Lietuvos ypatingasis archyvas kitų metų pirmoje pusėje planuoja aprašyti ir sutvarkyti restauruotus dokumentus. Jie bus suskaitmeninti bei mikrofilmuoti, taip apsaugant originalus nuo neigiamo aplinkos ir naudojimo poveikio.
Restauruotų dokumentų skaitmeniniai vaizdai bus paskelbti Lietuvos ypatingojo archyvo sukurtoje interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“, pranešė Ypatingasis archyvas.
Minėtus dokumentus 2016 metų rugsėjo pradžioje Marijampolės savivaldybėje, Balsupių kaime, aptiko ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Ardamas lauką, jis į žemės paviršių iškėlė surūdijusį bidoną. Perpjovus bidoną, rasti 59 nevienodo dydžio, kruopščiai popieriumi apvynioti ir virvutėmis perrišti ritinėliai.
Pagal ant ritinėlių esančius užrašus nustatyta, kad tai įvairūs Tauro apygardos dokumentai ir leidiniai: apygardos vado įsakymai, rinktinių vadų suvažiavimo protokolai, įvairių metų leidinio „Kovos keliu“ numeriai ir kt.
Iš viso bidone buvo paslėpti 2709 lapai dokumentų. Tai didžiausias vienoje vietoje per pastaruosius du dešimtmečius aptiktas Lietuvos partizanų archyvas.
Lietuvos kultūros tarybai skyrus dalinį finansavimą Tauro apygardos dokumentai 2017–2018 metais restauruoti Lietuvos centriniame archyve.
1945 metais įkurta Tauro apygarda buvo viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.