Jis atkreipia dėmesį, kad atremiant Rusijos teisinius išpuolius, Lietuvoje vis dar egzistuoja rizikos faktorius: kai kurie teisėjai ir prokurorai formaliai vertina priešiškų valstybių teismų sprendimus ir nesigilina į geopolitinių įvykių kontekstą.
Kaltinimų terorizmu gali sulaukti ir kiti Ukrainos rėmėjai
Ukrainą remiantis, paramą kariams renkantis ir ją tiesiai į frontą vežantis kaunietis verslininkas, žurnalistas ir visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius pagaliau sulaukė Rusijos „įvertinimo“. Apkaltinus terorizmu, paskelbta jo paieška. Panašu, kad Rusijos atstovų kantrybės taurę perpildė „Praeities žvalgo“ pseudonimu žinomo Š. Jasiukevičiaus apsilankymas Ukrainos okupuotoje Kursko srities dalyje, kur jis gabeno humanitarinę pagalbą.
„Delfi“ jau rašė apie galimas grėsmes, kai Interpolo kanalais paskelbus „teroristo“ Š. Jasiukevičius paiešką, jį teoriškai galėtų sulaikyti dokumentus patikrinę bet kokios šalies, net ir Lietuvos pareigūnai. Šiai istorijai sulaukus nemažo atgarsio, Š. Jasiukevičius teigia, jog dabar mūsų šalies institucijoms, darbą pradėjusiems naujiesiems ministrams pats metas imtis aktyvių veiksmų.
Juolab, kad išgalvotų kaltinimų terorizmu ar terorizmo rėmimu gali sulaukti ne tik Ukrainoje kariaujantys lietuviai savanoriai, karių rėmėjai, bet ir politikai. Vienas jų, daugybę kartų Ukrainoje lankęsis, paramą gabenęs ir su šaunamaisiais ginklais pozuoti nevengęs Europos Parlamento narys, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas. Peržvelgus gausią jo nuotraukų galeriją socialiniuose tinkluose akivaizdu, kad buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Ukrainoje lankėsi paramos tikslais, ką liudija gausios karių padėkos, taip pat nepraleido progos įsiamžinti su ginklais rankose.
Žvelgiant iš Rusijos pozicijų, būdamas Lietuvos piliečiu jis vyko į vadinamos „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą prieš Ukrainą – red.) zoną, laikė rankose ginklą, nevilkėjo uniformos su skiriamaisiais ženklais, o galbūt net ir šaudė į Rusijos karių pusę.
Verta prisiminti ir tai, jog su grupe Lietuvos atstovų D. Žalimas 1997-1998 metais triskart lankėsi tuomet nepriklausomoje Čečėnijoje, taip pat fotografavosi laikydamas rankose įvairius ginklus. Po šių kelionių Lietuva sulaukė Rusijos notos, formaliai žvelgiant teisininkas bendravo su „teroristais“ vadintais čečėnų kovotojais.
Pats D. Žalimas pastebi, jog nepaisant kaltinimų absurdiškumo, kalbant apie galimus Rusijos teisinius veiksmus, egzistuoja tam tikros rizikos, kurias gali kelti į savo darbą perdėtai formaliai žvelgiančios Lietuvos institucijos – teismai ir prokuratūra. Pasak Konstituciniam teismui vadovavusio teisės profesoriaus, iki šiol esama atvejų, kai jos nesirengia kritiškai vertinti Baltarusijos teismų priimtų sprendimų.
Naujajam teisingumo ministrui – puiki proga pademonstruoti aktyvumą
„Rusija traktuoja taip, kaip nori, gali sugalvoti bet kokius kaltinimus. Pagrindinis klausimas – ką dėl to darys Lietuvos institucijos? Nes kol kas nemačiau jokių proaktyvių veiksmų“, – portalui „Delfi“ sakė kaltinimų terorizmu, dalyvavimu neteisėtose karinėse formuotėse ir įsiveržimu į Rusijos Federacijos Kursko sritį sulaukęs Š. Jasiukevičius.
Nuo pirmųjų karo dienų Ukrainą aktyviai remiantis visuomenininkas baiminosi, kad Lietuvoje gali atsirasti itin formaliai į paskelbtą paiešką, pareikštus absurdiškus kaltinimus žvelgiančių institucijų atstovų ir siūlė prisiminti skandalą, kai Baltarusijos teisėsaugininkams mūsų šalis perdavė duomenis apie sulaikytą opozicijos atstovą Alesių Beleckį. Dėl 2011 metų įvykių ne kartą teko aiškintis tuomet teisingumo ministro pareigas ėjusiam Remigijui Šimašiui, nes remiantis Lietuvos perduota informacija A. Beleckis buvo apkaltintas mokesčių vengimu ir įkalintas.
„Rusija pagal bendradarbiavimo sutartį ar Interpolą gali kreiptis, Interpolas užklaus Lietuvą, o koks nors pusdurnis pasakys, kad viskas tvarkoje, skelbiame paiešką. Tad teoriškai mane gali sulaikyti ir tie patys lietuviai.
Yra tikri kolaborantai, yra kolaborantai iš durnumo, kaip buvo R. Šimašiaus atveju, kai talkina priešui dėl to, kad tiesiog yra be galo kvaili“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.
Visuomenininkas minėjo laukiantis aktyvių Lietuvos institucijų veiksmų užbėgant už akių galimiems Rusijos teisiniams manevrams. Juo labiau, kad Rusija yra paskelbusi ir kitų Lietuvos piliečių paiešką, Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų bei prokurorų, sovietinių monumentų nukėlimą inicijavusio buvusio kultūros ministro Simono Kairio, eilės politikų ir net istorikų.
Pasak Š. Jasiukevičiaus, jis iki šiol girdėjo tik siūlymą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems teisėjams išduoti diplomatinius pasus, kurie apsaugotų nuo galimo sulaikymo užsienio šalyse.
„Tai nėra sprendimas. Juk negali kiekvienam, kurio Rusija ieško, išduoti po diplomatinį pasą. Taip mes devalvuosime diplomatinius pasus, turi būti valstybės sprendimas globaliu mastu. Dabar Lietuva turi puikią progą imtis iniciatyvos ir šį klausimą iškelti visos Europos Sąjungos ir NATO lygiu.
Lietuva turi progą pademonstruoti aktyvumą ir galimybes, tai ir reikia padaryti. Naujajam teisingumo ministrui puiki proga įsitvirtinti tarptautiniame politiniame kontekste ir parodyti lyderystę šiuo klausimu. Neleisti, kad civilizuotų valstybių teisine sistema naudotųsi necivilizuotos valstybės, kurios į šią sistemą kažkaip per klaidą pateko“, – akcentavo Š. Jasiukevičius.
Įžvelgia pavojų: prokuratūros ir teismų požiūris stulbina
„Nieko netikėto, kad Rusija ima persekioti tuos, kurie kovoja, veža paramą ar pasirodo Ukrainos okupuotoje Rusijos dalyje. Visiškai pritariu, kad Lietuvos atstovas Interpole turi akylai stebėti situaciją ir blokuoti bandymus inicijuoti tarptautinių arešto orderių išdavimą, jeigu tokių atvejų būtų.
Labai svarbu, būtina aiškiai pasakyti, jog tai – niekuo nepagrįstas persekiojimas už visiškai teisėtą veiklą dėl politinių priežasčių. Savaime tai nėra nieko netikėto ir geriausias būdas to išvengti, nekeliauti ten, kur nereikia, nesilankyti šalyse, kuriose gali būti sulaikytas“, – portalui „Delfi“ sakė Europos Parlamento narys D. Žalimas.
Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas užsiminė ir apie kitą rizikos veiksnį, kai pernelyg formaliai žiūrima į Lietuvai priešiškų valstybių institucijų sprendimus.
„Tikrai žinau, disponuoju informacija, kad mūsų prokuratūra ir teismai kartais nekritiškai žiūri į Baltarusijos režimo teismų sprendimus.
Jei kas nors sugalvotų vykdyti kokius nors Rusijos teismų sprendimus, nežinau, ar visi turės teisinės ir politinės sąmonės, tikrai negarantuočiau, ar visiems pakaktų kritinio požiūrio.
Žinau, kad Lietuvos prokuratūra ir kai kurie teismai atsisako persekioti Baltarusijos teisėjus, aiškinant, kad jie neturi teisės vertinti Baltarusijos teismų sprendimų. Jeigu tą pačią logiką pritaikius Rusijos vadinamosios teisėsaugos veiksmams, matyt, Lietuvoje taps nebesaugu. Aš viliuosi, kad proto čia tikrai pakaks, kita vertus, tokių formalistų ar nesusipratėlių gali būti ir kitose valstybėse“, – svarstė D. Žalimas bei akcentavo, kad ES ir NATO šalyse didesnių staigmenų tikėtis nereikėtų.
Pasak D. Žalimo, Rusijai skelbiant paieškas ir fabrikuojant kaltinimus, Lietuva turi užimti tvirtą poziciją policijos bendradarbiavimo institucijose.
„Nes čia ir kyla didžiausia grėsmė, kai žmogus gali būti sulaikytas remiantis Interpolo kanalais paskelbta jo paieška“, – sakė politikas.
Civilizuotas pasaulis puikiai žino, ką Rusija vadina teroristais
Europarlamentaras minėjo, kad tiek į Rusijos, tiek į kitų autoritarinių režimų pareikštus kaltinimus tariamu terorizmu Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse žvelgiama kritiškai.
„Tarptautinė bendrija savaime nėra vienalytė, aišku, civilizuotos šalys, Europos, Šiaurės Amerikos ir panašios geopolitinės bei vertybinės orientacijos valstybės, jos tikrai už gryną pinigą nepriima Rusijos pasakojimų apie teroristus.
Juolab, kai kuriuos jų turi ir istorinę patirtį, prisiminkime, teroristais buvo vadinami ir Lietuvos partizanai.
Kaip tik mūsų pokalbio išvakarėse diskutavome apie tai, kaip Rusija kare prieš Ukrainą naudoja dezinformaciją ir istorijos falsifikavimą. Visi šie kaltinimai terorizmu, taip pat naudojant Rusijoje gana populiarų Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl ekstremizmo, tėra viena dezinformacijos karo ir istorijos falsifikavimo formų. Kai agresorius pateikia save kaip auką, o auka imama vadinti agresoriumi.
Tai nieko nauja, niekas rimtai tokių kaltinimų nepriima. O asmenys sulaikomi tik pavieniais atvejais. Vienas tokių, neseniai Baltarusijos prašymu Vietname sulaikytas ir išduotas K. Kalinausko pulke Ukrainoje kovojęs baltarusis.
Kaip minėjau, tokie atvejai – pavieniai, tai rodo tarptautinės bendrijos poziciją, kad šių kaltinimų niekas rimtai netraktuoja“, – reziumavo Europos Parlamento narys, Lietuvos konstituciniam teismui vadovavęs profesorius D. Žalimas.
