yra tikimybė, kad gana nemažai ūkininkų, deklaruodami dirbamą svetimą žemę, kaip pabrėžė ir Ramūnas Karbauskis, kad tokia praktika labai paplitusi, gauna ES išmokas, o Nacionalinė mokėjimo agentūra šio proceso nesugeba suvaldyti. Užuot tai įvertinęs ir sutvarkęs, žemės ūkio ministras dėl to pats prarado postą.