„Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (...) siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometinis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda.
J. Rėksnio teigimu, M. Dūda jam minėjęs, kad kai D. Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.
„Kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, jam buvo duotas lapas su šešioms ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kuriems žmonėms turėto būti pateikti įtarimai. Kiek pamenu, sakė, kad ten buvo Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės, buvusių saugumo darbuotojų. Berods,M. Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – pasakojo J. Rėksnys.
Anot jo, M. Dūda minėjo, kad pati vadinamojo CŽV kalėjimo byla buvo „tuščia“, „paremta spėlionėmis“, „be įrodymų“.
D. Raulušaitis generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjo 2010 – 2015 metais.
Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.
2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepateikti.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.